„LRT taryboje, mano nuomone, per daug valstybės svorio. Ar nevertėtų labiau įtraukti visuomenines organizacijas? Kaip pavyzdžiui padaryta Medijų rėmimo fondo taryboje“, – pirmadienį rašė jis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
„Akivaizdu, yra neatsispiriančių pagundai pažeisti itin ploną ir jautrią liniją, kuri mus gali nublokšt dešimtmečius atgal. Turint omeny dar idėjas iš pačio Seimo inicijuoti auditus tiek LRT, tiek Medijų rėmimo fonde. Kultūros ministerija, turėdama būti sargu, tyli“, – pažymėjo S. Kairys.
Atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, politikas nurodė besiruošiantis pateikti siūlymus dėl įstatymo keitimo.
Susiję straipsniai
Praėjusios savaitės pabaigoje LRT tarybos komiteto sprendimu buvo pradėtas auditas, kuriuo tikrinama, kaip šioje žiniasklaidos priemonėje dirbantys žurnalistai laikosi politinio neutralumo principų turinio kūrime ir valdyme. Tai Eltai patvirtino LRT atstovė ryšiams su visuomene Augustė Mikulėnaitė.
Dalis tokiu sprendimu susirūpinusių LRT žurnalistų kiek anksčiau jau kreipėsi į LRT tarybą, prašydami surengti susitikimą, kurio metu būtų aptartas auditas, jo motyvai bei įgyvendinimas. Pirmadienį į LRT tarybą dėl tokio sprendimo viešai kreipėsi ir žurnalistų asociacijos.
ELTA primena, kad pavasario sesijos metu Seimas ketina apsispręsti, ar pavesti Valstybės kontrolei atlikti LRT veiklos auditą.
Jeigu būtų pritarta šiai „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio iniciatyvai, Valstybės kontrolei bus pavesta iki rugsėjo 1 d. atlikti valstybinį auditą, įvertinant LRT 2021–2024 m. veiklą „ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu“.
Atlikti LRT auditą – vienas iš „Nemuno aušros“ rinkiminių siekių. Anksčiau R. Žemaitaitis tikino, kad Seimo Audito komitetas „kosminiu greičiu“ aiškinsis LRT finansavimo klausimą. Gruodį „aušriečio“ pirmininkaujamas Seimo Audito komitetas pasiūlė Valstybės kontrolei imtis tokio audito.
Šių metų LRT biudžetas 79,6 mln. eurų, įstaigoje dirba kone 700 darbuotojų.