Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų iš mokesčių mokėtų kišenės Lietuvai tenka sumokėti nemenkas sumas.

Vadinamosios baltais siūlais siūtos bylos pernai kainavo 429 tūkstančių eurų, kurie buvo išmokėti 33 asmenims. 2023-aisiais – 490 tūkst. eurų, kuriuos prisiteisė 42 žmonės.

Visi šiuos pinigus prisiteisę asmenys pasiryžta ne tik kovoti kelerius metus teismuose – bylos reikalauja ir nemažų investicijų.

Kas nutinka, kad kartais ir per visą Lietuvą nusikaltėliais apšaukti žmonės galiausiai viską apsuka?

[[ge:lrytas:lrytas:34704392]]

Kai kurios istorijos – išties pribloškia.

Pirmąją straipsnio dalį „Už baltais siūlais siūtas bylas – tuštinamas Lietuvos biudžetas: kiek jau kainavo skambios pareigūnų operacijos“ skaitykite čia.

Mėgino net maldauti

Praėjusiais metais buvo priteista ir didžiausia Lietuvos istorijoje pinigų suma dėl neteisėtų prokurorų veiksmų – 174 tūkstančiai eurų. Tiek buvo sumokėta kauniečiui Dainiui Televičiui. Neteisėtai areštavęs šio verslininko turtą Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Vingaudas Rinkevičius sužlugdė didelį verslo projektą.

[[ge:lrytas:lrytas:3695259]][[ge:lrytas:lrytas:36158621]][[ge:lrytas:lrytas:35858114]][[ge:lrytas:lrytas:35861323]]

Į teisėsaugos mėsmalę D.Televičius pateko dar 2012 metais, kai kartu su tuomečiu „Kesko Senukai“ prezidentu Artūru Rakausku pradėjo vykdyti didelį projektą – Kauno rajono Užliedžių seniūnijoje statyti kotedžų gyvenvietę.

Tačiau sumanymas žlugo, nes prokuroras V.Rinkevičius areštavo visus statybvietėje D.Televičiaus turėtus sklypus kartu su jau pradėtais statyti kotedžais.

Pareigūnui pasirodė, kad verslininkas bando legalizuoti neteisėtai gautus pinigus.

„Prašiau, maldavau prokurorų – nežlugdykit verslo projekto, panaikinkit Užliedžių sklypų areštus, areštuokit kitą mano turtą, tačiau viskas buvo veltui“, – guodėsi D.Televičius.

Nepadėjo ir pateikti dokumentai bei A.Rakausko patvirtinimas tyrėjams, kad visas šis projektas vykdomas už jo pinigus.

Tyrėjai ir prokuroras galėjo susipažinti su dokumentais, kurie akivaizdžiai liudijo, kad projektas net negalėjo būti įgyvendinamas už nelegalius pinigus, – buvo pateiktos sutartys, kuriose užfiksuota, jog A.Rakauskas išsimokėtinai D.Televičiui parduoda sklypus ir suteikia kotedžams statyti skirtą tikslinę paskolą.

Visos sutartys buvo įformintos notariškai, sudaryti hipotekos sandoriai.

Byla – pirmyn ir atgal

Nepaisant visų įrodymų ir akivaizdžių faktų, prokurorai areštų nenaikino ir net dvejus metus tęsė šį paprastą ikiteisminį tyrimą. Tik 2014 metais byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui.

Kauno apylinkės teismo teisėja jau pirmo posėdžio metu pastebėjo, kad byla siūta baltais siūlais. Ji konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas atliktas paviršutiniškai, ir kaltinamąjį aktą sugrąžino prokurorui ištaisyti.

Nutartyje buvo pabrėžta, kad prokuroras V.Rinkevičius dirbtinai kriminalizavo bylą.

Tačiau prokuroras šį sprendimą apskundė Kauno apygardos teismui, kuris pasisakė, jog, nepaisant daugybės trūkumų, bylą galima nagrinėti teisme.

Per tuos metus, kai byla kursavo tarp prokuratūros ir teismo, sklypų Užliedžiuose areštai taip ir nebuvo panaikinti, bet palūkanas už paimtas paskolas statyboms reikėjo mokėti.

Tad D.Televičius buvo priverstas parduoti savo namą, biuro ir kitas komercines patalpas, kurios kažkodėl nebuvo areštuotos, bet ir tų pinigų skoloms grąžinti neužteko.

Areštai – ir po išteisinimo

Bylą Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo tiktai 2017 metų lapkritį. D.Televičius buvo visiškai išteisintas. Teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas net negalėjo būti pradėtas.

Tačiau net po šio sprendimo areštai nebuvo panaikinti, nes prokuroras V.Rinkevičius nuosprendį apskundė ir reikalavo, kad būtų konfiskuotas verslininko turtas. Taip areštų terminai buvo pratęsti dar beveik pusei metų.

[[ge:lrytas:lrytas:36175822]]

Prokuroro skundą Kauno apygardos teismas atmetė. Tik tuomet buvo panaikinti D.Televičiaus turto areštai, tačiau tuo metu kaunietis jau buvo beveik viską praradęs.

Pateikė solidų ieškinį

Kai nuosprendis įsiteisėjo, D.Televičius pakilo į žygį, kad jam būtų atlyginti dėl pareigūnų piktnaudžiavimo patirti nuostoliai.

Verslininkas Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį, kad valstybė jam sumokėtų beveik 400 tūkstančių eurų.

Generalinės prokuratūros atstovai teisme įrodinėjo, kad dėl pareigūnų veiksmų D.Televičiui jokios žalos nebuvo padaryta, o bylą kontroliavęs V.Rinkevičius viską darė teisėtai.

Bet tokiais aiškinimais teismas nepatikėjo ir dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų verslininkui iš valstybės priteisė rekordinę 174 tūkstančių eurų sumą.

„Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visiškai nepagrįstas, neteisėtas D.Televičiaus baudžiamasis persekiojimas užtruko beveik pustrečių metų, o procesinės prievartos priemonės neteisėtai buvo taikomos iki pat išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Neabejotina, kad dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų veiksmų D.Televičius prarado ne tik verslą, bet ir visą kitą užgyventą turtą. Be to, net ir praradęs visą turtą jis yra skolingas didelę pinigų sumą kreditorei“, – teigiama Šiaulių apygardos teismo teisėjos Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės sprendime.

Teismas konstatavo, jog jau nuo pat neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo buvo akivaizdu, kad sklypai įsigyti legaliai ir niekas neturėjo teisės jų areštuoti.

Pavadino parazitine sistema

Bet laimėjęs rekordinę sumą D.Televičius dideliu džiaugsmu netryško.

„Man buvo atlyginta tik suma, kurią sumokėjau kaip palūkanas ir delspinigius. Tai, kas buvo pervesta iš banko į banką. Tik nedidelė suma priteista už neturtinę žalą. O į aplinkybę, kad buvo sužlugdytas verslas, nebuvo atsižvelgta“, – sakė D.Televičius.

Verslininkas teigė prieš pradedant baudžiamąjį persekiojimą turėjęs didelę taksi bendrovę, statybos organizaciją.

„Mano istorija – tik snaigė sniego kalne.

Jei suskaičiuotume, kiek dėl prokurorų piktnaudžiavimo žmonės ir valstybė patyrė nuostolių, gautume milijardines sumas.

Vienas kitą dengiantys prokurorai – tarsi parazitai ir kol jie savo kailiu neatsakys už padarytus pažeidimus, tol ši parazitinė sistema egzistuos“, – kalbėjo D.Televičius.

Verslininkas teigė, kad labai sunku ir brangu kovoti su tokia parazitine sistema. Juolab kad nuo prokurorų nukentėję žmonės atsiduria nelygiavertėje padėtyje.

[[ge:lrytas:lrytas:36175821]]

„Aš daugiau kaip dešimt metų nuo ryto iki vakaro vaikščiojau į apklausas, posėdžius, mokėjau pinigus advokatams, buhalteriams, finansininkams. O kuo rizikavo pažeidimus padarę prokurorai? Už tai, kad kovotų prieš mane, jie dar gavo solidžius atlyginimus.

Ar ne paradoksas – man iš valstybės buvo priteista nemaža suma, bet ne ką mažiau valstybė atlyginimų ir premijų forma sumokėjo prieš mane piktnaudžiavusiems pareigūnams“, – piktinosi D.Televičius.

Bandė užsiimti verslu

Beje, neteisėtai areštavęs D.Televičiaus turtą prokuroras V.Rinkevičius pats buvo nutaręs užsiimti panašiu verslu.

Jis sutarė su kauniečiu Giedriumi Dargužu, kurio byloje anksčiau buvo valstybės kaltintojas, kad jis išskirtinėmis sąlygomis, išsimokėtinai per 10 metų, parduos kelis sklypus Kauno rajone, Garliavoje.

Kartu pirkti šiuos sklypus prokuroras įkalbino savo bičiulį, buvusį policijos pareigūną Kęstą Kucharską. Taip jie abu ėmė supirkinėti sklypus ir ten planavo statyti kotedžus.

Būsimajam verslui net buvo įkurta įmonė, kurios 50 procentų akcijų įsigijo K.Kucharskas, o kitus 50 procentų – V.Rinkevičiaus žmona. Naujai įkurta įmonė net paėmė kreditą ir nusipirko trinkelių klojimo mašinas.

Bet greitai abu bičiuliai susipyko ir ėmė kaltinti vienas kitą. Prokuroro žmona Jolita Rinkevičienė kreipėsi į policiją ir K.Kucharsko atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, moteris pateikė prieš K.Kucharską ir civilinį ieškinį.

Pažeidė Prokurorų etikos kodeksą

Elena Martinonienė, Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vadovė

„Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo visiškai ar iš dalies patenkintas ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo, įgaliotasis asmuo teismo sprendimo kopiją ir kitą aktualią informaciją pateikia Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui.

Gavus šią informaciją Vidaus tyrimų skyriuje visais atvejais yra tikrinama, ar prokuroro veiksmuose yra galimai padaryto tarnybinio pažeidimo požymių, ir generaliniam prokurorui pateikiama išvada dėl tarnybinio patikrinimo (prokuroro atžvilgiu) pradėjimo tikslingumo.

Informacija apie prokurorą ir jo padarytus įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotus neteisėtus veiksmus Vidaus tyrimų skyriui neteikiama, kai nuo tokių veiksmų atlikimo yra suėję Prokuratūros įstatyme nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai.

Prokuroro V.Rinkevičiaus veiksmai nevertinti, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas priimtas suėjus Prokuratūros įstatyme nustatytam tarnybinės nuobaudos skyrimo terminui.

Dėl sklypų supirkinėjimo Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriuje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Jo išvadose konstatuota, kad V.Rinkevičius, palaikydamas ryšius su baudžiamojoje byloje jo asmeniškai kaltintu asmeniu ir turėdamas turtinių interesų, nepaisė prokurorams taikomo reikalavimo vengti ryšių, kurie kenktų prokuroro ir prokuratūros reputacijai, neatsižvelgė į draudimą prokurorui dirbti kitą darbą ir užsiimti kita atlyginama veikla, kuri nesusijusi ir nesuderinama su prokuroro funkcijomis, ir tuo pažeidė Prokurorų etikos kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Už šį tarnybinį nusižengimą V.Rinkevičiui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pažymėtina, kad prokuroras V.Rinkevičius nesutiko su šiuo sprendimu ir jį skundė nustatyta tvarka, tačiau galutine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio mėn. nutartimi V.Rinkevičiaus skundas buvo atmestas.“

Dėl žlugusios bylos Lietuvai teko pakloti istorinę sumą: prokuroro veiksmai pribloškė (17)