Ekspertai – apie surengtą šou Baltuosiuose rūmuose: D. Trumpui tereikėjo įrodyti vieną dalyką

Politikos ekspertai įvertino, kas ir kodėl iš tiesų įvyko penktadienį JAV, ir kas Ukrainos gali laukti toliau.

Politologo Alvydo Medalinsko teigimu, penktadienį visi tiesiog pamatė D.Trumpo ir JD Vance surengtą šou po to, kai kiek anksčiau JAV ir Rusijos delegacijos jau rado bendrą kalbą Saudo Arabijoje.

„Šiandien Trumpui ir JD Vance reikėjo tik įrodyti, kad tai Ukraina ir prezidentas Zelenskis nenori nutraukti karo. O Putinas tai vos ne taikos balandis.

Tai prezidentas Zelenskis nekenčia Putino, todėl sunku susitarti. Jeigu taikos nebus, tai kaltas Zelenskis, o ne Putinas. Ir, aišku, ne Trumpas. O JAV auditorijai reikėjo dar parodyti, kad prezidentas Zelenskis yra nedėkingas JAV, tai kodėl JAV turi Ukrainą remti.

O iš tikrųjų, esmė yra paprasta: Putinas yra reikalingas Trumpui. Daugiau, nei Ukraina ir ES bei NATO europiniai partneriai kartu sudėjus. Ar Putinas reikalingas Trumpui, kad sudaryti aljansą prieš Kiniją, ar Trumpas nori pasidalinti įtakas su Kinijos ir Rusijos lyderiais pasaulyje, tai dar matysime.

Tai kartu ir žinia Europos valstybėms prieš netrukus įvyksiantį susitikimą, kur dalyvaus ir Zelenskis“, – savo feisbuko paskyroje rašė A.Medalinskas.

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis įvertino, kad tai, kas nutiko penktadienį, yra labai logiška – D.Trumpo tikrųjų pažiūrų ir jo tikrosios „diplomatijos“ prasiveržimas.

„Nors širdyje kažkas gal ir tikėjosi, kad visi Trumpo paniekos Vakarams ir Ukrainai rodymai yra kažkoks gudrus nenuspėjamas planas, kurio detalių nežinome.

Pirma, Trumpas turi asmeninį priešiškumą Zelenskiui nuo 2019 metų, kai jam nepavyko paspausti šio pradėti Joe Bidenui nepalankų tyrimą.

Pirma B, jau tada buvo aišku, kad Trumpo parama Ukrainai yra geriausiu atveju sąlyginė (primenu, Rusijos agresija prasidėjo 2014 metais, o ne 2022).

Antra, neatmetant JD Vance įtakos Trumpui dėl Ukrainos politikos, prezidento ilgametės, simpatingos pažiūros į diktatorius ir Putiną čia yra esminės.

Atkreipkite dėmesį, kad susitikimas buvo didesne dalimi ramus ir mandagus, iki esminio lūžio – kai Zelenskis suabejojo, ar Putinas laikysis susitarimų. Ir čia buvo užgauti pamatiniai Trumpo įsitikinimai, vakarėlis nuėjo velniop, marozas iškilo į paviršių.

Ir jo niekas jau tikrai neberiboja. Sofoje susigūžęs Marco Rubio, kažkada atkaklus Ukrainos rėmėjas, yra geriausias pavyzdys. Kartoninis diplomatas.

Kas toliau?

Toliau yra gyvenimas be iliuzijų apie Trumpą, jo administraciją, vieningą NATO ir Vakarų saugumo struktūras.

Toliau yra būtinybė Europai (Japonijai, Kanadai, Australijai?) jungti papildomą pavarą, remiant Ukrainą“, – savo feisbuko paskyroje rašė M.Jastramskis.

Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius, politologas Linas Kojala pastebėjo, kad V.Zelenskis nusprendė eiti va bank – anot jo, konfrontacija su D.Trumpu ir, vis panašiau, Ukrainos politikos architektu JD Vance yra dar nenaudota taktika.

„Macronas ir Starmeris vertėsi per galvą bandydami įtikti JAV prezidentui – ir per tai pasiekti apčiuopiamą rezultatą. Zelenskis stojo piestu – galbūt tikslingai ir iš anksto pasiruošęs, galbūt reaguodamas į Ovaliajame kabinete įkaitusias emocijas.

Dėl to bent kuriam laikui subyrėjo susitarimas dėl gamtinių Ukrainos išteklių. Jis galėjo brėžti naują tarpvalstybinių santykių atmosferos etapą“, – savo feisbuko paskyroje rašė L.Kojala.

Politologas įvardijo, ką po šio susitikimo verta stebėti toliau:

– JAV iki šiol siuntė karinę pagalbą Ukrainai, kurią skyrė dar praėjusios kadencijos Kongresas ir Administracija. Ar tai tęsis?

– Susitarimas dėl Ukrainos išteklių. Ar bus siekiama tęsti dialogą šiuo klausimu?

– Koks bus kitas Trumpo administracijos kontaktas su Rusija? Kokios žinutės?

– Kokia bus JAV politinio elito ir visuomenės reakcija į priešstatą Trumpui? Respublikonai telksis, o demokratai?

– Kaip į situaciją reaguos – darbais, ne žodžiais – Europos partneriai? Trumpas žada taiką. Be Ukrainos taikos nepasieks.

L.Kojala taip pat atkreipė dėmesį į V.Zalenskio interviu „Fox News“ iškarto po Baltųjų rūmų.

Ukrainos prezidentas akcentavo padėką JAV prezidentui, Kongresui ir piliečiams už paramą. Pažymėjo, jog Ukraina nori taikos. Pripažino, jog tai, kas įvyko prieš kameras, „nebuvo gerai“.

Vedėjui paklausus apie atsiprašymą Trumpui, tą padaryti atsisakė.

Trumpas pareiškė, kad Zelenskis norėjo sugrįžti į Baltuosius rūmus pakartotiniam dialogui, Zelenskis leido suprasti, kad to neketino daryti. Nei viena pusių tiesiogiai neneigė, kad tai negalėtų nutikti kitą dieną.

Zelenskis pripažino, kad toliau gintis be JAV paramos būtų labai sunku, bet „negalime prarasti savo vertybių“.

Ukrainos prezidentas išreiškė nusivylimą dėl Trumpo retorikos: klaidingų aukų skaičiaus įvardijimo, abstraktaus kalbėjimo apie teritorijas, jo kaip „diktatoriaus“ įvardijimo. Taip pat – JAV prezidento simpatingos retorikos Putino atžvilgiu: „norėčiau, kad Trumpas būtų labiau mūsų pusėje“. Bet santykiai gali būti išsaugoti, nes „tai svarbiau nei du prezidentai“, – rašė L.Kojala.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Saulius Spurga įsitikinęs, kad penktadienio susitikimas – dar vienas vaizdas, kuris įeis į istoriją.

„Kiekvienas žino, kas tai yra ginčytis su D. Trumpu, ypač viešai. Ginčas ir apsižodžiavimas nėra geras būdas spręsti problemas, iš abiejų pusių. Daug kas tai suprato – Jungtinės Karalystės premjeras atveža karaliaus, kurį Trumpas mėgsta, laišką, kiti ieško kitų blizgančių žaisliukų mažvaikiui seneliui.

O geriausiai šį žaidimą įvaldė Putinas, kuris, pokalbį girdėjusios Fionos Hill liudijimu, per susitikimą Helsinkyje pietų metu ištisas dvi valandas liaupsino Trumpą ir keikė Clinton bei demokratus. To rezultatą matome akivaizdžiai.

Kita vertus, jei gerai įsiklausysime į pokalbį Baltuosiuose rūmuose – ką tokio Zelenskis pasakė, kas galėjo įžeisti? Du vyrai, Trumpas ir ypač viceprezidentas Vance prieš kameras tiesiog žemino Zelenskį ir jo šalį.

O tai nutiko todėl, kad jie paprasčiausiai turėjo išankstinę nuomonę ir ji prasiveržė. Kaip ant delno situacija: nieko tokio nebūtų įvykę, jei ne viceprezidentas Vance, kuris nuo seno žinomas kaip Ukrainos priešas. O Trumpas? Užrambėjęs mažvaikis senis kartoja žodžius, kuriuos paskutinius girdėjo iš savo aplinkos.

Kas buvo prarasta per šį pokalbį, per šį susitikimą? Anksčiau ar vėliau juodų ir kvailų sąmokslo teorijų maitinama neapykanta vis vien būtų prasiveržusi. Ir gal gerai, kad tai įvyko anksčiau, nei vėliau. Iki tol, kol buvo padėtas parašas, dovanojantis vertingas Ukrainos iškasenas, o mainais už tai nieko neduodantis.

Yra kai kas stipriau už naudą, už pelną. Kartais – net už gyvybę. Tai orumas, kuris yra žmogaus ir žmogiškumo esmė. Žmonės – ne šliužai. Be atsako pažeminta savigarba iškart reiškia pralaimėjimą. Trumpas ir Vance‘as troško, kad Zelenskis jų viešai maldautų atsiklaupęs ant kelių, barstydamas galvą pelenais, atgailaudamas už tai, kad užpuolė Rusiją.

Tačiau to negali būti. Ne visi pasaulyje žmonės yra sąžinę praradę nekilnojamojo turto vystytojai. Galų gale, žvelgiant į realią praktinę situaciją – kai šoka velniai ir raganos laksto ant šluotų, ar įmanoma sudaryti veiksmingą susitarimą? Vance nuolat kartojo, kad Ukraina neturi šiose derybose jokių kortų – nieko, ką derybose galėtų pasiūlyti.

Tačiau ji turi. Ji turi milijoninę armiją, kuri didvyriškai kaunasi jau trejus metus. Reikia tikėtis, kad turės ir ženklią ES paramą. Net ir atmetus tai, kad lėkštas ir klastos neįžvelgiantis Trumpas myli Putiną, pats fundamentalus jo požiūris yra giliai ydingas. Trumpas nori būti neutraliu derybų tarpininku.

Kartu jis viešai deklaruoja, kad Putinu galima pasitikėti, o Zelenskis neturi nieko, ką galėtų pateikti deryboms. Tai yra absurdiška ir nerealistiška Trumpo pozicija. Jau nekalbant apie tai, kad dar neprasidėjus deryboms Trumpas jau atiduoda Putinui viską: paneigia Ukrainos narystę NATO, naikina sankcijas Rusijai ir t. t.

Dar šiandien kiek anksčiau Trumpas pareiškė, kad tuoj bus pasiektos paliaubos. Žmogaus vaizduotė neturi ribų: nei derybos, nei pokalbiai, nei netgi pokalbiai dėl pokalbių net neprasidėjo. Fantazuoti, kliedėti, užsiimti savigyra galima kiek nori, tačiau karas vyksta ne liguistoje Trumpo vaizduotėje, o realybėje, todėl tokiomis priemonėmis jo užbaigti nei per vieną dieną, nei per šimtą dienų neįmanoma“, – savo feisbuko paskyroje rašė S.Spurga.

Tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas pabrėžė, kad jeigu Rusija kartu su JAV sugebės parklupdyti Ukrainą, tada sunku įsivaizduoti blogesnes ilgalaikes pasekmes pasauliui.

„Susitikimą su Ukrainos prezidentu Trumpas nutraukė žodžiais, kad viešas Zelenskio pažeminimas bus puiki medžiaga televizijoms. Kai tu esi stiprus, į svečius pasikvieti silpnesnį ir jį žemini prieš kameras, tai niekada gerai neatrodo. Dabar žiniasklaida rašo ne apie agresorės rusijos ir civilizuoto pasaulio, o apie JAV ir Ukrainos konfliktą.

Dar blogiau atrodys, kai Trumpo ir putino susitikimas praeis visai kitaip – su daug šypsenų ir abipusių komplimentų. Tik viena bėda, po jo putinas savo publikai turės paaiškinti, kaip rusija kartu su JAV nesugeba Ukrainos parklupdyti.

O jei sugebės, tai sunku įsivaizduoti blogesnę Trumpo kadencijos pradžią ir ilgalaikes pasekmes pasauliui. Kad ir kokias sąmokslo teorijas kurtų jo gerbėjai. Kaip ten sako liaudies išmintis: „Gera pradžia – pusė darbo“. Bloga irgi“, – savo feisbuko paskyroje rašė S.Malinauskas.