„Jau matėme ir iš Europos Komisijos pirmininkės pasakymus, kad tikrai gali būti pokyčiai su fiskalinės drausmės taisyklėmis. Tai tikrai manau, kad klausimas teigiamai spręsis“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda ir premjeru Gintautu Palucku teigė S. Skvernelis.
„Tikiuosi, kad Vokietijoje po rinkimų, nesvarbu kokia dauguma susiformuos, išliks strateginės ir pagrindinės kryptys, susijusios su dvišaliais santykiais“, – sakė jis.
Tačiau, aiškina Seimo pirmininkas, skolinimasis – tai finansavimo šaltinis, naudojamas tik esant būtinybei. Anot jo, Lietuva toliau turi siekti uždirbti reikalingus pinigus gynybos reikmių finansavimui.
„Bet dar esminis dalykas, kad tai nėra vienintelė opcija, kalbant apie mūsų pačių finansines galimybes. Man atrodo, kad pagrindinis dalykas, su kuriuo mums reikia dirbti, tai kaip tuos pinigus uždirbti įdarbinant mūsų ekonomiką“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
„Kalbėkime apie uždirbimą pirmoje eilėje, o skolinimasis išlieka svarbi opcija. Jei sprendimai dėl fiskalinės drausmės bus Europos mastu pakeisti, o aš manau, kad taip tikrai bus, tai atsiras dar vienas šaltinis esant būtinybei“, – sakė jis.
S. Skvernelis tikina – reikalingi lėšų šaltinai gynybai bus rasti, o sprendimai – pateikti.
„Laikomės tos pozicijos, kuri buvo ir po VGT priimta. Vyriausybė, Seimas ir partneriai darbuojasi, kad būtų sprendimai pateikti, kai bus aiškiai išdiskutuoti ir juos bus galima teikti, kaip įstatymų projektus. Tai tos pozicijos reiktų laikytis. Apie tai ne tik kalbama, yra svarstomos realios alternatyvos. Ir neabejoju, kad rasime reikalingus finansus“, – teigė S. Skvernelis.
Pirmadienį po NATO gynybos ministrų susitikimų krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad Europos valstybių lyderių retorikoje įsitvirtina įsipareigojimas išlaidas Aljansą sudarančių valstybių saugumui didinti iki daugiau nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, anot jos, Vokietija yra viena iš pagrindinių valstybių šiuo metu palaikančių Mastrichto kriterijų, nustatančių 3 proc. nuo BVP skolos ribas, netaikymo, kai skolinamasi gynybai.
Rinkimai Vokietijoje įvyks jau šių metų vasario 23 d.
Galimybes atnaujinti susitarimą dėl gynybos G. Nausėda su parlamentinių partijų lyderiais aptars trečiadienį
Galimybes atnaujinti nacionalinį susitarimą dėl gynybos prezidentas Gitanas Nausėda su parlamentinių partijų lyderiais aptars trečiadienį, sako Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Kvietimai gauti. Aš, kaip partijos pirmininkas, irgi turiu. Trečiadienį 10 valandą“, – pirmadienį žurnalistams patvirtino S. Skvernelis.
„Veikiausiai bus nuomonių apsikeitimas, kaip politinės jėgos galvoja, kiek jos yra atsakingos ir pasiruošusios prisidėti“, – nurodė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.
Visgi į klausimą, ar susitikime dalyvaus visos parlamentinės partijos, S. Skvernelis neatsakė.
„Negaliu komentuoti, nes iniciatyva yra iš Prezidentūros“, – atkreipė dėmesį jis.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) dar sausį kreipėsi į prezidentą G. Nausėdą, prašydami inicijuoti nacionalinio susitarimo dėl gynybos atnaujinimą. Pasak konservatorių, valdančiosios daugumos politikams stokojant ryžto inicijuoti susitarimo atnaujinimą, šalies vadovo lyderystė šiuo klausimu yra ypač svari.
Seimo frakcijų atstovai pirmadienį Eltai teigė sveikinantys šalies vadovo iniciatyvą kviesti parlamentinių partijų lyderius diskutuoti apie galimybes atnaujinti nacionalinį susitarimą dėl gynybos.Tačiau pabrėžė jie – nors kol kas neatmetama galimybė atnaujintame susitarime įtvirtinti ir Valstybės gynimo taryboje (VGT) iškeltą tikslą krašto apsaugai artimiausiais metais skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), pirmiausia reikia vieningos pozicijos dėl konkrečių finansavimo šaltinių.
Visgi „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis praėjusią savaitę pareiškė, jog 2022-aisiais partijų sudarytame nacionaliniame gynybos susitarime įtvirtinti 2,5 proc. BVP gynybai vis dar atitinka dabartinę situaciją ir kad poreikio stipriai didinti išlaidas krašto apsaugai nėra.