Po G. Palucko pareiškimo – audra socialiniuose tinkluose: „Atrodome kaip klounai“

„Pirmiausia dėl 5 ar 6 proc. gynybai, tokio sutarimo apskritai niekur nėra, jokiame dokumente – nei Vyriausybės programoje, nei koalicijoje“, – kalbėjo G.Paluckas, paklaustas, ar dėl šio procento yra principinis visų koalicijos partnerių pritarimas.

„Galime pritarti tam, kai matome šaltinius ir priemones. Šiandien Vyriausybė tuo ir užsiima – ieško finansavimo šaltinių. Yra bendra išsakyta prezidento ir koalicijos nuostata, kad šis finansavimas negali gulti vien mokesčių didinimo pavidalu ant Lietuvos verslo ar Lietuvos žmonių“, – aiškino premjeras.

Dar kartą paklaustas, tai ar valdančioji koalicija turi tikslą gynybai skirti 5–6 proc. BVP, ar ne, G.Paluckas tik pakartojo, kad negalima atskirti tikslų nuo priemonių: „Tai yra neatsakingas kalbėjimas iškelti tikslus nepaaiškinant žmonėms, iš kokių šaltinių ir kokiomis priemonėmis mes tai finansuosime. Ir štai tada atsiranda erdvės tiek manipuliacijoms, tiek samprotavimams, tiek baimėms, tiek abejonėms. Nepalikime tokios erdvės“.

Toks G.Palucko pareiškimas sukėlė nemenką reakcijų audrą socialiniuose tinkluose – tiek politikai, tiek politikos apžvalgininkai klausė, ar valdančioji koalicija jau atsitraukia nuo viešai prezidento įvardyto tikslo, taip pat įspėjo, kad toks mėtymąsis parodo Lietuvą kaip nerimtą valstybę.

Buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo narys, konservatorius Arvydas Anušauskas kalbėjo, kad jeigu pats nebūtų anksčiau dalyvavęs VGT posėdžiuose, gal ir galėtų patikėti G.Palucko žodžiais.

„Durniaus voliojimo koalicija. Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad jokiame dokumente nėra fiksuotas Valstybės gynimo tarybos apsisprendimas gynybai 2026–2030 metų periodui kasmet skirti po 5 ar 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, kaip kad paskelbė prezidentas Gitanas Nausėda.

Na, jei nebūčiau anksčiau buvęs Valstybės gynimo taryboje, tai gal ir patikėčiau. Tačiau kiekvienam klausimui skirti VGT nutarimai įforminami atskiru nutarimu, kuris yra visų VGT narių patvirtinamas“, – savo feisbuko paskyroje rašė A.Anušauskas.

Tuo pačiu A.Anušauskas įvardijo jam iškilusius klausimus.

„1. Ar tikrai buvo svarstymas ir buvo priimtas sprendimas?

2. Jei buvo priimtas, kodėl premjeras vis dar nežino apie savo paties patvirtintą VGT nutarimo protokolą.

3. Jei premjeras nežino, tai gal žino prezidentas kur VGT dokumentai ir gali nusiųsti premjerui kopiją?

4. O jei sprendimo nebuvo („netyčia pasigarsino“), tai kam tada, kaip sako premjeras „Vyriausybė tuo ir užsiima, kad ieško finansavimo šaltinių“?

Kol kas toks vaizdelis, lyg būtų tyčia kompromituojamos valstybės institucijos“, – dėstė A.Anušauskas.

Dar griežčiau kalbėjo Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, diplomatas Albinas Januška.

„Valstybės gynybos taryba nusprendė didinti gynybos finansavimą iki 5–6 proc. Šis sprendimas priimtas dalyvaujant premjerui G.Paluckui.

Kaip aiškėja iš V.Andriukaičio interviu, buvo planuota šio sprendimo neviešinti, galimai tyliai informuoti JAV. Tačiau informacija tapo vieša.

Šiandien G.Paluckas pareiškė visam pasauliui, kad „apie 5 ar 6 proc. gynybai apskritai jokio sutarimo nėra – nei Vyriausybės programoje, nei koalicijos susitarime“. Jis taip pat pabrėžė: „Tai neatsakingas kalbėjimas iškelti tikslus nepaaiškinant žmonėms, iš kokių šaltinių ir kokiomis priemonėmis mes tai finansuosime.“

Kažin ar tai atsakingas premjero pareiškimas, praleista proga patylėti, nes reikia galvoti ne tik apie vidaus politiką, bet ir užsienio“, – savo feisbuko paskyroje rašė A.Januška.

Signataras svarstė, kad galbūt todėl premjeras nesusitiko su NATO generaliniu sekretoriumi – nes nebuvo ką jam pasakyti, tai dabar viską pasakė viešai.

„Šiuo pareiškimu premjeras: a) nubraukia visą planuotą pasigyrimą prieš D.Trumpą, b) viešai pažemino prezidentą ir Gynybos tarybą, c) parodė Lietuvą kaip nerimtą valstybę, kuri po kelių dienų pati paneigia savo paskelbtus finansavimo tikslus, nes nežino, iš kur bus gauti reikiami pinigai.

Gal ir iš viso nereikėjo daryti tokio Gynybos tarybos sprendimo dabar, o reikėjo elgtis kaip siūlo G.Paluckas – pirma šaltiniai, po to skelbiami procentai. Bet jei sprendimas jau buvo priimtas, nereikėjo viešai dėl vidaus politikos motyvų tą neigti, nekritikuoti, neparodyti, kaip nerimtai atrodo ir kokiame chaose yra Lietuva.

Atrodome kaip klounai“, – pabrėžė A.Januška.

Buvusi Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen klausė, ar G.Palucko pareiškimą reikėtų vertinti kaip valdančiosios koalicijos atsitraukimą nuo iškelto 5–6 proc. BVP gynybai tikslo.

„Retoriką dėl gynybos turėjo pakeisti Žemaitaitis, bet pakeitė Paluckas? Taip atrodo po susitikimo Vyriausybėje, kuomet jau iš premjero girdime, kad dėl 5–6 proc. gynybai niekur nėra įsipareigota. Taigi, tie, kas tikėjosi, kad premjeras sudrausmins koalicijos partnerį, panašu, kad sulaukė priešingo efekto, dabar jau premjeras išsako abejones dėl 5–6 proc. tikslo.

Ar šiuos žodžius jau galima vertinti kaip koalicijos atsitraukimą nuo to, kas buvo nuspręsta VGT? Kuo daugiau susitikimų, tuo daugiau neapibrėžtumo. Nors turėtų būti priešingai. Bet tai turbūt matysime visą kadenciją, kai tokie partneriai ir tokie skirtingi jų asmeniniai tikslai. Valstybė palauks“, – savo feisbuko paskyroje rašė V.Čmilytė-Nielsen.

Tuo metu socialdemokratas Ruslanas Baranovas savo feisbuko paskyroje argumentavo, kad G.Paluckas pozicijos tikrai nekeičia.

„Rusijai pradėjus pilno masto karą prieš Ukrainą praeitoje kadencijoje gynybos stiprinimas buvo suvokiamas kaip visų reikalas. Net ir matant, kad kažkas vyksta ne pakankamai greitai ar kažkas nesigauna tiek politikai, tiek medija rinkosi apie tai nutylėti.

Šiandien gi nemažai kas yra greiti ieškoti išdavysčių ir apgaulių. Tiek, kad net ir paskaityti daugiau nei antraštę nebereikia. Šiandien premjeras pasakė:

1) Faktą, kad 5–6 proc. nėra fiksuoti jokiuose dokumentuose.

2) Kad tikras pritarimas yra ne abstraktus pritarimas, o pritarimas kaip konkrečiai tuos pinigus surinksime.

3) Ir, kad priešingai nei galima suprasti iš žiniasklaidos ir komentatorių, jis mano, kad tie šaltiniai bus surasti ir 2030 turėsime veikiančią diviziją“, – rašė R.Baranovas.

Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto politologas Saulius Spurga pastebėjo, kad nuo šiol jau oficialiu faktu tapo tai, kad Lietuva gynybos srityje blaškosi – vieną dieną skambiai prisiima ir visiems paskelbia įsipareigojimus, o kitą dieną nuo jų gręžiasi.

„Tai tikras netikėtumas. Po valdančiosios koalicijos tarybos susitikimo šiandien ministras pirmininkas G.Paluckas pareiškė, kad nėra jokio fiksuoto susitarimo didinti gynybos finansavimą iki 5 – 6 proc.: „Pirmiausia dėl 5 ar 6 proc. gynybai, tokio sutarimo apskritai niekur nėra, jokiame dokumente – nei Vyriausybės programoje, nei koalicijoje“.

Tuo tarpu Valstybės gynimo taryba 2025 m. sausio 17 d. įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP).

Ministras pirmininkas sakė, kad kol kas nėra surasti ir patvirtinti didesnio gynybos finansavimo šaltiniai, o kol tokių šaltinių nėra, bet kokios kalbos apie didinimą yra neatsakingas ir tuščias kalbėjimas.

Socialdemokratų garbės pirmininkas V.Andriukaitis neseniai duotame interviu sakė, kad Valstybės gynimo taryboje kalbant apie gynybos išlaidų didinimą buvo nutarta konkrečių skaičių neskelbti. Todėl, pasak V.Andriukaičio, ministras pirmininkas G.Paluckas buvo nustebęs, kai po posėdžio prezidentas G.Nausėda žurnalistams įvardijo 5–6 proc. Kiek galima spręsti iš pastarojo G.Palucko pareiškimo, ši V.Andriukaičio informacija buvo tiksli.

Paluckas šiandien išdėstė mintis, kurioms negalėčiau labiau pritarti: „Tai yra neatsakingas kalbėjimas iškelti tikslus nepaaiškint žmonėms, iš kokių šaltinių ir kokiomis priemonėmis mes tai finansuosime. Ir štai tada atsiranda erdvės tiek manipuliacijoms, tiek samprotavimams, tiek baimėms, tiek abejonėms.“

Turėtų į šituos žodžius įsiklausyti prezidentas. Beje, ir jis pats (ar prezidentūros atstovai) jau kurį laiką kalba ne apie 5–6 proc. gynybai, o mini finansavimo padidėjimą konkrečiais 12 milijardų eurų, kuriuos galima priauginti neskausmingai ir netgi nepastebimai tiesiog didinant šalies BVP, taigi lėšos gynybai didėtų iš dabar gynybai skiriamos dalies, kuri dabar yra 3,22 proc.

Gyvename ne beorėje erdvėje, pinigai šiaip sau neatsiranda iš nieko, o valstybės reikalai turi būti sprendžiami solidžiai ir atsakingai. Skaudu, kad spekuliuojama tokiu jautriu ir gyvybiškai svarbiu klausimu, keistus ir dviprasmiškus signalus siųsdami ir tarptautiniams partneriams. Kad Lietuva šioje srityje blaškosi, vieną dieną skambiai prisiima ir visiems paskelbia įsipareigojimus, o kitą dieną nuo jų gręžiasi – nuo šiol tai jau yra oficialus faktas“, – savo feisbuko paskyroje rašė S.Spurga.

Minėtą V.Andriukaičio interviu apie VGT posėdį ir staigmeną G.Paluckui galite skaityti čia.