Horoskopai Lietuvoje skaitomi dažniau, jais tikima labiau nei kitose Europos šalyse – tai paaiškėjo baigiantis 2000-iesiems, po Europos vertybių tyrimo grupės atlikto tyrimo.

Net 39 proc. Lietuvos gyventojų skaitė horoskopus nors kartą per savaitę arba dažniau, 10 proc. – kasdien, o 29 proc. – nors kartą per savaitę.

Šis rodiklis buvo didžiausias tarp 11 Europos šalių, kurių gyventojai atsakė į šį klausimą. Greta Lietuvos rikiavosi Estija (38 proc.), Ukraina (35 proc.), Bulgarija (37 proc.).

Visuomet arba labai dažnai į horoskopus savo kasdieniame gyvenime atsižvelgdavo 9 proc. Lietuvos gyventojų (2 proc. – visada). Tai taip pat buvo didžiausias rodiklis: Ukrainoje ir Rusijoje – 8, Estijoje – 7 proc. Tiesa, Estijoje net 3 proc. gyventojų visada tvarkė savo kasdienį gyvenimą pagal horoskopus.

[[ge:lrytas:lrytas:187075]]

Niekada pagal horoskopus negyvenantys tikino 51 proc. Lietuvos gyventojų – kaip ir Estijoje. Austrijoje sprendimus priimdavo be horoskopų 82 proc., Italijoje – 70 proc.

Tuometė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė prisipažino paskaitanti astrologų prognozes, tačiau didelės reikšmės jiems neteikianti: „Tikiu ir netikiu“.

Po Žuvų ženklu gimusi V.Blinkevičiūtė sakė mananti, kad Žuvims visada sekasi. Beveik kasdien peržvelgdama horoskopus, ji atkreipdavo dėmesį tik į žadamus gerus likimo ženklus. Savo darbo ar kelionių ministrė nederino su astrologų rekomendacijomis.

[[ge:lrytas:lrytas:35850438]][[ge:lrytas:lrytas:25393265]][[ge:lrytas:lrytas:35115405]][[ge:lrytas:lrytas:35146259]]

Tuometis užsienio reikalų ministras Antanas Valionis tik retkarčiais užmesdavo akį, ką Mergelei pranašauja horoskopas: „Labai gerai suprantu, kad tekstai pritaikyti visiems gyvenimo atvejams“.

Po Vėžio ženklu gimęs tuometis Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas irgi nevengė paskaityti savo horoskopo. „Astrologo patarimų nesieju nei su darbu, nei su asmeniniu gyvenimu, nes jo rekomendacijoms neteikiu reikšmės ir jas pamirštu“, – sakė finansininkas.

R.Šarkino nuomone, gerų ir blogų pranašysčių kupini horoskopai yra panašesni į literatūrines miniatiūras.

Prezidentai visai neskaitė

Kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Brazauskas, pagal Zodiaką Mergelė, astrologų prognozių neskaitė ir jomis netikėjo: „Manau, kad visa tai skirta naivuoliams. Tai savotiška apgavystė, būdas sužadinti viltį, tikėjimą“.

„Niekada neskaičiau ir neskaitau“, – toks buvo dabartinio prezidento Valdo Adamkaus, pagal Zodiaką Skorpiono, atsakymas.

Krepšininkas saugojosi traumų

Tuometis Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Rimas Kurtinaitis teigė užmetąs akį ir į horoskopus, jei, skaitydamas laikraščius, turi laisvesnę minutę. Gyvenimo pagal juos netvarkąs.

„Juk kartais būna parašyta, kad gerai imtis verslo, bet kaip gali jo imtis, jei neturi jokios idėjos?“ – stebėjosi jis.

Olimpinė čempionė šaulė Daina Gudzinevičiūtė sakė horoskopų kaip reiškinio neneigianti, bet jai nepriimtini laikraštiniai horoskopai. Yra kažkokios žmonių savybės, atitinkančius jų Zodiako ženklus, bet, jos nuomone, rimtam horoskopui sudaryti reikia labai daug laiko.

Krepšininkas Kęstutis Šeštokas sakė horoskopus skaitantis kiekvieną dieną ir jais gyvenime besivadovaujantis. Pavyzdžiui, jei būdavo perspėjama atsargiai vairuoti automobilį ir apdairiai elgtis su pinigais, jis taip ir darė. Jei didesnė traumų tikimybė – labiau saugojosi.

Kaliniai planuodavo dieną

Lietuvos žmogaus teisių ir socialinių garantijų gynimo organizacijos pirmininkas Juozas Valašinas, 2000-aisiais išėjęs į laisvę po šešerių su puse metų kalinimo Pravieniškių sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje, „Lietuvos rytui“ sakė, kad kaliniai horoskopus skaito kasdien.

Pasiskaitę rytą, jie galvojo, kaip planuoti dieną. Pavyzdžiui, jei tą dieną siūloma būti mažiau aktyviems, – daugiau miegojo. Tačiau, J.Valašino nuomone, horoskopai netapo kalinių religija.

Kolonijos viršininkų ir prižiūrėtojų horoskopų kaliniai nežinojo.

Atpažino garsias asmenybes

Vaiva Budraitytė, burianti taro kortomis (tai, jos manymu, yra paprasčiau sudaromas horoskopas), pranašaudavo ateitį ir daugeliui žymių Lietuvos žmonių.

Būrėja pabrėžė, kad nė vienas Lietuvos prezidentas į ją nėra kreipęsis. Apie kitus politikus ji to nesako. Tarp jos klientų – buvę Seimo nariai, verslininkai, gydytojai, teisininkai.

[[ge:lrytas:lrytas:36475350]]

Daugelis garsių žmonių, pasak V.Budraitytės, ateidavo pas ją paplepėti kaip su psichologe. Juk pas psichologą reikia vaikščioti mažiausiai 10 seansų. Ji nesiteiraujanti nei pavardės, nei vardo. Kartais kliento veidas primindavo kažką iš televizoriaus, tačiau jį atpažindavo tik daug vėliau ir atsitiktinai.

Savo populiarumą būrėja aiškino tuo, kad išsilavinę žmonės prieš priimdami sprendimą nori išgirsti kuo daugiau nuomonių. Taro kortos – tik viena iš nuomonių.

Pasak būrėjos, daugelis į jos būrimą žiūri kaip į žaidimą ir patarimo retai kada klauso.

V.Budraitytė teigė visada žymių žmonių prašydavusi užduoti klausimą mintyse – ji tik pakomentuodavusi. „Kuo mažiau žinai, tuo mažiau skauda galvą“, – sakė būrėja.

Verslininkai norėjo konkretumo

2000-aisiais Lietuvoje horoskopus sudarinėjo kelios dešimtys žmonių. Jų honoraras dažniausiai priklausė nuo kliento mokumo ir, kaip teigė astrologai, vos padengdavo laiko sąnaudas. „Lietuvos ryto“ žiniomis, kartais honoraras už horoskopo sudarymą siekė šimtus JAV dolerių.

Mokančių profesionaliai sudarinėti horoskopus, bet šį sugebėjimą naudojusių tik savo ir savo artimųjų reikmėms skaičius siekė pusantro šimto asmenų.

Astrologams ypač sunku būdavo dirbti su verslininkais, nes jie reikalavo labai konkrečių atsakymų. Pavyzdžiui, teiravosi, ar pasirašyti sutartį pirmadienį dvyliktą valandą, ar geriau tai padaryti trečiadienį po pietų.

Valdžios sprendimų prognozės

Tuometis „Lietuvos ryto“ žurnalistas Naglis Šulija buvo sudaręs tūkstančių žmonių horoskopus – nuo eilinių iki aukščiausios valdžios atstovų. Politikų horoskopus jis sudarinėjo savo iniciatyva, norėdamas prognozuoti valstybės ateitį. Kai kurie politikai vėliau teigė savo horoskopus laikraštyje skaitę.

[[ge:lrytas:lrytas:36475367]]

Pasak N.Šulijos, astrologo etika leidžia aptarinėti valdančių žmonių perspektyvas viešai, nes visuomenė turi teisę žinoti, kur gali įstumti jų sprendimai. Kaip ir politologai, jis viešai nagrinėja ne asmenį, o jo galimus veiksmus.

Amžinas noras žinoti ateitį

Europos vertybių tyrimo grupės vadovas Lietuvoje filosofas Stasys Juknevičius teigė, kad mokslininkai pastebi didėjantį europiečių susidomėjimą horoskopais, pranašystėmis ir kitokiomis ateities numatymo formomis. Tai aiškinant, išsiskirdavo dvi nuomonės.

Vieni mokslininkai manė, kad tai – neišsivysčiusios religinės sąmonės reliktai. Visuomenėje didėjant proto vaidmeniui, jie ilgainiui turės išnykti. Juk šie būrimai labiausiai buvo paplitę viduramžiais, vadinamaisiais „tamsiaisiais amžiais“.

Kiti manė, kad noras žinoti ateitį yra įgimtas kiekvienam žmogui. Šis noras ne tik kad neišnyks, bet būrimų bei spėjimų vaidmuo ateityje gali ir stiprėti.

Atsispindi žmonių sutrikimas

Žmonės skaito horoskopus ir jais tiki dėl kelių priežasčių. Viena vertus, tai natūralus smalsumas. Net jei prognozė ne visada išsipildo – smalsumas bent iš dalies patenkinamas. Tuo labiau kad, pasak S.Juknevičiaus, horoskopų išsipildymo tikimybė iš tiesų pranoksta atsitiktinumo ribas.

Dalis žmonių, besidominčių horoskopais, o ypač juos sudarinėjančių, įsitikinę, jog pasaulyje viskas yra glaudžiai susiję. Ateities spėjimas pagal žvaigždžių išsidėstymą ar kitus ženklus esąs ne tik galimas, bet ir moksliškai pagrįstas.

Poreikis spėti ateitį darosi didesnis, kai stiprėja netikrumo jausmas. Žmogus, kurio gyvenime viskas klostosi normaliai, jam pageidaujama linkme, horoskopais domisi mažiau. Pasak S.Juknevičiaus, palyginti didelis domėjimasis horoskopais Lietuvoje liudijo, kad didelė žmonių dalis nepatenkinti esama padėtimi, nėra tikri dėl savo ateities.

Tyrimų duomenimis, apie 2000-uosius kas septintas Lietuvos gyventojas – 14 proc. – manė, kad nieko savo gyvenime pakeisti nebegali, ir nelaukė iš ateities nieko gera. Tik kas šeštas – 17 proc. – tikėjo ateitimi ir atitiko „laimėtojo“ apibrėžimą. Nors „pralaimėjusiųjų“ buvo mažiau, toks santykis vis tiek buvo pesimistiškiausias Europoje.

Praktinės religijos pavyzdys

Filosofo S.Juknevičiaus manymu, tikėjimas horoskopais jokiu būdu neprieštarauja nė vienai tradicinei religijai, o jas papildo. Juk horoskopai nepaneigia tikėjimo pasaulyje vyraujančia tvarka ir jos šaltiniu, o jį sustiprina.

Daugelis religijų pateikia tam tikrus reikalavimus ar nurodymus, kurių vykdymas gali turėti pasekmių šiame pasaulyje, bet dažniausiai galutinis rezultatas nukeliamas į pomirtinį gyvenimą.

Tačiau šiuolaikinių žmonių tai nepatenkina. Jie nori žinoti ne tik tai, kas jų laukia po mirties, bet ir šiame pasaulyje.

Horoskopus galima laikyti viena iš vadinamosios praktinės religijos apraiškų, nes leidžia sutvarkyti gyvenimą remiantis įsitikinimu, kad pasaulį tvarko aukštesnės jėgos.

Rodo paviršutinišką tikėjimą

Klausimais apie horoskopus buvo siekiama išsiaiškinti, kiek žmonės, priskiriantys save tradicinėms krikščioniškoms bendruomenėms, laikosi tiesų, prieštaraujančių jų tikėjimo tiesoms.

Kultūros ir meno instituto asistentė Rūta Žiliukaitė, Lietuvos vertybių tyrimo grupės narė, teigė, kad tikėjimas horoskopais prieštarauja katalikų tikėjimui – tai ne kartą pabrėžė Bažnyčia.

Horoskopai remiasi tikėjimu, kad žmogaus likimą lemia žvaigždžių išsidėstymas.

Duomenys apie paplitusį tikėjimą horoskopais, reinkarnacija, telepatija rodė, kad nemaža dalis Lietuvos katalikų nėra labai gerai susipažinę su Bažnyčios mokymu.

Nuo 1990-ųjų iki 2000-ųjų tikinčiais save laikančių žmonių Lietuvoje padaugėjo beveik 30 proc.: nuo 55 proc. iki 84 proc. (nepriklausomai nuo to, ar einama į bažnyčią). Tai buvo didžiausias rodiklis Europoje. Tačiau, remdamasi tyrimų duomenimis, R.Žiliukaitė teigė, kad tik apie 15 proc. Lietuvos gyventojų turi stiprią religinę tapatybę.

Veikia kaip psichoterapija

Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Audrius Beinorius, ilgą laiką tyrinėjęs astrologijos metodą, tokį horoskopų populiarumą laikė viena iš ypatingo Lietuvos gyventojų tikėjimo žiniasklaida pasekmių. 2000-aisiais Lietuvoje žiniasklaida tikėjo 71 proc. gyventojų, tai buvo aukščiausias rodiklis Europoje.

Mokslininko manymu, toks tikėjimas horoskopais – tai žodžio galios kultinė ar maginė apraiška, kas susiję su krikščioniškąja kultūra. Tačiau patys horoskopai yra priešingi krikščioniškajam tikėjimui, nes žmogų įspraudžia į priklausomybę nuo lemties.

A.Beinoriaus manymu, laikraštinė astrologija skirta laisvalaikiui ir yra tam tikras žaidimas. Jis teigė labai dažnai atsisakąs sudarinėti horoskopus žmonėms, kurie įpratę skaityti horoskopus laikraščiuose. Jo manymu, tokie žmonės ieško galimybės nusimesti atsakomybę už savo veiksmus.

Daugeliui tai – savotiška psichoterapijos forma. Ekonominės krizės akivaizdoje žmonės taip bandė gyventi viltimi arba pasirengti minčiai, kad gali būti blogiau.

Saldainis pietų neatstoja

Buvusi Seimo narė Nijolė Oželytė teigė, kad toks horoskopų, kortų būrėjų ir ateities spėjimų populiarumas rodo, jog Lietuva – vis dar gūdi provincija.

„Mes – vis dar sovietiniai žmonės. Nelabai kas suvokia, kas ta laisvė. Gauti nurodymą, kaip elgtis, paprasčiau nei pačiam prisiimti atsakomybę už savo nuojautas ir sprendimus“, – 2000-aisiais sakė ji.

Pasak N.Oželytės, kiekvienas gyvas žmogus turi galimybę nujausti savo ateitį. Bet pasikliaudamas horoskopais jis užblokuoja natūralų jausmą. Kaip vaikas, prisivalgęs saldainių, užblokuoja alkio jausmą, bet organizmas negauna būtinų maisto medžiagų.

Aptakumas tinka kiekvienam

„Prietarai“, – kategoriškai Lietuvos gyventojų pasitikėjimą horoskopais įvertino tarptautinį pripažinimą pelnęs astronomas, habilituotas daktaras, profesorius Vytautas Straižys.

Mokslininkas nesiėmė vertinti, kodėl lietuviai yra linkę į mistinius dalykus, – jie daug kuo išsiskiria iš kitų tautų.

„Gal dėl to, kad jie paskutiniai pagonys. Žmonių psichologija paveldima“, – svarstė tuometis Teorinės fizikos ir astronomijos instituto observatorijos vedėjas.

„Užmetu akį į horoskopus, kad įsitikinčiau, jog esu teisus, – sakė profesorius. – Tos pranašystės surašytos aptakiomis frazėmis, todėl bent vienu atveju tinka konkrečiam asmeniui. Žmogus linkęs įsiminti tik išsipildžiusius dalykus, nors du trečdaliai jam skirto teksto neturi nieko bendra su praėjusios dienos, savaitės, mėnesio įvykiais“.

Žvaigždynai išsivaikščioja

Astronomas V.Straižys priminė, kad dangaus kūnai juda pagal griežtai nustatytus dėsnius, todėl galima apskaičiuoti, kaip jie judės po daugelio metų.

Žvaigždynų konfigūracijos yra atsitiktinės. Pasak V.Straižio, per milijonus ir netgi tūkstančius metų šviesuliai, judėdami skirtingomis kryptimis, ardo šią rikiuotę ir kada nors „išsivaikščios“ – nebeliks Grįžulo Ratų ar kitų pavadinimų žvaigždynų.

Per žmogaus gyvenimo laiką jų pasislinkimas nepastebimas. Tačiau palyginus senovės graikų sudarytus žvaigždžių katalogus su dabartiniais, matyti, kad šviesuliai jau pakeitė savo buvimo vietas.

(„Lietuvos rytas“, 2000 m.)

Žvaigždės rodė gyvenimo kelią ir Seimo nariams: horoskopų populiarumu Lietuva pirmavo Europoje Atsukam laiką