Po trečiadienį vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio M.Česnulevičius teigė, kad susitikimo metu buvo aptarti Lietuvos saugumo pokyčiai ir įvertinta, ar reikėtų koreguoti anksčiau priimtus sprendimus dėl divizijos įkūrimo iki 2030 metų.
„Jeigu kalbėtume apie pačią saugumo situaciją, tai papildomos grėsmės Lietuvos Respublikai neidentifikuotos. Papildomų grėsmių ar kad tos grėsmės galėtų pasireikšti anksčiau – irgi nėra įvardinta.
Tie sprendimai, kurie buvo priimti dar sausio mėnesį – apie tai, kad iki 2030 metų mes turime būti parengę tam tikrus pajėgumus, kurie galėtų atgrasyti arba, reikalui esant, apginti Lietuvą – jie išlieka.
Nėra jokios grėsmės, kuri pasakytų, kad mes esame priversti ankstinti ir būti pasiruošę greičiau atremti vienokią ar kitokią grėsmę iš Rusijos pusės“, – kalbėjo M.Česnulevičius.
„VGT pasiliko prie tos pačios nuomonės, kaip ir sausio mėnesį. Kad buvo priimtas teisingas ir savalaikis sprendimas – taip, ar reikia ankstinti datas – ne. Ar grėsmės sumažėjo? Kol kas šiai dienai grėsmės nesumažėjusios“, – pridūrė jis.
Prezidento patarėjas nurodė, kad paliaubos Ukrainoje, kurios leistų Rusijai atstatyti savo pajėgumus ir ruoštis naujam puolimui, buvo įvertintos skaičiuojant terminą, iki kada Lietuvos kariuomenės divizija turi įgauti pilną operacinį pajėgumą.
„Tai (paliaubos Ukrainoje – aut.past.) yra labai svarbus aspektas, tačiau jis jau buvo numatytas prieš priimant sprendimą sausio mėnesį. Iš tiesų pats blogiausias variantas, koks yra įmanomas, sudėjus ne tik šitus, bet ir kitus aspektus, buvo paskaičiuotas, ir būtent dėl to buvo priimtas sprendimas 2030 metais jau turėti pajėgumus.
Net ir paliaubos, jeigu įvyktų artimiausiu metu, nepakeistų situacijos vertinimo. Tai buvo numatyta ir tai lieka galioti.
Metų eigoje, iki 2030-ųjų tam tikri pokyčiai galimi. Ir šioje vietoje VGT žiūrės – jeigu nebus grėsmių, tai nėra atmestina, kad pasirengimas net bus pratęstas. Bet šiai dienai mes nematome jokių pozityvių ženklų, todėl tie sprendimai lieka galioti. Tačiau padidėjusios grėsmės ar kad reikia kažką skubinti – šiai dienai nėra“, – pabrėžė jis.
Sausio mėnesį posėdžiavusi VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu kasmet šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tuomet šalies vadovas teigė, jog per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai reikalingi siekiant iki 2030 metų Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
VGT grįš prie svarstymų dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos
M.Česnulevičius taip pat pranešė, kad per artimiausius kelis mėnesius VGT grįš prie svarstymų dėl galimo pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Pasak jo, šiuo metu Lietuva tęsia konsultacijas su sąjungininkais.
„Lieka galioti tas pats sprendimas kaip ir anksčiau. Yra skirtingos organizacijos, kurios vedamos skirtingų tikslų bando daryti įtaką šiam procesui. Vieni bando paskatinti, kad tas sprendimas būtų priimtas greičiau ir išeitume iš Otavos konvencijos, yra organizacijų – kaip tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, kurie mano, kad priešpėstinės minos yra tas blogis, kurio naudoti nebereikėtų“, – nurodė M.Česnulevičius.
„Šiai dienai lieka galioti tas pats sprendimas, vyksta konsultacijos tiek su kaimynais regione, tiek su sąjungininkais, kurie potencialiai galėtų ateiti į mūsų žemę iškilus poreikiui. Kai šie atsakymai bus paruošti, Krašto apsaugos ministerija su kariuomenės vadovybe grįš į VGT. Tai turėtų įvykti artimiausiu laiku, 1–3 mėnesių klausimas“, – pridūrė jis.
Pasitraukimą iš Otavos konvencijos VGT turėjo svarstyti dar sausį. Tuo metu buvo nuspręsta tęsti konsultacijas su Lietuvos sąjungininkais.