Tuo metu leidinyje „The Telegraph“ pasirodė informacija, kad vienas iš Rusijos reikalavimų derybose dėl karo sustabdymo gali būti NATO pajėgų išvedimas iš Lenkijos, Baltijos šalių ir Rumunijos.
Visa tai – JAV administracijos pareigūnams praeitą savaitę jau įspėjus NATO sąjungininkus, kad amerikiečių karių buvimas Europoje nesitęs amžinai.
Lietuvos politikai pripažįsta, kad JAV administracija greičiausiai ketina perdėlioti savo karių buvimą Europoje. Tikėtina, kad pagrindiniai pokyčiai galėtų būti susiję su JAV kariais Vokietijoje.
Visgi, ar galėtų D.Trumpas nusileisti ir iš tiesų patraukti NATO karius iš Lietuvos, kaip jau nuo 2022 metų reikalauja Kremlius?
„Tai jau reikštų ne tik susitarimą, tai reikštų nuolaidą rusiškajam imperializmui, programuotų tolesnius konfliktus, įvairius juoduosius scenarijus Europos saugumo sistemoje. Tikiu, kad Amerika nesiims tokių veiksmų“, – kalbėjo buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
NSGK pirmininkas: negalime būti šokiruoti to, ką girdime
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas pripažino, kad NATO pajėgų išvedimas iš Baltijos šalių ir Lenkijos iš tiesų yra Rusijos interesas, ne kartą įvardytas ir paties Kremliaus.
„Dar prieš plataus masto invaziją 2022 metų vasarį, tuos kelis mėnesius, kai vyko diskusijos su NATO, su JAV, su Ukraina, Rusija savo sąlygas statė labai aiškiai – tai yra grįžimas iki 1997 metų NATO sienų, atitraukimas visų karinių pajėgumų, tame tarpe ir Ukrainos „denacifikacija“, visi tie absurdiški teiginiai.
Tokie Rusijos teiginiai nėra kažkas naujo. Negalime būti šokiruoti to, ką girdime. Aišku, kad jie to norėtų“, – portalui Lrytas sakė G.Jeglinskas.
Vis dėlto, NSGK pirmininko manymu, tarp tokio Rusijos noro ir JAV planų dėl savo pajėgų Europoje ryšio nėra.
„Kiekvienas atėjęs naujas JAV gynybos sekretorius kartu su nauju prezidentu peržiūri bendrą JAV karinių pajėgų dislokavimo strategiją, viziją, ir kokie nors pakeitimai būna padaromi“, – pabrėžė jis.
Anot G.Jeglinsko, JAV svarsto apie savo pajėgų rokiravimą ar perdislokavimą Europos viduje, buvo kalbama apie Vokietijoje esančių 20 tūkst. karių patraukimą. Visgi, kaip pabrėžė politikas, tai ir nemažai kainuotų, užimtų nemažai laiko.
Šiuo metu JAV yra dislokavusi 100 tūkst. karių Europoje. G.Jeglinskas teigė nieko negirdėjęs apie JAV karių patraukimą iš Baltijos šalių ar Lenkijos.
Tuo metu „Financial Times“ pasirodžiusi žinia, G.Jeglinsko manymu, yra šio laikraščio žurnalisto Gideono Rachmano interpretacija.
„Spėju, kad jis pakalbėjo su vienu europiečiu po J.D.Vance kalbos, kurį pagavo apsiverkusį, ir jis pasakė, kad „jau ir iš Baltijos šalių tikrai pasitrauks Amerika“.
Bet realiai niekas apie tai nekalba – tiek kai kalbėjome su amerikiečiais Kongrese, kur buvome prieš mėnesį, tiek dabar, kalbant su kongresmenais pačiame Miunchene. Tokios temos, kad iš tiesų JAV pasitrauktų iš Lenkijos ar Baltijos šalių, nėra“, – nurodė parlamentaras.
Visgi, net jeigu šios temos JAV darbotvarkėje dabar nėra, ar ji galėtų atsirasti, jeigu tai tikrai būtų vienas iš Rusijos reikalavimų derybose dėl karo veiksmų sustabdymo?
„Bet kas gali atsirasti. Gali atsirasti ir JAV kariai Ukrainoje po šių derybų, nes tai, ko Rusija nori, nebūtinai yra priimtina JAV. Gali atsirasti ir JAV kariai, ir Ukrainos narystė NATO – negalime to nuimti nuo stalo.
Tikiu, kad derybose, kai jos tikrai prasidės, nes jos dar neprasidėjo, viskas bus ant stalo. Nė vienas elementas nebus nuimtas iš anksto. Nepaisant šios komunikacijos, kuri dabar įvyko, miskomunikacijos, kuri vyko Briuselyje, gynybos sekretoriaus kalboje, Amerika turi svertus, yra ženkliai stipresnė už Rusiją, žymiai pajėgesnė, galinti išreikalauti žymiai geresnes sąlygas negu Rusija“, – įsitikinęs jis.
L.Kasčiūnas: tai yra visiškai nepriimtina
Buvęs krašto apsaugos ministras, NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas taip pat kalbėjo, kad NATO karių patraukimas iš Baltijos šalių ir Lenkijos yra nuolatinis Rusijos interesas.
„Tai yra jų įtakos sferų pasidalinimo interesas, jis nuolat buvo jų darbotvarkėje, ir jie visada sieja kažkokius bandymus susitarti dėl taikos su šiuo interesu.
Ką tai reikštų? Tai reikštų, kad mes formaliai liekame NATO nariais, bet realiai esame vidinė, buferinė zona, kuri atsižvelgia į Rusijos interesus. Be abejo, tai prieštarauja gyvybiniams, pabrėžiu, gyvybiniams Lietuvos nepriklausomybės ir savarankiškumo interesams, tai yra visiškai nepriimtina“, – Lrytas sakė L.Kasčiūnas.
Vis dėlto, L.Kasčiūnas teigė esantis tikras, kad JAV šito varianto tikrai nesvarstys.
„Tai bus atmesta, nes tai jau reikštų ne tik susitarimą, tai reikštų nuolaidą rusiškajam imperializmui, ir tai programuotų tolesnius konfliktus, įvairius juoduosius scenarijus Europos saugumo sistemoje. Tikiu, kad Amerika nesiims tokių veiksmų“, – kalbėjo jis.
L.Linkevičius: nereikėtų priimti už gryną pinigą
Tuo metu buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius spėjo, kad tokie pasvarstymai buvo pametėti rusų propagandistų.
„Tai galėtų būti jų pageidavimas, bet būtų labai sunku patikėti, kad toks atitraukimas galėtų būti pagrindinis dalykas, kuris atsirastų praktiniuose JAV veiksmuose.
Jeigu kalbėtume apie JAV buvimo Europoje mažinimą, tai vargu, ar kas per daug nustebtų, nes taip gali būti.
Bet kad būtų taip drastiškai ir būtent dėl Baltijos šalių tas sprendimas priimtas – labai sunku patikėti. Kad rusų propagandistai gali tuo žaisti, tai visiškai suprantama ir tuo stebėtis neverta, bet priimti už gryną pinigą irgi nereikėtų, nes yra labai daug dezinformacijos, mistinių idėjų, dėl kurių dabar nereikėtų daryti išvadų“, – Lrytas sakė L.Linkevičius.
Prezidentūra: tai yra mūsų interesas
Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas antradienį kalbėjo, kad bus dedamos visos pastangos, kad JAV kariai nebūtų išvesti iš Lietuvos.
„Nereikia kiekvieną kartą krūpčioti, išgirdus kažkokį skardų pareiškimą. Dėsime visas pastangas, jog JAV kariai nebūtų išvesti iš Lietuvos“, – tikino G.Paluckas.
Panašiai kalbėjo ir prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
„Miunchene buvo daug visokiausių kalbėjimų. Kalbant apie JAV buvimą pasaulyje, buvo pasakyta, kad yra interesai ne tik Europoje, yra interesai ir kituose pasaulio regionuose, pavyzdžiui, Indijos-Ramiojo vandenyno regione ar prie Kinijos krantų. Turbūt, kad mes šitą puikiai suprantame. Tačiau mūsų interesas yra išlaikyti JAV karinį buvimą Europoje ir konkrečiai Lietuvoje“, – „Žinių radijui“ sakė A.Skaisgirytė.
Anot jos, JAV gynybos sekretoriaus vizitas Lenkijoje suteikia vilčių, kad JAV taip pat mano, jog sąjungininkai Europoje yra pakankamai svarbūs, kad toliau tęstų buvimą mūsų žemyne.
Paklausta, ką Lietuvai reikštų, jei savo pajėgas nuo Rusijos sienų atitrauktų NATO, prezidento vyriausioji patarėja tikino, kad apie tokius scenarijus nėra pagrindo svarstyti.
„Jei taip atsitiktų“ neturėtume sakyti, nes taip tiesiog neturėtų atsitikti. Kalbamės su sąjungininkais mes patys, ne Rusija su europiečiais kalbasi. Tai mūsų ir europiečių reikalas“, – kalbėjo A.Skaisgirytė, pabrėždama, kad Lietuvos ir jos partnerių susitarimai keistis neturėtų.