Teismas jau ketvirtus metus aiškinasi, ar valstybė patyrė nuostolių įsigydama pusę milijono COVID19 testų, tačiau iki šiol neišgirdo atsakymo, kas konkrečiai priėmė sprendimą dėl jų pirkimo iš bendrovės „Profarma“.

„Dabar mes vertiname ne galutinį patiekalą, o aiškinamės, kas vyko virtuvėje“, – Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Politikas kelias valandas atsakinėjo į klausimus apie tuos laikus, kai dar buvo tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, o Vyriausybė kasdien svarstė, iš kur gauti COVID-19 pandemijai suvaldyti reikalingų priemonių.

Užkliuvo vienas laiškas

Teisme buvo nagrinėjami to meto Vyriausybės darbuotojų telefono pokalbiai bei susirašinėjimai, o daugiausia aistrų sukėlė 2020 metų kovo 18-ąją L.Savicko siųstas elektroninis laiškas tuometei sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei.

[[ge:lrytas:lrytas:15889682]]

Šiuo metu L.Jaruševičienė – vienintelė teisiamoji, kuri kaltinama piktnaudžiavusi tarnyba, veikusi greituosius serologinius testus pardavusios bendrovės „Profarma“ naudai ir padariusi žalos valstybei.

„Šiandien MP (ministras pirmininkas – Red.) informavo, kad priimtas sprendimas. Prašau informuoti, kai užsakymas bus pateiktas tiekėjui, ir informuoti, kai tiekėjas užsakymą patvirtins“, – buvo rašoma L.Savicko laiške, o jo kopijos adresuotos S.Skverneliui, jo sekretoriato vadovei Živilei Navickaitei, tuomečiams sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui bei dar vienam premjero patarėjui Arnoldui Pikžirniui.

[[ge:lrytas:lrytas:34166109]][[ge:lrytas:lrytas:34212266]][[ge:lrytas:lrytas:34438982]]

Teisme apklausti A.Pikžirnis ir A.Stončaitis teigė šį laišką perskaitę tik per apklausą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje. Jie tvirtino tuo metu per dieną gaudavę šimtus laiškų, o šis nebuvo adresuotas tiesiogiai jiems.

Anot A.Pikžirnio, tuomet su pandemijos valdymu susiję laiškai būdavo siunčiami visai komandai, „jei kuris nors susirgtų, kad jį pakeitęs žmogus žinotų situaciją“.

Tuometis Vyriausybės kancleris A.Stončaitis tvirtino į tokius laiškus visai nekreipdavęs dėmesio: „Šiuo laišku manęs nebuvo prašoma nei imtis kokių nors veiksmų, nei jų buvo imtasi.

Manęs niekas neprašė, kad aš ką nors veikčiau ar neveikčiau. Be to, aš nebuvau pavaldus L.Savickui ir jis neturėjo jokių teisių man nurodinėti.“

Priėmė žodinį sprendimą?

Pasak L.Savicko, tas laiškas buvęs informacinio pobūdžio apie jau priimtą sprendimą, todėl buvo prašoma tik informuoti apie jo vykdymą.

Politiko teigimu, išsiųsti šio laiško premjeras jo neįgaliojo – už ekonomiką atsakingas patarėjas turėjęs bendro pobūdžio įgaliojimą domėtis COVID-19 valdymui reikalingų priemonių įsigijimu.

Savo ruožtu prokuroras Gintaras Plioplys teigė, kad sprendimo, apie kurį L.Jaruševičienę esą informavo L.Savickas, nebuvo. Jo nėra nei tos dienos Vyriausybės posėdžio, nei po to vykusio pasitarimo protokole.

[[ge:lrytas:lrytas:17099966]]

„Jūs turėjote penkerius metus, kad jį pateiktumėte prokuratūrai, bet nepateikėte“, – L.Savickui sakė prokuroras.

Sulaukė kelių pasiūlymų

G.Plioplys aiškino, kad laiškas nėra ir bendro pobūdžio, kaip jį pavadino L.Savickas: „Jame yra konkretūs skaičiai, nurodyti trys etapai ir kiek testų per juos reikia pristatyti. Iš viso – milijoną.“

Bet L.Savickas neprisiminė, iš kur gavo skaičius, kurie nurodyti L.Jaruševičienei siųstame laiške, ir tvirtino, kad tai nebuvęs nurodymas įsigyti būtent tiek testų: „Sprendimo teisės aš neturėjau ir neturėjau teisės duoti nurodymo.“

Premjero patarėjo laišką gavusi L.Jaruševičienė jį netrukus persiuntė Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui Vytautui Zimnickui ir nurodė, jog „šiandien reikės pateikti užsakymą ir informuoti, kad jis įvykdytas“. Šio laiško kopijas taip pat gavo S.Skvernelis ir jo patarėjai.

Byloje užfiksuota, kad tą patį vakarą sveikatos apsaugos viceministrė L.Savickui dar siuntė laišką, kuriame buvo kito testų tiekėjo pasiūlymas, bet norint nustatyti, ar žmogus užsikrėtęs COVID-19, reikėjo atlikti kraujo tyrimą.

Todėl L.Jaruševičienė siūlė rinktis bendrovės „Profarma“ siūlomus testus, nes gyventojai jais galėjo išsitirti patys, neidami į gydymo įstaigas.

Susirašinėjo ir po darbo

Tomis dienomis, kai buvo svarstoma, kiek testų reikia ir iš ko juos pirkti, L.Savickas ir L.Jaruševičienė vienas kitam skambino ir rašė daugybę kartų.

„Daugybė skambučių ir laiškų tomis dienomis tik patvirtina informaciją, kad buvo svarstomas ne vienas pasiūlymas“, – aiškino L.Savickas.

Jo teigimu, L.Jaruševičienė iš visos Sveikatos apsaugos ministerijos komandos išsiskyrė sugebėjimu operatyviai reaguoti ir teikti informaciją, todėl dažniausiai buvo bendraujama su ja.

„Kas kovo 18-osios vakarą nusprendė, kad testai bus perkami iš bendrovės „Profarma“?“ – teisme ne kartą klausė prokuroras, tačiau tiesaus atsakymo taip ir neišgirdo.

[[ge:lrytas:lrytas:36085771]]

„Vyriausybė buvo priėmusi tik bendro pobūdžio sprendimą, o jį pasirašyti ar ne, sprendžia tik tos srities ministras ir jo komanda.

Ministras yra laisvas veikti ir priimti sprendimą savo valdomoje srityje“, – aiškino šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujantis L.Savickas.

Paskubėjo girtis vizitu

Tačiau teisme buvęs S.Skvernelio patarėjas sulaukė klausimų ir dėl pokalbių su bendrovės „Profarma“ vadove Edita Mištiniene. Byloje užfiksuota, kad jie telefonu kalbėjo kovo 17-ąją, sprendimo pirkti testus išvakarėse.

„Mano, kaip ministro pirmininko patarėjo, tikslas buvo tik išsiaiškinti, ar įmanoma gauti didelį kiekį testų per trumpą laiką“, – teigė L.Savickas.

Jis neatmetė, kad informacija, kurią gavo iš E.Mištinienės, vėliau pasidalino su L.Jaruševičiene.

Tyrėjai užfiksavo, kad kovo 18-ąją E.Mištinienė į savo telefono adresatų sąrašą įtraukė L.Savicko numerį.

Netrukus į jos telefoną atėjo premjero patarėjo žinutė: „Atsiprašau:) Kartu su premjeru laukiame galimybės pakalbėti.“

[[ge:lrytas:lrytas:36085782]]

O dar prieš tai E.Mištinienė savo pažįstamiems gyrėsi, kad pavyko susitarti su Vyriausybe.

„Jau iki S.Skvernelio viskas pakilo“, „Ryt – pas S.Skvernelį“, – buvo rašoma verslininkės žinutėse.

Tačiau, bylos duomenimis, į Vyriausybę ji taip ir nebuvo įleista. L.Savickas teigė su E.Mištiniene po to nebendravęs.

Kas dirbo, o kas tinginiavo

Tuometis premjero patarėjas vidaus politikos klausimais A.Pikžirnis teisme pasakojo, kad prasidėjus COVID-19 įvairūs susirinkimai ir pasitarimai Vyriausybėje vykdavo kiekvieną dieną: „Tai buvo laikotarpis, kai mes nematėme skirtumo tarp dienos ir nakties.

Darbas prasidėdavo 6 valandą ryto, dirbdavome iki 21 valandos, tada eidavome namo ir visi dirbdavome nuotoliniu būdu.“

Buvęs S.Skvernelio patarėjas prisiminė, kad pasitarimuose netrūkdavo aistrų ir emocijų: „Gaila, kad tuo metu nerašėme kasdienių užrašų, nes nebuvo tam laiko. Dabar būtų galima knygą išleisti.“

Kol vieni dirbo ištisomis paromis, kiti, anot A.Pikžirnio, naudojosi proga nieko neveikti: „Daugybė valstybės institucijų nesuprato grėsmės lygio ir nesielgė tinkamai. Jos bandė apsaugoti save nieko neveikimu arba nedarbingumo lapeliais.“

Dabar energetikos viceministru dirbantis A.Pikžirnis prisiminė, jog dėl to kildavo net absurdiškų situacijų: kai medicinos įstaigos gavo COVID-19 diagnostikai skirtų testų, paaiškėjo, kad jos neturi pagaliukų, skirtų kišti į nosį.

„Tuomet viešai apie tai niekas nekalbėjo, nes būtų atrodę lyg pasityčiojimas iš valstybės.

[[ge:lrytas:lrytas:36085768]]

Dalis institucijų nieko neveikė, o žmonės nėjo į gatvę, nes bijojo numirti“, – apie nedaug kam žinomą to meto situaciją kalbėjo buvęs premjero patarėjas.

A.Pikžirnis pažėrė aštrių žodžių ir prokuratūrai: „Šis procesas, mano akimis, yra politizuotas. Viena žiniasklaidos priemonė buvo net išsipirkusi stendus Vilniaus centre su šios istorijos anonsu. Jie pasirodė likus keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų. Atsitiktinumas? Nemanau.

Patį procesą vertinu kaip bandymą procedūriškai ieškoti priekabių ten, kur nėra jokio nusikaltimo. Taip valstybė elgiasi su žmonėmis, kurie dirbo ir prisiėmė atsakomybę.“

Kitiems sekėsi blogiau

Nors tuomečiai Vyriausybės bei Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai sulaukė nemažai priekaištų, A.Pikžirnio nuomone, Lietuva su COVID-19 pandemija susitvarkė neblogai: „Po pirmosios pandemijos bangos Lietuvos rezultatai atrodė gana solidžiai, mums pavyko išvengti daugybės aukų, nors tuo metu matematikų prognozės buvo siaubingos – kalbėta apie dešimtis tūkstančių mirusiųjų.“

Tuomečio premjero patarėjo teigimu, pirkdama tuo metu brangius, bet itin reikalingus testus valstybė taip pat didelių nuostolių išvengė: „Europoje buvo daug šalių, kurios testus užsisakė, už juos sumokėjo, bet negavo nieko. O viena valstybė vietoj COVID-19 testų gavo nėštumo testus.“

COVID-19 eros byloje – ir neįveikiama mįslė: atskleidė valdžios virtuvę, bet ne konkretų faktą (2)