„Aš manau, kad reikia išlaikyti status quo. Šiandieną mes (su Sviatlana Cichanosukaja – ELTA) kalbėjome, kad ir taip jau yra tam tikros įtampos dėl sprendimų, kurie yra priimti, tiems žmonėms, kurie čia pabėgo nuo režimo, kurie perkėlė savo verslus“, – antradienį žurnalistams Seime teigė S. Skvernelis.
„Tokių nesuprantamų traktavimų yra dėl požiūrio į juos pačius – kaip ir kvietėme perkelti verslus, ypatingai aukštą pridėtinę vertę kuriančius, dabar sakome, kad gal ir nelabai mums reikalingi“, – stebėjosi politikas.
Parlamento vadovas įsitikinęs, kad jeigu nuo režimo pabėgę baltarusiai matytų savo ateitį Lietuvoje, jų integraciniai procesai taip pat vyktų gerokai sparčiau.
Susiję straipsniai
„Tai visgi ta bendruomenė, kuri čia yra, jeigu ji matytų ilgalaikę perspektyvą, tai integraciniai procesai – išmokti lietuvių kalbą, integruotis į mūsų bendruomenę būtų paprastesni. Kada nėra aiškumo, reikia gyventi ant lagaminų, tai ta integracija tikrai negali būti sėkminga“, – sakė S. Skvernelis.
Vyriausybė siūlys Seimui dar metams – iki 2026 m. gegužės 2 d. – pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas.
Minėtu įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo, elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną, atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų, apribota Rusijos piliečių teisė Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto, įvežti Rusijos ir Baltarusijos kilmės žemės ūkio produktus ir pašarus, Ukrainos grivinas
Seimas pirmą kartą priėmė įstatymą dėl pastarųjų nacionalinių sankcijų 2023 m. pavasarį. Tiesa, tuomet prezidentas Gitanas Nausėda grąžino įstatymą parlamentui, ragindamas suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams. Visgi, tuo metu Seimas prezidento veto atmetė.