„Mes galėjome galvoti, kad štai – socialdemokratai paveldėjo tokią gerą ekonominę situaciją, sudėliotą biudžetą – viską, ką pasitvirtino. Ir štai dabar mes turime pasaulį, kur gali įvykti bet kas. Ir šitomis aplinkybėmis turėti koaliciją su tokiomis moralinėmis nuostatomis – aš nežinau, ar prezidentui, tiesą sakant, yra komfortiška, nes savo pasisakymuose, jis gal to nepastebi, bet jis vis dažniau ir dažniau skamba kaip Gabrielius Landsbergis“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė I. Šimonytė.
G. Nausėda vos suformavus naująją trijų partijų koaliciją pareiškė, jog socialdemokratų sprendimas kviesti antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušrą“ bendram darbui buvo klaida.
Vėliau kritika „aušriečio“ atžvilgiu aštrėjo. Kai Seimo narys susitikimuose su gyventojais tikino, esą prezidentas siūlo nacionalizuoti bankų indėlius, G. Nausėda pareiškė: jeigu tokios kalbos sukeltų indėlininkų paniką, „ponas Žemaitaitis turėtų sėsti į teisiamųjų suolą“.
I. Šimonytės manymu, tokia kritika atsirado tik tada, kai „aušriečių“ pirmininkas viešai pradėjo skleisti melą apie šalies vadovą.
„Tai yra melas ir man visiškai nesudėtinga pasakyti, kad Žemaitaitis meluoja apie prezidentą. Ir, aišku, tas prezidentą, matyt, užgavo“, – dėstė ji.
Visgi, klausiama, ar G. Nausėda yra kritiškesnis šiai koalicijai, I. Šimonytė pažymėjo – situacijos yra labai skirtingos. Anot konservatorės, 2020 m. darbą pradėjusi koalicija turėjo spręsti pandemijos iššūkius, todėl kritika buvo žeriama atitinkamiems sprendimams ir darbams.
„Dabar gi kalbame visiškai ne apie darbus. Dabar darbo jokio išvis nėra, nes šitas šimtą dienų veikiantis Seimas patvirtino praktiškai tuos teisės aktus, kurie atėjo iš buvusios Vyriausybės, iš praeitos kadencijos. Ir viskas. Ir išėjo laukti pavasario sesijos, per daug sau nesukdamas galvos“, – kalbėjo parlamentarė, pažymėdama, jog dėl centro-kairės koalicijos kyla visiškai kitokie klausimai.
„Tai dabar ta diskusija pasidaro tokia moralinė. Čia jau kalba apie kai kurių politikų moralę ir jų buvimą atsakingais už Lietuvos likimą. Apmaudu, kad kai Žemaitaitis buvo Konstitucinio Teismo pripažintas antisemitu, to nepakako, jog jo moralė būtų įvertinta nuo pat pradžių. Kažkam pasirodė, kad retorika keitėsi. Kiek tu bekeisk tą retoriką, tu vis tiek turi šitą dėmę ir ji niekur nedings“, – referuodama į rinkimų metu išsakytas prezidento mintis apie kintančią R. Žemaitaičio laikyseną sakė ji.
„Bet to nepakako. Ir man atrodo visas šitas ginčas pradėjo rastis tada, kai patį prezidentą kai kurie koalicijos veikėjai jau pradėjo užgaulioti“, – pridūrė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad pernai rudenį darbą pradėjusiame naujajame Seime dirba trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – parlamento rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turi užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
Tiesa, prieš rinkimus LSDP lyderiai žadėjo į koaliciją su „aušriečiais“ neiti. Dar po pirmojo Seimo rinkimų turo socialdemokratai vedė pokalbius su „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Visgi, vėliau, Vilijai Blinkevičiūtei atsisakius tapti premjere, sutarta plėsti konsultacijų ratą – diskutuota ir su liberalais, ir su „aušriečiais“. Galiausiai priimtas sprendimas dėl trijų jėgų koalicijos – LSDP, „Nemuno aušra“ ir „Vardan Lietuvos“.
Toks sprendimas sulaukė aštrios kritikos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda LSDP sprendimą formuoti koaliciją su „Nemuno aušra“ pavadino klaida.
G. Nausėdai knygoje žeriant kritiką konservatoriams, I. Šimonytė užsiminė apie jų susitikimą: neblogas dalykas yra veidrodis
Netrukus pasirodysiančioje Laimos Lavaste knygoje „Prezidentas Gitanas Nausėda: iš arti“ didelė dalis pasakojimo skiriama šalies vadovo santykiams su buvusia konservatorių ir liberalų valdančiąja koalicija. Tačiau jos lyderė, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė užsimena, jog ne visos praeities su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščioniais demokratais (TS-LKD) detalės nugulė prezidento knygos puslapiuose.
Kaip skelbė ELTA, G. Nausėda knygoje prisimena 2018 m., kai TS-LKD kvietė jį dalyvauti prezidento rinkimuose – šalies vadovas pasakojo apie „parengtą žarijų duobę“. Anot jo, konservatoriai esą jau buvo nusprendę, kad jų kandidatė bus I. Šimonytė, o jį būtų ištikęs kito konservatoriaus – Vygaudo Ušacko likimas.
„Turbūt toks pigiausias ir paprasčiausias dalykas būtų man imti ir papasakoti, kaip buvo iš tikrųjų“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė I. Šimonytė.
„Į dideles detales nesileidžiant, bet kadangi tą 2018 metų žarijų duobė jau patapo tokia gana žinoma, tai tikrai pasakysiu visiškai atvirai ir nuoširdžiai – tuo metu, kai ponas Nausėda buvo kalbinamas dalyvauti Tėvynės sąjungos pirminiuose rinkimuose, tai aš planų kandidatuoti neturėjau. Dar daugiau – mes su prezidentu 2018 m. turėjome pokalbį, kuris turbūt nėra aprašytas, bet aš jį pasiliksiu sau. Prezidentas labai gerai žino, apie ką mudu kalbėjomės, kur buvome susitikę ir koks buvo mūsų pokalbio turinys“, – pasakojo ji.
„Man atrodo prezidento dabartiniai pasirinkimai, elgesys per rinkiminę kampaniją, tas glėbesčiavimasis su ponia Blinkevičiūte, kuri, atvirai kalbant, tiesiog išdūrė visus Lietuvos žmones ir, visų pirma, savo rinkėjus, ir tas pats Žemaitaičio toleravimas, ir visi kiti dalykai... Ir tas pono Jansono popkornas, kuris dabar Žemaitaitį įsako rašyti mažąja raide... Aš sakyčiau, kad neblogas dalykas yra veidrodis. Kartais pasižiūri ir tada praeina noras kažkaip tokiu dideliu teisuoliu jaustis“, – tęsė Seimo narė.
Todėl I. Šimonytė leido suprasti, kad nedega entuziazmu skaityti būsimą G. Nausėdos biografiją.
„Nesakysiu, kad neskaitysiu, kad tai neskambėtų kaip kažkokia mano išankstinė nuostata. Bet tai tikrai nebus ta knyga, kuriuos aš ieškosiu. Jeigu kada paklius į rankas – pavartysiu, žinoma“, – pridūrė politikė.
Kaip skelbta, L. Lavaste autorinė knyga „Prezidentas Gitanas Nausėda: iš arti“ turėtų pasirodyti šį mėnesį. Daugiau nei 400 puslapių knygą išleido leidykla „Petro ofsetas“.