„Svarbiausi ir pirmiausi žingsniai, kurie yra reikalingi, tai yra Europos investicijų banko skolinimosi taisyklių arba politikos pakeitimai, o taip pat – biudžeto deficito taisyklės interpretavimas, t. y. kad investicijos į gynybą nebūtų skaičiuojamos kaip biudžeto deficito taisyklės pažeidimas“, – po susitikimo su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen žurnalistams sekmadienį sakė G.Paluckas.
„Iš esmės galime apibendrinti, jog tai yra Mastrichto kriterijų taikymas – laikiną tam tikrą laikotarpį galima būtų tuos kriterijus vertinti lanksčiau“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.
Pasak jo, šiuos Lietuvos bei kitų tokios pačios pozicijos dėl išlaidų gynybai lankstumo palaiko ir EK vadovė. G.Palucko manymu, dabartinė Komisijos pozicija dėl biudžeto deficito taisyklių taikymo yra viena „kritinių“ tom šalims, kurios artimiausiu metu į gynybą siekia investuoti dideles lėšų sumas.
Šiuo metu leistiną biudžeto deficitą apibrėžiantis Mastrichto kriterijus ES narėms siekia 3 proc. jų bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.
Šalies vadovas teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP krašto apsaugos finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.