„Pasala, skirta dar labiau susilpninti Ukrainos derybines pozicijas“, – taip apie diplomatine katastrofa pasibaigusį JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą Baltuosiuose rūmuose rašoma užsienio žiniasklaidoje.

Ilgai lauktas V.Zelenskio ir D.Trumpo susitikimas, kurį turėjo vainikuoti daug aptarinėto susitarimo dėl Ukrainos gamtinių iškasenų pasirašymas, pasisuko netikėta linkme, kai D.Trumpas, kartu su JAV viceprezidentu JD Vance, užsipuolė V.Zelenskį, o pastarasis nenusileido, kol galiausiai buvo išprašytas iš Baltųjų rūmų.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas interviu naujienų portalui Lrytas metu kalbėjo, kad tiksliai įvertinti, kiek režisūros buvo šiame susitikime, sunku, tačiau aišku viena – D.Trumpas pasiekė, ko norėjo, nes įgavo pretekstą atsitraukti nuo pagalbos Ukrainai.

Jau pasirodė pranešimų, kad įsižeidęs D.Trumpas svarsto nutraukti visą karinę paramą Ukrainai, o Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai sekmadienį renkasi Jungtinėje Karalystėje, kur spręs dėl tolesnių žingsnių.

[[ge:lrytas:lrytas:36706412]]

Interviu metu T.Janeliūnas įvertino, ko savo provokacija siekė D.Trumpas, kokių pasekmių gali sulaukti Ukraina, ko galima tikėtis iš ES šalių lyderių ir būsimo Rusijos bei JAV delegacijų susitikimo ir ar tikrai V.Zelenskio dienos prezidento poste jau suskaičiuotos.

„Tai gali vesti į toliau trunkantį karą, kuriame Ukrainai bus dar sunkiau, bet kuriame Europos įtaka gali tapti kritinė, nes ji bus pagrindinė Ukrainos rėmėja, kuri ir galės nulemti, kiek tas karas dar galės tęstis“, – prognozavo T.Janeliūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:36711955]][[ge:lrytas:lrytas:36711576]][[ge:lrytas:lrytas:36710941]]

– Kas, jūsų vertinimu, penktadienį įvyko Baltuosiuose rūmuose? Ar tai iš tiesų galėjo būti pasala V.Zelenskiui, surežisuotas ginčas?

– Nežinosime, ar tos režisūros buvo daug, ar ne, bet manau, kad buvo gana aiškus nusiteikimas iš D.Trumpo administracijos ir paties D.Trumpo parodyti V.Zelenskiui jo vietą, parodyti, kad ne jis čia diktuoja sąlygas – kad jis gali tik priimti D.Trumpo sąlygas.

Net ir pokalbio pradžioje nebuvo labai draugiškų apsikeitimų, bet tai, kad V.Zelenskis neišlaikė arba bandė savo poziciją aiškiau pagrįsti, išprovokavo ir labai primityvią reakciją, kuri baigėsi visiškai nediplomatiniu, nepolitiniu, bet psichologiniu priekaištu, kad „tu manęs negerbi“. Tai yra pagrindinė problema, o ne kažkokie racionalūs susitarimai dėl išteklių, dėl kainų, kompensacijų ir panašiai.

Tai atspindėjo labai primityvų D.Trumpo požiūrį į partnerius. Labai akivaizdžiai atskleidė, kaip su kitais elgiasi narcisistinės asmenybės, turinčios didybės manijos požymių, ir kaip tokių asmenybių komandos nariai yra greitai linkę pataikauti ir pasinaudoti kitų silpnumu ir klaidomis tam, kad sustiprintų savo pozicijas remiant savo vadą.

V.Zelenskio pažeminimas, net jeigu nebuvo surežisuotas, labai gerai pataikė į bendrą poziciją, kaip D.Trumpas žiūri į pasaulį ir į Ukrainą. Ukraina D.Trumpui niekada nerūpėjo, jis neturėjo jokios empatijos ukrainiečiams, jam iš tiesų nesvarbu, kokios bus Ukrainos aukos. Jam svarbu tik asmeniniai ar sugalvoti politiniai tikslai. Tokiu būdu jis jų siekia neatsižvelgdamas į kitų interesus.

– Ar galėjo ir ar turėjo V.Zelenskis šioje situacijoje pasielgti kaip nors kitaip?

– Visada būna pasirinkimų. Matėme, kad E.Macronas ar britų premjeras gana nesunkiai išstudijavo D.Trumpą ir priėmė jo žaidimo taisykles, irgi savotiškai pataikaudami, ieškodami švelnių būdų pasakyti kitą tiesą, bet neprovokuodami D.Trumpo savimylos.

V.Zelenskiui tai arba nepriimtina, arba jis tiesiog to nesugebėjo padaryti, nes jo pozicija kitokia – jam nereikia ieškoti subtilių diplomatinių žingsnių, jam reikia išsaugoti savo šalį, ir tai kai kada veda prie desperatiškų veiksmų ar reakcijų. Tai irgi labai žmogiška reakcija.

Net jeigu jis buvo savo patarėjų informuotas ir patartas, kaip reikia elgtis su D.Trumpu, bet žmogiškai jam tai nepavyko.

[[ge:lrytas:lrytas:36713327]]

Gali būti, kad tas paprastas, nuoširdus elgesys, kuris galbūt veikia su kitais adekvačiais žmonėmis, šiuo atveju buvo visiškai ne tai, kas galėjo suveikti su D.Trumpu.

– Kas gali laukti toliau? Kokias galime matyti šio ginčo pasekmes Ukrainai?

– Jau dabar eina žinios, kad parama bus nutraukta, bet tai yra tik patvirtinimas to, ką žinojome. Klausimas tik, ar bus nutraukta būsima parama, ar stabdoma visa tai, ką ukrainiečiai dabar gauna ar kas dar yra pakeliui iš JAV į Ukrainą. Koks bus to mastas, dar reikės palaukti.

Bet ukrainiečiai tam irgi ruošėsi, jiems tai nebus staigmena, kad toliau nebebus naujų paramų iš JAV. Apie tai jie žinojo praktiškai prieš metus. Jiems turbūt tai nebus mirtinas smūgis, bet, žinoma, apsunkins jų gynybą.

– Ar dar galima pataisyti Ukrainos ir JAV santykius, kaip galvoja V.Zelenskis, ar JAV tiesiog neturi tokio intereso?

– D.Trumpas tikrai neturi jokio tikslo ir intereso atstatinėti santykių su Ukraina, dabar jis turi gerą priežastį, gerą pretekstą pasakyti, kad „štai, negaliu su tokiais žmonėmis tartis“.

Susitarimas dėl mineralų visgi buvo parengtas, buvo paruoštas pasirašymui, tai gali būti, kad kažkokiu būdu jis vis dar bus akiratyje ir galbūt bus pasirašytas žemesnio rango žmonių – ne tiesiogiai tarp D.Trumpo ir V.Zelenskio, bet galbūt tarp ministrų lygmens atstovų. Dar pamatysime, tačiau tai nekeičia esmės.

Klausimas, ar pačiai Ukrainai to dar reikia, nes V.Zelenskio pagrindinis tikslas buvo dar pabandyti paskutinę akimirką, šalia to susitarimo, gauti kažkokį saugumo garantijų patvirtinimą. V.Zelenskis jų negavo, jis jų negaus, ir atitinkamai atiduoti būsimas pajamas, būsimus išteklius amerikiečiams nežinia už ką, vos ne kaip kompensacija už buvusią paramą, yra tikrai vienpusis susitarimas, kuris Ukrainai nieko neduoda.

– Dabar pasirodė ir tokių nuomonių, kad V.Zelenskio dienos prezidento poste jau suskaičiuotos, kad jau tikrai bus surengti Ukrainos prezidento rinkimai ir bus ieškoma sukalbamesnio prezidento. Ar taip pat manytumėte, kad V.Zelenskis ilgai šiame poste nebebus?

– Dar per anksti prognozuoti, kaip gali pasisukti situacija ir pačioje Ukrainoje. Dabar momentinė nuotrauka rodo, kad Ukrainoje yra palaikymas V.Zelenskiui.

Bet gali būti, kad praėjus tam tikram laikui patys ukrainiečiai ims galvoti, kad tas nuovargis reikalauja kažkokios kitos situacijos, kitų sprendimų, ir V.Zelenskis nebegali išeiti iš tokios inertinės, gynybinės pozicijos, gal kartais kategoriškos, ir reikia ieškoti kažkokių kitų būdų.

Ukrainoje tikrai gali įvykti tam tikrų pokyčių, ir mes vargu, ar galime nuspėti, kuo tai baigsis.

[[ge:lrytas:lrytas:36713325]]

– Jau sekmadienį, reaguodamas į pokalbį Baltuosiuose rūmuose, Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris sušauks Europos šalių vadovų susitikimą, kuriame dalyvaus ir V. Zelenskis. Ką, vertinant realistiškai, dabar galėtų padaryti Europos lyderiai, ir ar tikite, kad dabar jau bus priimti kokie nors sprendimai?

– Yra įšaldytų Rusijos pinigų klausimas, kurį Europa tikrai gali išspręsti. Tai nėra koks nors super sudėtingas dalykas, tiesiog reikia paimti ir jį išspręsti. Tai gali būti gana greitas ir būtinas paramos Ukrainai demonstravimas ir galimybė pirkti laiką.

Yra galimybė, kad Prancūzija ir Vokietija, ypač su nauju Vokietijos kancleriu, imsis ryžtingesnio Europos saugumo pertvarkymo. Nuo vokiečių priklauso, ar jie keis savo požiūrį į finansavimo taisykles ir kiek Vokietija galės leisti naujų pinigų gynybai – tai ir skolinimosi ribos, ir biudžeto planavimas.

Yra labai aiški darbotvarkė, ką Europa turėtų padaryti, tiesiog Europos lyderiais reikia pagaliau priimti tuos sprendimus, nesibaiminant kažkokių šalutinių pasekmių, kurios, aišku, gali būti kažkiek nemalonios, bet jas dabar reikia nustumti į šoną ir imtis tų klausimų, kurie yra būtini.

– Prognozuoti, kas šioje situacijoje gali vykti toliau, yra iš esmės neįmanoma. Bet jeigu iš to, ką dabar matome – jau suplanuotus Rusijos ir JAV delegacijų susitikimus, aiškėjančią JAV poziciją, V.Zelenskio ryžtingą nusiteikimą nepasirašinėti jokių Ukrainai nepalankių susitarimų, jo netikėjimą paliaubomis – ko dabar galime tikėtis?

– Amerikiečiai su rusais toliau tęs derybas ir kažkokį susitarimą gali gana greitai pasiekti. Iš kitos pusės, amerikiečiai po to, kai sustabdys paramą, praras spaudimo įrankius Ukrainai.

Jeigu Europa sugebės kažkiek tai kompensuoti – aišku, visko kompensuoti neįmanoma vien dėl technologinių, žvalgybinių, komunikacinių amerikiečių turimų resursų – bet jeigu Europa sugebės bent dalį jų kompensuoti, tai Ukraina gali ir toliau priešintis.

Šiuo atveju bet kokie susitarimai tarp JAV ir Rusijos tiesiog neveiks, nes karas tiesiog vyks toliau, ukrainiečiai toliau priešinsis. D.Trumpo spaudimas V.Zelenskiui irgi turi ribas – ką daugiau jie gali padaryti? Jie patys nepuls Ukrainos, nenaudos karinės jėgos prieš ukrainiečius, kad priverstų juos imtis paliaubų.

Tai gali vesti į toliau trunkantį karą, kuriame Ukrainai bus dar sunkiau, bet kuriame Europos įtaka gali tapti kritinė, nes ji bus pagrindinė Ukrainos rėmėja, kuri ir galės nulemti, kiek tas karas dar galės tęstis.

[[ge:lrytas:lrytas:36713562]]

Suplanuota pasala ir atsiradęs pretekstas? Įvertino, kas laukia V. Zelenskio ir Ukrainos (29)