Juntamas ES lyderių sutrikimas: vieni stengiasi D.Trumpui pataikauti teigdami, kad savo ryžtu jis padidins pasaulio saugumą ir net pasieks taiką Ukrainoje, vengdami svarstyti, kokia bus tokio susitarimo kaina, kiti išsisukinėja nuo vertinimų ir tik retas ryžtasi prieštarauti, bet irgi nesiūlo, ką galėtų nuveikti Europa be JAV pagalbos.
Gal tik sekmadienį Vokietijoje rinkimus laimėjusios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU/CSU) lyderis, būsimas kancleris F.Merzas pasiuntė žinią, kad pagrindinis jo tikslas bus stiprinti Europą ir siekti nepriklausomybės nuo JAV.
F.Merzas taip pat pareiškė, kad Europai gali tekti kurti naują gynybos struktūrą, kuri pakeistų NATO.
Švelnesnis D. Trumpo tonas saugumo garantijų Europai negarantuos: pabrėžė - šiuo metu vyksta lemiamas derybų etapas
Politinis sąmyšis akivaizdus ir Lietuvoje. Nebent R.Pavilioniui, vis giriantis savo įtaka Vašingtone, aišku, jog viskas bus gerai, tik reikia įtikinti D.Trumpą, kad Lietuva geriausiai žino, kaip elgtis su Rusija.
Plika akimi matyti, kad V.Zelenskis įstumtas į kampą ir naujoji JAV valdžia diktuoja Kijevui savo sąlygas. D.Trumpo išpuolių viršūnė – V.Zelenskį jis išvadino diktatoriumi, nes nesurengė rinkimų.
Neabejotinai teisus V.Zelenskis, atsikirtęs, kad D.Trumpas gyvena dezinformacijos erdvėje.
Galima kalbėti apie jo politines klaidas, nesėkmes, bet aišku viena – V.Zelenskį, be jokių abejonių, verta laikyti Ukrainos didvyriu, nes jo nepalaužiamas ryžtas padėjo šaliai nesubyrėti smogus Rusijai ir jau trejus metus atsilaikyti.
Susiję straipsniai
Tačiau JAV prezidentas kalba, ką kita, – esą V.Zelenskis padarė baisų darbą, jo šalis sugriauta, pusė Amerikos duotų pinigų dingo.
Tokie pareiškimai, be abejo, labai džiugina Maskvą, o Lietuvą turėtų šiurpinti, bet netgi karščiausi karo prieš Rusiją šaukliai tyli.
Užtat pasigirdo juokingos kalbos, kad galima pamėginti įsiteikti D.Trumpui pasiūlius jį kandidatu į Nobelio taikos premiją.
Tuo metu visai nejuokingai skamba kai kurių Seimo narių reikalavimai net bausti žurnalistus už tai, kad jie drįsta kritikuoti svarbiausių mūsų strateginių partnerių JAV vadovą ar, pavyzdžiui, suabejoti teiginiu, kad taika geriau negu karas, nors nemažai ES lyderių nusiteikę karingai.
Vis aiškiau matyti, kad jau kuris laikas visoje ES kuriama nepakantumo kitaip manantiems atmosfera.
Miuncheno konferencijoje JAV viceprezidentas J.D.Vance’as Europą net ne šaltu dušu apliejo, o tiesiog talžė botagu ir mokė europiečius demokratijos, taip pat stabdyti migraciją, jau keliančią grėsmę Senojo žemyno gyventojams.
Iš tiesų liberaliųjų vertybių gynėjai kartais pernelyg įsijaučia į teisiųjų vaidmenį ir gindami toleranciją patys paradoksaliai tampa nepakantūs jiems prieštaraujantiems. J.D.Vance’as pareiškė, jog demokratija remiasi šventu principu, kad visuomenės balsas yra svarbus, kaltino Europą žmonių nuomonių ignoravimu, kai jų rezultatai neatitinka valdančiųjų norų.
Be abejo, tai amerikietiškas demokratijos supratimas, bet ES įsigalėjęs noras ignoruoti rinkėjų paramos sulaukusias netradicines politines jėgas vertintinas kaip bandymas uzurpuoti valdžią.
Gal verta apie tai pamąstyti ir Lietuvoje, kur mėginama užčiaupti burną žmonėms, nesutinkantiems su vyraujančia nuomone?
Demokratijos, netgi akademinės laisvės trypimu galima laikyti išpuolius prieš Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekaną Š.Liekį už tai, kad jis sukritikavo Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu, esą tik galutinai pastūmėjusią A.Lukašenką į V.Putino glėbį.
Svarsto, ką reiškia D. Trumpo prielankumas Rusijai: mato du variantus
VDU studentų atstovybės vardu buvo išplatintas reikalavimas atleisti profesorių Š.Liekį.
Jis ne kartą kritikavo Lietuvos užsienio politiką ir, matyt, perpildė kai kurių politinių jėgų kantrybės taurę.
O labiausiai liūdina tai, kad jaunimas vengia diskusijų, nori girdėti vienpusišką informaciją.
Nereikėtų šventomis tiesomis skelbti ir kitų įsigalėjusių nuostatų.
Nelegalių migrantų srautą iš Baltarusijos Lietuvai pavyko atremti, nors iš pradžių buvo abejojama, ar nepažeidžiama ES teisė.
Dabar laukia nelengvi sprendimai, kaip elgtis su migrantais iš trečiųjų šalių. Jokio kitokių nuomonių tildymo čia irgi neturėtų būti.
Gal ir R.Žemaitaičio žodžių, net jam ir nusikalbant, nederėtų skelbti nusikalstamais, nes tai tik pykdo už „Nemuno aušrą“ balsavusius kone 15 proc. Lietuvos rinkėjų ir, ko gero, padeda jam telkti naujus rėmėjus.
Tabu neturėtų būti ir abejonės dėl sprendimo gynybai finansuoti skirti 5–6 proc. šalies BVP. Suprantama, šis prezidento G.Nausėdos paskelbtas skaičius pataiko į D.Trumpo reikalavimus didinti gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP, bet pačios JAV skiria maždaug 3,5 proc. BVP ir rengiasi mažinti lėšas.
Gynybos finansavimą teks gerokai didinti, naujoji JAV politika privers tai daryti. Tačiau ar Lietuva pajėgi šioms reikmėms skirti daug daugiau lėšų nei turtingesnės ES šalys ir kartu nedidinti ekonominį augimą galinčio sustabdyti apmokestinimo?
Juk aišku, kad net ir pusę savo BVP skyrusi Lietuva viena apsiginti nuo Rusijos nepajėgi. Gal ir siektina pagal finansavimą gynybai būti vienai ES pirmūnių, bet ar stengiantis pernelyg pranokti kitas šalis nėra rizikos ekonomiškai patrūkti?
Šia ir kitomis šaliai svarbiomis temomis turėtų būti leista išsakyti visokias nuomones, nešaukiant, kad taip kalbantieji – V.Putino agentai.