„Istorinis sprendimas“, – taip vienbalsiai Valstybės gynimo tarybos (VGT) sutarimą dėl finansavimo pakrikštijo portalo Lrytas kalbinti ekspertai.

Penktadienį susitarimą gynybos finansavimą 2026–2030 metais didinti iki 5–6 procentų nuo BVP istoriniu vadino ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Jam antrino ir karybos ekspertai, paaiškinę šio sprendimo reikšmę ir įvertino, kas galėjo nulemti tokį reikšmingą finansavimo gynybai šuolį.

Svarbiau nei pinigai

Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis pastebėjo, kad toks reikšmingas gynybos finansavimo didinimas pirmiausiai parodo pasikeitusį požiūrį į valstybės saugumą.

[[ge:lrytas:lrytas:36085481]]

„Tai yra istorinis sprendimas, kuris remiasi konkrečiais skaičiavimais – procentai ne šiaip iš kažkur paimti, bet paskaičiavus, ko mums reikia iki 2030 metų.

Jeigu pasižiūrėsime retrospektyviai, netgi kai Lietuva nebuvo nei NATO, nei Europos Sąjungos valstybė, mes neskyrėme savo saugumui tiek dėmesio ir tiek lėšų, kiek skyrėme dabar.

[[ge:lrytas:lrytas:36090295]][[ge:lrytas:lrytas:36085437]][[ge:lrytas:lrytas:36087118]]

Todėl, mano manymu, esmė ne tai, kiek skiriama lėšų, bet kad pasikeitė mąstysena, mentalitetas, požiūris į savo valstybės saugumą“, – kalbėjo D.Antanaitis.

Ekspertas pastebėjo, kad nors buvusi valdžia apie Rusijos keliamą grėsmę kalbėjo daug ir ilgai, realūs veiksmai stiprinant valstybės saugumą buvo daromi tik po truputį.

„Mes jau trejus metus ir daugiau kalbame apie Rusijos grėsmę, tačiau darėme po truputį, vis sakydami, kad svarbiausi yra kiti reikalai, o ne mūsų valstybės saugumas.

Tačiau tiesa tokia, kad visos socialinės garantijos ar socialinė gerovė yra niekas prieš fizinę apsaugą ir fizinį saugumą. Kaip ir Maslow piramidėje, pats pagrindinis dalykas yra saugumas. Būtent dabar tai ir įvyko. Nežiūrint į nieką vis dėlto buvo nuspręsta, kad saugumas yra aukščiau visko, ir būtent ant saugumo pamatų galima statyti visas kitas geroves“, – įvertino D.Antanaitis.

Vienas iš svarbiausių šalies gynybos prioritetų – nacionalinė divizija. Prezidentas G.Nausėda penktadienį įvardijo, kad, padidinus finansavimą, divizija iki 2030 metų pasieks pilną operacinį pajėgumą.

„Operacinis pajėgumas reiškia, kad daliniai yra pilnai sukomplektuoti, turi savo atsargas, ginkluotę ir techniką, o svarbiausia yra pasirengę tarpusavyje sąveikauti ir kovoti.

[[ge:lrytas:lrytas:36091214]]

Tai, ar tuo metu jau bus išvystyta infrastruktūra, nėra esmė. Esmė, kad operacinis pajėgumas bus pasiektas arba, kitaip tariant, kad Lietuvos piliečiai, kurie tarnauja kariuomenėje, būtų pasirengę veikti divizijos lygyje. Ir nesvarbu, ar jie gyventų kareivinėse, ar namuose, ar palapinėse – esmė, kad jie gebėtų kovoti su ta įranga, kurią jie turi“, – paaiškino D.Antanaitis.

Rimta reakcija

Savo ruožtu atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sveikino politikų sprendimą, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad tai – tik pirmas žingsnis.

„Tai labai geras, sveikintinas žingsnis, bet, aišku, to yra mažai, nes reikia dar ir valios, ir pastangų, kad procesai judėtų – ne tik finansavimas yra svarbu. Reikia mūsų lyderių pavyzdžių, prezidento skatinamųjų žodžių, reikia, kad rezervo būtų daugiau, kad Šaulių sąjunga didėtų. Reikia lyderystės pavyzdžių“, – kalbėjo V.Malinionis.

Atsargos pulkininkas taip pat įsitikinęs, kad reikia skatinti procesus, kurie susiję su civiline sauga ir civiline gynyba.

„Tai irgi yra degantis reikalas, kuris buvo apleistas – reikėtų daryti daugiau mokymų“, – dėstė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:36091216]]

Tuo pačiu V.Malinionis ragino nepamiršti regioninio bendradarbiavimo.

„Ne tik kad mūsų reguliariųjų pajėgų kariškiai galėtų treniruotis regione, pavyzdžiui, kartu su Lenkija, bet ir kad civilinės saugos pratybos būtų daromos regiono mastu. Darbų yra be galo daug, ir tie 5 proc. BVP yra labai gerai“, – kalbėjo ekspertas.

Be to, V.Malinionis įsitikinęs, kad Lietuvos pavyzdys užkrės ir kitas NATO valstybes didinti finansavimą gynybai.

„Mes parodome gerą pavyzdį – nes mūsų „ramybė“ irgi neigiamai veikia mūsų sąjungininkus, kurie yra toliau nuo sienos su Rusija, nuo grėsmių. Kai jie mato, kad mes neskiriame pakankamai dėmesio, pakankamo procento savo saugumui, tai ko jiems tada rūpintis? Jiems mes esame tam tikras indikatorius“, – pastebėjo V.Malinionis.

„Lietuva, kartu su Lenkija, tapsime lyderiais šioje srityje“, – pridūrė jis.

V.Malinionis svarstė, kad toks gynybos finansavimo šuolis susijęs su išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo išsakytu raginimu NATO šalims narėms.

„Naujasis, būsimas JAV prezidentas nevienareikšmiškai pasakė, kad NATO valstybių gynybos finansavimas turėtų būti ne mažiau kaip 5 proc. BVP. Manyčiau, kad tai yra pagrindinis dalykas.

Mes norime, kad mūsų pagrindinis sąjungininkas – JAV – atkreiptų dėmesį, kad mes esame rimta valstybė, kad skiriame tinkamą dėmesį finansavimui. Ir tai yra rimta reakcija, reaguojant į išrinktojo prezidento D.Trumpo pasisakymus“, – tikino jis.

Kol kas sprendimas – tik rekomendacinis

Tuo metu buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, pasveikinęs VGT sprendimą, akcentavo ir finansavimo tvarumą.

„Geras sprendimas, puiki žinia. Aišku, tai yra kol kas VGT rekomendacinis sprendimas. O kai tai atguls į biudžetą, tai sakysime, kad darbas padarytas. Kol kas yra tik daug gerų krypčių, palaimintų sprendimais, bet biudžetas kol kas yra dar toks, koks yra mūsų suplanuotas“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

„Mes visą laiką laikėmės tvaraus finansavimo, todėl man labai būtų įdomu išgirsti, kaip bus pagrįstas šitas gynybos finansavimas, kaip jis bus sukurtas – ar tai mokestiniai sprendimai ir t.t.“, – akcentavo jis.

[[ge:lrytas:lrytas:36091218]]

Tačiau L. Kasčiūnas pabrėžė, kad papildomas lėšas gynybai tikrai bus kur investuoti.

„Kitas dalykas labai svarbus, kaip mes suplanuosime tuos pinigus ir į ką mes nukreipsime juos. Šioje vietoje prioritetinėmis sritimis, kurias būtų galima stiprinti, įvardinčiau tolimojo smūgio galimybes – galima didinti Himars pajėgumą, matyt, galima bus pasiankstinti šiek tiek tankus“, – sakė buvęs krašto apsaugos ministras.

Pasak jo, papildomą finansavimą reikėtų nukreipti ir į oro gynybos stiprinimą. L.Kasčiūnas akcentavo, kad šis VGT žingsnis leidžia pradėti diskutuoti ir apie „Patriot“ sistemos įsigijimą.

„Šie pinigai jau leidžia galvoti apie „Patriot“ galimybes Lietuvoje. Aišku, čia reikia ir karinio vertinimo, bet sakyčiau, kad tai būtų labai reikalinga kryptis“, – sakė L. Kasčiūnas, pažymėdamas, kad atėjo laikas steigti ir trečiąjį artilerijos batalioną.

Penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo BVP.

„Per šį laikotarpį būtų išlaikyta maždaug 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimo lygis“, – po VGT posėdžio informavo G. Nausėda.

Kaip skelbta anksčiau, po spalį vykusio VGT posėdžio pranešta, jog kariuomenės divizija negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki 2030 m., kaip kad planuota. Prezidentūros vertinimu, jeigu finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, o situacija gynybos pramonėje nesikeis, divizija įgis pajėgumą tik 2036–2040 m.

Šalies vadovas G. Nausėda yra teigęs, jog, norint suformuoti diviziją iki numatyto termino, asignavimai gynybai turėtų siekti 5,5 proc. nuo BVP.

VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.

VGT sudaro prezidentas, vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.

Istorinis sprendimas dėl gynybos – ekspertų akimis: ką tai reiškia Lietuvai