Toks politikės sprendimas nebuvo staigmena nei vienai, nei kitai pusei. Jau daugiau nei mėnesį A.Širinskienė atvirai reiškė kritiką R.Žemaitaičiui ir dėl jo pasirinkimų, ką deleguoti į ministrus ar jų komandas, nesitarimo su frakcija, ir dėl keliamų bangų dėl Seimo vicepirmininko posto, virtusių ultimatumais visai koalicijai.
Kad buvo pasirinktas būtent demokratų glėbys – jokia sensacija. Jų gretose dirba daug buvusių valstiečių, su kuriais A.Širinskienė ir pradėjo savo politinę kelionę Seime dar 2016 metais. Dar prieš rinkimus Saulius Skvernelis kvietė buvusią kolegę prisijungti prie demokratų, tačiau tuomet koją pakišo senos nuoskaudos su kai kuriais buvusiais partiečiais.
Kregždė pirma, bet ar paskutinė? Seimo koridoriuose kaipmat pradėjo sklisti kalbos, kad dėl nuožmaus R.Žemaitaičio charakterio ir rizikos likti opozicijoje „aušriečius“ gali palikti ir daugiau frakcijos atstovų, kurie nugultų demokratų arba socialdemokratų kompanijoje.
Esą dalis „aušriečių“ yra nepatenkinti dėl to, kad negavo jokių reikšmingų pozicijų nei Seime, nei Vyriausybėje, o tie, kuriems atiteko komitetų pirmininkų kėdės, dabar baiminasi, jog jei R.Žemaitaitis juos nusitemps į opoziciją, šiltos ir prestižinės vietos iš jų bus greitai atimtos.
Kol kas A.Širinskienės pavyzdžiu dar niekas neseka, bet dalis „aušriečių“ įtempę ausis laukia, kas bus toliau – tiek dėl R.Žemaitaičio planų dėl valdančiosios koalicijos, tiek dėl jo teisinių problemų baigties.

