„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pareiškė, kad nedalyvaus nei pats, nei deleguos kokį nors kitą partijos atstovą. Jis nurodė, kad šiuo metu yra išvykęs į Briuselį, kur vyksta NATO Parlamentinės Asamblėjos sesija, todėl komandiruotės dėl „nuėjimo pasišnekėti“ sako tikrai neatšauksiantis.
„Čia negali būti, kad aš dabar užsimaniau ir darau posėdį. Aš savo kelionės ir komandiruotės neatšauksiu vien dėl to, kad nueičiau pasišnekėti“, – Eltai komentavo R.Žemaitaitis.
Politikas apskritai skeptiškai vertina prezidento iniciatyvą kviesti kalbėtis apie papildomo finansavimo šalies gynybai būtinybę, pakvietime aiškiai nenurodant siūlymų dėl šaltinių.
„Prezidentūra turi atlikti namų darbus. Ir kai nori šaukti tokį rimtą susirinkimą, turėjo partijų lyderiams išsiųsti, ką jie siūlo, turėjo atsiųsti mokestinių pakeitimų siūlymus, kiek skirs kariuomenei, kiek skirs finansavimui... O dabar pasikviesti ateiti atsigerti kavos – aš tikrai nesiruošiu atšaukinėti labai svarbaus vizito“, – rėžė R.Žemaitaitis.
„Aušriečių“ lyderis pridūrė, kad prezidentas pats „užvirė šitą košę“ ir dabar „nežino, kaip iš jos išeiti“, o kviesdamas diskutuoti partijų lyderius esą „bandys permesti atsakomybę visiems politikams“.
Į tokius žodžius netruko sureaguoti prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas, pažymėjęs, kad pagaliau paaiškėjo, „kas ir kurioje pusėje yra“.
Lrytas kiek anksčiau domėjosi, ar į susitikimą nebus deleguotas partijos vicepirmininkas Robertas Puchovičius, bet šis pranešė, kad šiuo metu yra išvykęs atostogų.
Kitos dvi valdančiosios partijos susitikimo su šalies vadovu praleisti neketina. Lietuvos socialdemokratų partijai jame atstovaus premjeras Gintautas Paluckas, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ – Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Išskirtinio susidomėjimo prezidento iniciatyva nerodo ir dalis opozicinių parlamentinių partijų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sulaukė G.Nausėdos kvietimo, bet į Prezidentūrą neis.
Valstiečių frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė portalui Lrytas teigė, kad partijai atstovaus ji, nes R.Karbauskis yra išvykęs į užsienį. Valstietė nenorėjo detalizuoti, ar darbiniais, ar asmeniniais reikalais.
S.Daukanto aikštės rūmuose trečiadienį nepasirodys ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Nors kvietimo sulaukė ji, į Prezidentūrą deleguotas partijos vicepirmininkas Simonas Kairys.
V.Čmilytė-Nielsen sveikino prezidento iniciatyvą kviesti kalbėtis visus, tačiau akcentavo iš šio susitikimo per daug nesitikinti – esą jo tikslas pirmiausia bus suvienyti pačius koalicijos partnerius, nes liberalai gynybos klausimais išlieka nuoseklūs.
„Dalyvausime visuose etapuose, kiek matysime, kad tai yra prasminga. O ryt yra deleguojamas mano pavaduotojas S.Kairys. Iš rytojaus susitikimo nesitikime visų problemų išsprendimo. Norėtųsi pamatyti tokį minimumą, kad prezidentas sutaikytų koaliciją ir padėtų jai turėti vieningą poziciją dėl gynybos, jei tai yra įmanoma“, – Lrytas kalbėjo ji.
Tiesa, matydama naujausius R.Žemaitaičio pareiškimus, Liberalų sąjūdžio vedlė suabejojo valdančiosios koalicijos vienybe.
„Tiesiai šviesiai kalbant, dabar akivaizdu, kad koalicijoje yra vienas partneris, kuris visomis išgalėmis griaus bet kokį susitarimą dėl gynybos ir kuris gynybos klausimų nemato kaip svarbių. Rytojaus uždavinys yra išspręsti šitą situaciją jau su prezidento pagalba“, – svarstė V.Čmilytė-Nielsen.
Ji konkrečiai taip ir neatsakė, kodėl į susitikimą neis pati.
Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams susitikime atstovaus išrinktasis jų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
G.Nausėda praėjusią savaitę pranešė kviesiantis visas parlamentines partijas į Prezidentūrą aptarti galimybes atnaujinti nacionalinį susitarimą dėl gynybos. Taip pat prezidentas su politikais ketina diskutuoti apie galimus šaltinius didesniam krašto apsaugos finansavimui.
„Kitą savaitę aš kviečiu visų Seime esančių partijų vadovus į Prezidentūrą. Noriu kalbėti apie du dalykus: apie galimą gynybos susitarimo naują redakciją – jeigu partijos mano, kad susitarimą dėl gynybos ir saugumo reikia naujai suformuluoti.
Taip pat kalbėti apie finansavimo šaltinius tam tikslui, kurį iškėlė Valstybės gynimo taryba“, – ketvirtadienį sakė G.Nausėda.
Konservatoriai dar sausį kreipėsi į prezidentą, prašydami inicijuoti nacionalinio susitarimo dėl gynybos atnaujinimą. Pasak jų, valdančiosios daugumos politikams stokojant ryžto inicijuoti susitarimo atnaujinimą, šalies vadovo lyderystė šiuo klausimu yra ypač svari.
Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Visgi, kol kas nėra aišku, iš finansavimo šaltinių bus skiriamos papildomos lėšos gynybai.