Jau beveik mėnesį besitęsiantis „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio konfliktas su koalicijos partneriais, panašu, įgauna dar daugiau naujų spalvų.

Anksčiau kalbėjęs apie tai, kad negavęs Seimo vicepirmininko kėdės kartu su visa frakcija trauksis iš valdančiosios daugumos, politikas antradienį leido suprasti, kad nuo tokios ambicijos galėtų ir atsitraukti.

R.Žemaitaitis patikino, jog jam ypač svarbus buvo vienas dalykas – kad parlamento vadovas Saulius Skvernelis prisipažintų buvęs neteisus, kai teigė, kad apie „Nemuno aušros“ lyderio kandidatūrą koalicijoje nebuvo kalbėta.

Tiesa, po šios žinios žiniasklaidą vėl pasiekė naujas pranešimas – esą R.Žemaitaitis savo kandidatūros į parlamento vicepirmininko postą visgi neatsiims, o sprendimo dėl to tikisi kovo mėnesį.

[[ge:lrytas:lrytas:35945856]]

Kaip atėjus pavasario sesijai dirbs valdančioji koalicija, dabar nežino net ir patys jos nariai – pavyzdžiui, „aušrietė“ Agnė Širinskienė anksčiau yra prisipažinusi, kad kabinete dar net neiškraustė dėžių.

Portalo Lrytas kalbinti politologai neabejoja, kad taškas šioje dramoje dar tikrai nepadėtas, o pats R.Žemaitaitis, taip aršiai kovodamas dėl posto Seime, iš tiesų turi kitų ambicijų.

Kuo rizikuotų?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas įsitikinęs, kad nuo jokių savo ambicijų R.Žemaitaitis tikrai neatsitrauks, o toks susvyravimas jam gali atnešti ir naudos.

[[ge:lrytas:lrytas:35959799]][[ge:lrytas:lrytas:35945335]][[ge:lrytas:lrytas:35972805]]

„Šiuo metu, man atrodo, jam yra naudingas toks strateginis dvilypumas, kuomet niekas iki galo nežino, ko iš jo tikėtis – jeigu ne dabar, tai pavasario sesijos pradžioje.

Dėl to apie jį nuolat visi kalba ir bando galvoti, prognozuoti, ką čia padaryti, žiūrint iš koalicijos partnerių perspektyvos, kad R.Žemaitaitis būtų laimingesnis, kad nekeltų savo ambicijų taip aukštai“, – svarstė politologas.

Todėl, I.Kalpoko teigimu, klausimas dėl R.Žemaitaičio, kaip Seimo vicepirmininko, dar tikrai nėra uždarytas.

„Jeigu matys progą, R.Žemaitaitis tikrai pasilieka sau kelius grįžti, o jei tos progos nebus, jis irgi apsidraudimui paleido tą žinutę, kad va, čia S.Skvernelis prisipažino, kad apsimelavo, ir to buvo siekiama, o aš to posto visai nenorėjau.

Ir viena, ir kita žinutė gali būti naudinga, priklausomai nuo to, ką jis matys kaip savo strateginį tikslą jau link pavasario“, – komentavo pašnekovas.

[[ge:lrytas:lrytas:35973679]]

Pasak I.Kalpoko, „Nemuno aušros“ vedlys turi aiškų ilgalaikį tikslą ir tai nėra Seimo vicepirmininko kėdė.

„Šiaip apskritai R.Žemaitaitis yra toks pakankamai oportunistiškas politikas – tiek žiūrint į tai, kaip jo paties laikysenos, įvaizdžio kūrimas keitėsi politinės karjeros eigoje, tiek ir žiūrint į jo elgesį dabar.

Jo pagrindinis tikslas yra būti dėmesio centre ir būti matomam kovotojo vaidmenyje, net ir būnant valdančiojoje koalicijoje kaip tam tikra vidinė rezistencija kitiems.

Jeigu jis nebus tas aršus kovotojas, visiems minantis ant nuospaudų, tai jis savo paties rinkėjams pasidarys nebeįdomus, tie rinkėjai nueis ieškoti kažko kito, kas efektyviau, pavadinkime, tiems valdžiažmogiams užpakalius spardo“, – aiškino politologas.

Dėl šio tikslo R.Žemaitaitis, tikėtina, tam tikra prasme gali paaukoti net savo paties frakciją.

Metų pabaigoje politikui pareiškus, kad dėl koalicijos sutarties nesilaikymo „aušriečiai“ rimtai galvoja trauktis iš valdančiųjų gretų, pozicijos pačioje „Nemuno aušroje“ išsiskyrė, nors garsiau apie tai pasisakyti drįso ne visi.

„Vienintelis dalykas, apie kurį R.Žemaitaitis galvoja, tai apie save. Jam šiuo metu reikėjo partijos su frakcija Seime – jis turi partiją su frakcija Seime.

Jeigu jam pasirodys naudinga išeiti iš valdančiosios daugumos, jis tą ir padarys, jeigu bus reikalinga galbūt rizikuoti frakcijos skilimu, kur dalis išeina su juo, o dalis, pavyzdžiui, pasilieka valdančiojoje daugumoje su A.Širinskiene, jis irgi tą darys, nes jo pagrindinis tikslas yra įgyvendinti savo asmenines ambicijas, kurios, aš manau, tikrai siekia iki pat 2029 metų prezidento rinkimų“, – vertino I.Kalpokas.

Kaip aiškino pašnekovas, nors „Nemuno aušra“ R.Žemaitaičiui ir reikalinga, frakcijos skilimu rizikuoti jis gali, nes tai padėtų jam sustiprinti savo „antielitinę aureolę“.

„Jis negali susitapatinti su valdžia kaip abstrakčia sąvoka, jis negali susitapatinti su politiniu elitu“, – pridūrė I.Kalpokas.

Tiek G.Nausėda, tiek G.Paluckas, tiek ir S.Skvernelis, anot jo, yra matomi kaip politinio elito atstovai, o R.Žemaitaitis turi būti nuolatiniame konflikte – tam, kad išliktų aktualus ir matomas.

„Ir jeigu jis matys, kad geriau kad ir su dalimi savo frakcijos išeiti į opoziciją, tą jis ir darys. Prisiminkime, kas buvo jo politinis mokytojas, kuris atsivedė jį į politiką – tai Rolandas Paksas, kuris savo karjerą iš esmės ir sukūrė dviem atsistatydinimais iš premjero pareigų“, – priminė I.Kalpokas.

[[ge:lrytas:lrytas:35973673]]

Tiesa, pasak VDU docento, šiame konflikte ne ką mažiau išlošia ir Seimo vadovas S.Skvernelis.

„Tarp tos visuomenės dalies, kuri yra nepatenkinta R.Žemaitaičiu, man atrodo, S.Skvernelis pakankamai išlošia.

Aišku, reikia ignoruoti tą faktą, kad iš dalies paties S.Skvernelio nuopelnas yra R.Žemaitaičio buvimas koalicijoje, bet šiuo metu S.Skvernelis sugeba brėžti kontrastą bent jau įvaizdžio formavimo prasme, kad jis laikosi tvirtai, ramiai, nesivelia į konfliktus, eina kaip ledlaužis, kuris paėmęs aiškią kryptį ja eina.

Tai, manau, pakankamai turėtų imponuoti bent jau daliai rinkėjų – pamatysime, kaip šitų dviejų politikų vertinimas toliau atsispindės reitinguose“, – svarstė I.Kalpokas.

G.Palucko noras atsisuko kitu galu

O štai premjero G.Palucko aiškios iniciatyvos ir lyderystės, politologo teigimu, šiuo metu stinga.

„Čia gali ilgainiui iškilti šiokia tokia problema. Mes turime tikrai du ryškius personažus valdančiojoje koalicijoje – S.Skvernelį ir R.Žemaitaitį – kuriems netrūksta dėmesio ir kurie skirtingais būdais demonstruoja ryžtą ir lyderystę.

Tuo tarpu iš G.Palucko mes to nematome, ir tai, viena vertus, gali atsispindėti jo paties pozicijoje valdančiojoje daugumoje, bet taip pat gali lemti ir tai, kad R.Žemaitaičio ir S.Skvernelio asmeniniai konfliktai, nerodant didžiausios partijos atstovo iniciatyvos, gali per laiką tapti nebekontroliuojamu reiškiniu“, – aiškino I.Kalpokas.

Klausimų dėl G.Palucko kilo ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologui Sauliui Spurgai.

„Jis kalbėdamas viešai savaime aišku, kad nesistengia siūbuoti laivo. Tuo labiau, kad, matyt, jaučia atsakomybę dėl šitos partijos priėmimo į koaliciją. Jam dabar nėra patogu garsiai reikšti pretenzijas, nepasitenkinimą, ir jis padarys viską, kad atrodytų, jog viskas yra stabilu.

Kita vertus, savaime aišku, kad G.Paluckas turėtų imtis veiksmų, kad tas darbas būtų sklandus, bet jam nesiseka.

Problema yra žmogaus charakteris – su tuo charakteriu R.Žemaitaitis buvo išrinktas, su savo pareiškimais ir aktyvumu jis buvo rinkėjų įvertintas, ir jis toliau taip elgiasi – perauklėti jį nebus taip paprasta“, – komentavo jis.

Apskritai, S.Spurgos manymu, dabartinė valdančioji koalicija, norėdama užsitikrinti stabilumą, stipriai prašovė, o to padarinius stebime būtent dabar.

„Matyt, tai nestebina. Dar ne vieną viešą spektaklį matysime, kaip jų jau ne vienas ir buvo iki šiol. Ši valdančioji dauguma manė, kad daro labai gudrų ėjimą, jog skaičiumi sustiprins savo daugumą, įtraukusi „Nemuno aušrą“, bet manau, tai davė daugiau problemų nei kažkokios naudos.

Tas stiprumas išvirto tuo, kad ir pačios valdančiosios koalicijos reputacija smuko, ką rodo ir pastarieji reitingai, kurie pradedančiai Vyriausybei yra ypatingai nepalankūs, nors dažnai rinkėjai suteikia tam tikrą pasitikėjimą pradedantiems darbą, tai šiuo atveju net ir to neįvyko“, – aiškino politologas.

Pasak specialisto, nuolatiniai pasistumdymai koalicijoje suteikia labai nepalankų šydą šios Vyriausybės darbui.

Tiesa, S.Spurga įsitikinęs, kad R.Žemaitaičio noras tapti Seimo vicepirmininku yra visiškai natūralus ir jį galima suprasti – esą akivaizdu, kad „Nemuno aušra“ koalicijai davė daugiau, nei pastaroji davė „Nemuno aušrai“.

[[ge:lrytas:lrytas:35973674]]

„Partija yra valdančiojoje koalicijoje, ji turi būti pastebima ir yra tam tikros nerašytos taisyklės. Pagal dydį „Nemuno aušra“ yra antra didžiausia partija, tai tradiciškai ji turi pretenduoti į Seimo pirmininko postą. Dabar partija neturi ne tik Seimo pirmininko, bet ir vieno Seimo vicepirminiko.

Matyt, jeigu R.Žemaitaitis jau tapo legitimia mūsų partinės sistemos dalimi, jis nori žengti ir toliau – parodyti, kad jis yra priimamas ir gali užimti pozicijas.

Kita vertus, ir jų ministrų skaičius yra kuklus, negana to, net neleido partiniams ministrams užimti šių pareigų. Tai partija formaliai įneša savo skaičių ir indėlį į šitą koaliciją, o gauna mažai.

Pripažinkime, kad tai iš esmės yra vieno žmogaus partija, o jos pirmininkas negauna postų. Tai manau, toks jo noras yra natūralus“, – argumentavo politologas.

S.Spurgos manymu, panašu, kad problemos su R.Žemaitaičiu tęsis tol, kol ši partija bus valdančiojoje daugumoje.

„Bendrai paėmus šis žmogus yra problematiškas – tai visada buvo aišku.

O konkrečiai dėl šito posto tai Seimo pirmininko S.Skvernelio pozicija man yra visiškai suprantama – kadangi galimas pavaduotojas teisiamas byloje dėl tokių dalykų, vyksta teismo procesai, tai tikrai daro labai neigiamą įtaką ir paties Seimo, ir koalicijos reputacijai, ir Lietuvos tarptautinei reputacijai“, – kalbėjo pašnekovas.

Kaip vertinti dviprasmiškas R. Žemaitaičio žinutes dėl norimo posto: pasilieka du kelius? (13)