„Tikrai matosi, kad Donaldas Trumpas yra rimtai nusiteikęs užbaigti karą ir kad tai būtų teisingas bei tvirtas susitarimas“, – interviu naujienų portalui Lrytas kalbėjo Lietuvos ambasadorė JAV Audra Plepytė.

Viena iš dviejų į 47-ojo JAV prezidento D.Trumpo inauguracijos ceremoniją pakviestų lietuvių papasakojo, kaip atrodė intymesnis negu iki šiol renginys, ką apie savo ketinimus atskleidė naujasis prezidentas ir ką rodo komanda, kurią D.Trumpas jau subūrė aplink save.

Lietuvos ambasadorė JAV taip pat papasakojo, dėl kurių klausimų Lietuvą labiausiai pastebi JAV politikai ir už kuriuos veiksmus Lietuva jau sulaukė pagyrų.

– Jūs buvote viena iš dviejų lietuvių, pakviestų į D.Trumpo inauguracijos šventę. Matėme, kad ceremonija buvo kitokia, nei iki šiol, vyko viduje, o ne lauke – kokie jūsų įspūdžiai?

[[ge:lrytas:lrytas:36119906]]

– Iš tiesų tai buvo istorinis momentas. Kiekvieno JAV prezidento inauguracija yra istorinis momentas, nes tai yra svarbu ne tik šiai šaliai, kuri yra viena iš svarbiausių pasaulyje, bet ir visam pasauliui.

Tas, kas dirba Baltuosiuose rūmuose, vis dėlto nusprendžia ir tarptautinių santykių, pasaulinės politikos dinamiką, dvišalius santykius. Tai yra simbolinis momentas, bet labai svarbus, brėžiantis naujos JAV valdžios, naujosios administracijos gaires.

[[ge:lrytas:lrytas:36119762]][[ge:lrytas:lrytas:36122267]][[ge:lrytas:lrytas:36164149]]

Ši inauguracija, kaip ir minėjote, buvo ir labai netradicinė – ji buvo ketvirtoji istorijoje, kuri nevyko Nacionalinėje alėjoje, bet buvo perkelta į vidų – į Kapitolijų. Buvo truputį intymesnis renginys, ir dauguma kviestų žmonių, kurie žadėjo dalyvauti, vis dėlto negalėjo tiesiogiai stebėti inauguracijos.

Pagal tradiciją kitas šalis nares atstovauja ambasadoriai – nėra kviečiami jokie pasaulio lyderiai, kitų šalių vadovai. Dėl to tradiciškai Lietuvai atstovavau aš. Tik vėl D.Trumpas padarė išimtį ir pakvietė kai kuriuos vadovus į inauguraciją. Matėme, kad dalyvavo Italijos premjerė, Argentinos prezidentas ir Kinijos vadovas atsiuntė savo atstovą.

– Kodėl D.Trumpas pasirinko būtent šių šalių lyderius? Ką tai rodo apie jo politikos prioritetus, jo planus?

– Tai šiek tiek parodo prioritetus ir planus, bet ir tai, kad tam tikros draugystės, asmeniniai kontaktai ir tų šalių politika jam yra labai svarbi. Tai rodo, kad Kiniją D.Trumpas laiko svarbia partnere, o su Italijos premjere ar Argentinos prezidentu turi ir gerus asmeninius kontaktus.

– Kokią reikšmę turi JAV prezidento inauguracijos kalba? D.Trumpo kalba truko pusvalandį – ką svarbiausio apie D.Trumpo ketinimus jūs išgirdote jo pirmoje kalboje?

– Akivaizdu, kad ši kalba buvo iš anksto paruošta ir nubrėžė jo artimiausių metų prioritetus. Taip pat labai akivaizdu, kad, kaip jis ir sakė savo rinkiminės kampanijos metu, jog didžiausias dėmesys ir prioritetas bus pati JAV, šalies gyventojai ir nacionaliniai interesai.

Tai labai aiškiai nuskambėjo kalboje, kai buvo akcentuota migracija, pietinės sienos saugumo užtikrinimas – pietinę sieną dauguma amerikiečių mato kaip tam tikrą grėsmę dėl nusikalstamumo, ypač dėl narkotikų kontrabandos į JAV.

Daug kas pažymi, kad užsienio politikai buvo skirta mažai dėmesio, bet dėl to tikrai nereikia pergyventi ar to sureikšminti, nes tie klausimai tikrai yra ir bus naujos administracijos darbotvarkėje. Tik, kaip ir minėjau, parodoma, kad prioritetas bus JAV vidaus reikalams išspręsti, kaip migracija, infliacija, demokratų ir J.Bideno įvestos įvairovės politikos atšaukimas.

– Kokios tuomet dėl to vyrauja nuotaikos tarp JAV gyventojų? Visi tie iš karto D.Trumpo priimti sprendimai buvo nevienareikšmiškai įvertinti – tiek dėl migracijos, tiek dėl pasitraukimo iš Pasaulio sveikatos organizacijos ar Paryžiaus klimato kaitos susitarimų.

– Šalis kaip ir buvo, taip ir yra pasidalinusi – tą reikia pripažinti ir tą visi mato. Aišku, demokratai pergyvena ir išgyvena dėl tų visų susitarimų, nes yra įdėję daug darbo – tiek dėl klimato kaitos, tiek dėl įvairovės užtikrinimo, todėl dabartinis sprendimas, kad JAV nebedalyvaus šiuose formatuose, yra skausmingai sutinkamas.

Bet reikia pažymėti, kad vis dėlto tarp D.Trumpo rėmėjų ar Respublikonų partijoje, kuri dar prieš metus buvo daugiau pasidalinusi ir skeptiškiau žiūrėjo į D.Trumpo politinius pažadus, dabar jaučiamas didelis susivienijimas – jie remia visus šiuos D.Trumpo sprendimus.

[[ge:lrytas:lrytas:36212183]]

Tarp ateinančių žmonių, tarp respublikonų ir būsimos administracijos yra didelė euforija, pakylėjimas, kad jau dabar bus gerai, kad stipriais, tvirtais sprendimais bus ir suvaldyta infliacija, užkirstas kelias nusikalstamumui, narkotikų prekybai, kad bus skiriamas didelis dėmesys energetikai. Tai ir mums yra labai geras dalykas. Didelis dėmesys bus skiriamas ir gynybos pramonei bei JAV kariuomenės prestižo ir galios atstatymui. Mums tai irgi yra svarbu.

– Anksčiau, dar prieš JAV prezidento rinkimus, Lietuvoje buvo baimių, kad jeigu D.Trumpas bus išrinktas JAV prezidentu, jis vėl galėtų kalbėti apie JAV pasitraukimą iš NATO. Tokių baimių užkulisiuose nebesigirdi?

– Tikrai to nesigirdi, o mes irgi nekeliame tokių klausimų. Reikia atskirti, ką D.Trumpas sako kaip derybinę poziciją, o ką jis sako kaip tikrą dalyką, kurį jis darys. Sakyčiau, kad tas galimas išstojimas iš NATO jo pirmos kadencijos metu buvo daugiau žinia Europos partneriams, kad jie patys turi skirti daugiau dėmesio ir resursų gynybai, kad JAV negali užtikrinti visos NATO apginamumo ir saugumo.

O žinia, kad JAV partneriai savo gynybai turės skirti mažiausiai 2 proc. BVP – manau, kad šis skaičius gali greitai padidėti, ir šalys narės turės skirti daugiau savo nacionalinio produkto gynybai. Taip pat ir savo kariuomenių modernizavimui, užtikrinimui, kad jų kariuomenės būtų pasirengusios, reikalui esant, gintis ir apginti NATO bei užtikrinti penktojo straipsnio įsipareigojimus.

Šioje šviesoje Lietuva atrodo tikrai gerai. Mes ir dabar, o ir anksčiau sulaukdavome, ypač iš respublikonų, didelių pagyrų už mūsų rimtą požiūrį – ir ne tik dėl to, kad palyginus daug BVP skiriame mūsų gynybai, bet ir dėl to, kad visi tie pinigai, kuriuos mes skiriame, yra nukreipiami mūsų kariuomenės modernizavimui, naujiems ginkluotės įsigijimams ir nėra tik pravalgomi. Šį pavyzdį jie mato, žino ir užskaito.

– Tai dabar planuojami 5–6 proc. BVP gynybai JAV administracijai padarė įspūdį? Ar Lietuva išsiskiria JAV politikų akyse, ar visgi vis tiek mus labiau mato kaip tiesiog tolimas Baltijos šalis?

– Tikrai pastebi ir vertina, kita vertus, reikia pasakyti, kad Latvija ir Estija irgi gana rimtai įgyvendina savo įsipareigojimus, skirdamos pakankamą dėmesį gynybai. Aišku, dabar su 5–6 proc. BVP gynybai Lietuva yra labai pirmaujanti. Tikrai pastebi ir vertina, ir mus labai dažnai mini kaip pavyzdį, kaip reikia daryti.

Pastebi ne tik tai, kiek mes skiriame savo gynybos tikslams, bet ir kaip priimame JAV karius, kuriems sudarytos labai geros sąlygos čia būti ir treniruotis. Labai daug dėmesio sulaukė ir mūsų energetikos politika. Pavyzdžiui, dabar D.Trumpo paskirtas nacionalinio saugumo patarėjas, buvęs kongresmenas M.Waltzas ne kartą dar prieš rinkimus yra minėjęs Lietuvos pavyzdį, kokį didelį suskystintų dujų procentą mes perkame iš JAV. Tas yra žinoma ir matoma.

– Vienas iš svarbiausių klausimų daugumai žmonių Lietuvoje dabar yra D.Trumpo požiūris ir planai dėl Ukrainos. D.Trumpo retorika V.Putino atžvilgiu griežtėja, jis žada spaudimą Rusijos energetikai, jeigu V.Putinas nesės prie derybų stalo. Ar ta kasdien griežtėjanti retorika reiškia, kad grasinimai V.Putino neveikia ir jis nėra linkęs derėtis?

– Reikia palaukti. Tai yra tik pirmos naujojo JAV prezidento dienos Baltuosiuose rūmuose. Pasižiūrėsime, kaip pavyks tartis. Tikrai matosi, kad D.Trumpas yra rimtai nusiteikęs užbaigti karą ir kad tai būtų teisingas bei tvirtas susitarimas. Dabartiniai jo pasakymai ir retorika, kad jis imsis visų priemonių, yra teisinga praktika. Žiūrėsime, kaip tai pavyks. O mes, aišku, dirbame kartu ir su jo komanda, ir su visais kitais, kad būtent Ukraina, kuri tiek nukentėjo, kuri kovoja už savo ir už mūsų egzistenciją bei saugumą, tikrai išeitų nugalėtoja iš šios situacijos.

– Ar nebus taip, kad anksčiau žadėjęs karą Ukrainoje užbaigti per 24 valandas, D.Trumpas skubės susodinti šalis prie derybų stalo ir sieks susitarimo bet kokia kaina – net ir Ukrainai nepalankiomis sąlygomis?

– Dabar nesijaučia, kad yra toks noras. Atrodo, kad jo požiūris yra rimtas. Generolas K.Kelloggas, kurį D.Trumpas paskyrė specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai padėti sustabdyti karą, yra laikomas vienu iš geriausiai pažįstančių Europą. Kiek žinau, jo duktė dirba nevyriausybinėse organizacijose ir daug prisideda prie paramos Ukrainai suteikimo.

[[ge:lrytas:lrytas:36211998]]

Mes irgi esame su juo susitikę, ir dar praeitos Vyriausybės ministrai, ir L.Kasčiūnas, ir G.Lansderbgis, ir aš su juo palaikydavau ryšį. Tai yra žmogus, kuris žino, ką daro, jis nusiteikęs labai rimtai ir tikiu, kad jis ir jo komanda darys viską, kas įmanoma, kad ir karas būtų sustabdytas, ir Ukrainai būtų suteiktos visos garantijos. O kaip viskas išeis – visi dirbame ir žiūrime, nes laukia tikrai sudėtingas ir rimtas laikas.

– Lietuvoje politikai dažnai pamini, kad 2030 metai galėtų būti ta data, kai Rusija bus atkūrusi savo pajėgumus ir galėtų mėginti išbandyti NATO vienybę. Ar taip situaciją vertina ir JAV politikai? Kartais atrodo, kad JAV yra nemažai skeptiškai vertinančių Rusijos galimybę užpulti kurią nors NATO šalį.

– Tai, kiek dabar ir naujasis JAV prezidentas skiria dėmesio gynybai ir JAV kariuomenės atsistatymui bei siekia, kad Europos partneriai irgi rimtai žiūrėtų į NATO gynybą, rodo, kad vis dėlto JAV mato realią situaciją pasaulyje – tiek išliekančią Rusijos karinę galią, bet taip pat jiems svarbu ir Kinijos įsigalėjimas, stiprybės rodymas. Manau, kad tikrai mato bendrą paveikslą visame pasaulyje ir siekia, kad tiek JAV, tiek visas Aljansas būtų stiprus ir galėtų atsilaikyti.

– D.Trumpas taip pat kalbėjo apie Grenlandijos perėmimą, apie Kanadą kaip dar vieną JAV valstiją. Kaip tokius užmojus reikėtų vertinti? Ko jis siekia?

– Tai irgi parodo, kad JAV nacionaliniai interesai D.Trumpui yra pirmoje vietoje. Jis vis dėlto yra susirūpinęs Šiaurės Atlanto saugumu, kad dėl tirpstančių ledynų keičiasi laivybos maršrutai, kuo toliau, tuo labiau įsigali Rusija ir net Kinija, ir kad tai bus rimtas klausimas jo administravimo metu.

Lietuvos ambasadorė JAV – apie D. Trumpo planus ir dėl ko JAV politikai išskiria Lietuvą (3)