„Labai svarbu, kad Europa kalbėtų vienu balsu. Iš tiesų, jeigu sakome, kad prie stalo turi būti Europa, tai ir turi būti vienas, aiškus, ryškus balsas. Tiek dėl Ukrainos – t. y., Ukrainos NATO narystės ir sienų neliečiamumo klausimo, kad, vis dėlto, mes atsisakome tai nuimti nuo stalo ir tai turi būti derybų objektas. Tiek Europos naštos, atsakomybės prisiėmimo ir tam tikra prasme skolos sumokėjimo – gynybos finansavimas ženkliai auga ir greitai“, – pirmadienį žurnalistams sakė D. Šakalienė.
„Trečias dalykas – bendradarbiavimas su JAV (...). Yra aiški žinutė, kad Kinija ir Rusija yra tos bendros grėsmės, su kuriomis tuomet turėsime tvarkytis kartu“, – dėstė ji.
Pirmadienį Paryžiuje vyksta neformalus Europos šalių viršūnių susitikimas, kuriame ketinama aptarti nerimą keliančius JAV prezidento Donaldo Trumpo planus užbaigti karą Ukrainoje. Be Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Danijos vadovų susitikime taip pat turėtų dalyvauti Europos Tarybos pirmininkas António Costa ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
D. Šakalienė: NATO valstybių požiūris į gynybos finansavimą visiškai pasikeitė
Lietuvą bei kitas Baltijos bei Skandinavijos šalis susitikime atstovaus Danijos premjerė Mette Frederiksen.
„Šiuo atveju, dėl NB8 (Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetuko – ELTA) bloko atstovavimo – matyt, tie sprendimai irgi keisis, priklausomai nuo aplinkybių. Šiuo metu mus atstovauja Danijos premjerė“, – kalbėjo D. Šakalienė, akcentuodama, jog Danijos požiūris į gynybą, skolinimosi krašto apsaugai galimybes bei šių sprendimų skubą sutampa su Lietuvos pozicija.
Susiję straipsniai
Negali būti net kalbos apie Ukrainos nedalyvavimą derybose
Iš Miunchene vykusios saugumo konferencijos grįžusi socialdemokratė taip pat pažymėjo – europinės NATO šalys sutaria, jog negali būti jokių derybų dėl taikos, jeigu jose nedalyvaus Ukraina.
„Pirmas dalykas – negali būti net kalbos apie Ukrainos nedalyvavimą derybose, nes tokiu atveju būtų gana keista, kaip galėtų tos derybos įvykti. Antras dalykas, ką formuluojame – kad parama Ukrainai negali būti mažinama ir negali nutrūkti. Trečias dalykas, kuris yra labai sudėtingas klausimas – dėl saugumo garantijų“, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė.
Ji pastebėjo, jog Miunchene – kitaip nei kelios dienos iki tol – ir požiūris į JAV poziciją, esą Ukrainos narystė NATO nėra įmanoma, pasikeitė.
„Aiškiai transliuojama pakankamai vieningai, kad tai neturi būti išimta kaip derybų objektai. Nes tokiu atveju nelabai aišku iš viso, apie ką mes derėsimės“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad savaitgalį JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainoje Keithas Kellogas pranešė, jog derybose dėl taikos Ukrainoje artimiausiu metu Europa nedalyvaus. Tiesa, sekmadienį vakare JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pasakė, kad į derybas turėtų būti pakviestos tiek Europa, tiek Ukraina.
ES šalims bei Ukrainai baiminantis, kad JAV ir Rusija gali siekti dvišalio taikos sprendimo, Miuncheno saugumo konferencijos metu skubos tvarka buvo suorganizuotas pirmadienį vyksiantis neeilinis viršūnių susitikimas. Jame Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Danijos vadovai, Europos Tarybos pirmininkas António Costa ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen planuoj aptarti JAV prezidento Donaldo Trumpo planus užbaigti karą Ukrainoje.