Kalbėdamas apie galimas derybas dėl taikos, Lietuvos lyderis pabrėžė, kad būtina stabdyti ne tik karą, bet ir agresiją. Anot G. Nausėdos, itin svarbu užkirsti kelią Rusijos karinės galios atkūrimui, išlaikant sankcijas ir tęsiant politinį bei diplomatinį spaudimą.
„Sankcijos gali būti panaikintos tik tada, kai agresija bus sustabdyta ir jos padariniai pašalinti“, – sakė šalies vadovas, pažymėdamas, kad privalome užtikrinti Rusijos atsakomybę už agresijos ir karo nusikaltimus.
Valstybės vadovas pokalbyje su EVT pirmininku ragino didinti karinę ir finansinę paramą Ukrainai – tiekti šiuo metu Ukrainai reikalingus ginklus, investuoti į Ukrainos gynybos pramonę, panaudoti įšaldytus Rusijos aktyvus Ukrainos poreikiams.
Susiję straipsniai
Prezidentūros teigimu, G. Nausėda EVT pirmininką taip pat ragino spartinti Ukrainos stojimą į Europos Sąjungą bei pirmąjį derybų etapą pradėti jau šį mėnesį, numatant, kad Ukraina galėtų įstoti į ES iki 2030 metų.
Trečiadienio popietę G. Nausėda taip pat ketina nuotoliniu būdu dalyvauti Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono rengiamame antrajame viršūnių susitikime dėl Ukrainos ir Europos saugumo. Susitikime taip pat turėtų dalyvauti Norvegijos, Kanados, Baltijos šalių, Čekijos, Graikijos, Suomijos, Rumunijos, Švedijos ir Belgijos atstovai.
Pirmadienį Paryžiuje įvyko pirmasis neformalus Europos lyderių susitikimas. Tuomet pasitarime dalyvavo Lenkijos, Danijos, Nyderlandų, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos vyriausybių vadovai, NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.