Rinkėjams žadėjęs išspręsti karo Ukrainoje problemą per parą, D.Trumpas šį sprendimą prailgino iki dvidešimt keturių savaičių.

Po pokalbio su V.Putinu jis netiesiogiai paskelbė esminį sprendimą – užbaigti, JAV manymu, neperspektyvų ir jau beprasmį karą.

Sudarytos derybų grupės ėmėsi darbo, kaip pamatą būsimiems susitarimams, įtraukiant ir Ukrainą, pasirinko neseną Stambulo projektą. Šiek tiek pakoreguotas jis ir taps Ukrainos likimo dokumentu.

Nežinia, kiek metų Ukrainos narystė NATO liks tik pažadu (gal net iki tol, kol Rusijai ši tema nebebus aktuali.

[[ge:lrytas:lrytas:36664303]]

Kariniams reikalams panaudotas dirbtinis intelektas karinius santykius pakeis iš esmės).

Derybos tęsis iki kitų metų. Atgaline data bus analizuojama ir karo eiga, ir jos pradžia.

Apie tai užuominomis šiuo metu kalba D.Trumpas. Jis ne vieną kartą visuomenei yra pareiškęs, kad jam vadovaujant JAV karas Ukrainoje nebūtų įvykęs.

Dabar netgi keičiamas jau trejus metus įprastas Rusijos, kaip agresorės, terminas.

[[ge:lrytas:lrytas:36685607]][[ge:lrytas:lrytas:36685472]][[ge:lrytas:lrytas:36674995]][[ge:lrytas:lrytas:36663117]][[ge:lrytas:lrytas:36656466]]

Savaime suprantama, tai politologų lūpomis neliks plačiau nepaaiškinta. Atsiras ne vienas karo pradžios užkulisių liudytojas.

Tradiciškai toks yra kare ar konflikte pralošiančiųjų likimas. O kodėl buvo pralaimėta?

Todėl, kad nuo pat pradžių buvo neįvertintas priešas?

Vakarų parama nuo konflikto pradžios buvo „sandėlinė“, matyt, galvojant, kad Rusijos kariuomenei įveikti to ir užteks. Buvo ir akivaizdžių iš Ukrainos pusės mūšių organizavimo klaidų.

Kiek prisimenu JAV karinių reikalų ekspertų komentarus dėl garsiojo Ukrainos kontrpuolimo, jų nuomone, tam nebuvo tinkamai pasiruošta.

Dabartinė situacija yra iki galo neparengto kontrpuolimo – jis tęsiasi beveik metus – pasekmė.

Rusija naujomis technologinėmis karo aplinkybėmis susitelkė, padidino apsukas ir šiuo metu kilometras po kilometro braunasi į Ukrainos gilumą.

Ukrainos kariuomenė nepajėgi nei priešo sustabdyti, nei juo labiau sėkmingai eiti priešinga kryptimi. Tai galėtų padaryti konkreti Vakarų kariuomenių pagalba, bet, kaip matoma, to neįvyks.

Beje, buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas J.Bidenas pirmas aiškiai pasakė, kad JAV nesiųs savo karių į Ukrainą. Tai ką tik pakartojo ir D.Trumpas.

[[ge:lrytas:lrytas:36687598]]

Logiškas sprendimas – pradėti taikos derybas, nes ir modernios technikos Kijevui tiekimas situacijos fronte nepakeis, o Ukraina praras tik dar daugiau savo teritorijos.

Tai jau buvo suprasta rengiant derybų tekstą Stambule. Ukrainai jis buvo kur kas naudingesnis nei planuojamas dabar, bet dėl neaiškių aplinkybių iki šiol visa apimtimi nežinomas tekstas atgulė į stalčių.

Tęsėsi mūšiai iki jau ir plika akimi matomos Rusijos nusibraižytos teritorijos ribos. Daug Ukrainos kariuomenės prarasta per Kursko operaciją.

Šiuo metu Rusija planuoja visiškai kontroliuoti sau pasiskirtas teritorijas ir po poros mėnesių, o gal ir anksčiau paskelbti apie įvykdytus invazijos tikslus ir pasiruošimą pradėti realų derybų procesą.

Tokia žinia pasiųsta ir D.Trumpui. JAV vadovo ir V.Putino paskirti derybininkai rengs konkretų planą ir derybų grafiką. D.Trumpas dar kartą, jei iki tol bus pasirašytas susitarimas dėl Ukrainos iškasenų (o taip, atrodo, jau įvyks), susitiks su V.Zelenskiu, paskui – su V.Putinu.

Įvairiais variantais į derybas bus įtrauktos kai kurios Europos valstybės. D.Trumpas pabrėžtinai bendrauja tik su atskiromis ES narėmis. Kokiu nors formatu bus susitarta iš esmės dėl derybų turinio, o atskirų jo punktų įgyvendinimas paliktas derybų grupėms iki baigiamojo dokumento.

Žinoma, techninėje derybų proceso dalyje bus, kaip jau minėta, karštų epizodų, kurie duos peno. Ugnies nutraukimas fronte tik iš pirmo paviršutiniško žvilgsnio gali atrodyti lengvai įvykdomas. Gali būti ir netikėtumų.

Išskirtinai karšta diskusija bus apie tai, kam ateityje priklausys viena ar kita teritorijos dalis. Remdamasis D.Trumpo nenuspėjamumu ir netikėtais sprendimais spėju, kad iš JAV vadovo komandos galime išgirsti apie Kryme ir Donbase vykusių „balsavimų“ pripažinimą.

Dėl Krymo, manau, derybose nebus laužomos ietys. Atvažiuojančiųjų į Lietuvą pasienyje nebereikės klausti, kam priklauso Krymas.

O kokių nuolaidų darys Rusija?

[[ge:lrytas:lrytas:36687606]]

Iš kavos tirščių spėju, kad dėmesio centre atsidurs Zaporožės AE, taip pat ir reikšmingas Ukrainai Pokrovskas. Ne veltui Rusija ilgą laiką, net skelbiant, kad liko vos trys kilometrai iki miesto, jo neįstengia užimti.

Pagaliau ne mažiau intriguojantis momentas – kas pasirašys iš Ukrainos pusės baigiamąjį sutarties dokumentą. Nutraukus ugnį fronte reikės atšaukti ir karinę padėtį. Prezidento rinkimai neišvengiami.

Beje, dar prieš baigiantis V.Zelenskio įgaliojimams JAV skatino Ukrainą neatidėliojant rengti naujus rinkimus.

V.Putinas atvirai prognozuoja, jog kitu Ukrainos vadovu taps V.Zalužnas, nors jokia paslaptis, kad prasidėjus rinkimų kampanijai Kremlius išsijuosęs triūs dėl „savo“ kandidato.

Tačiau yra dar viena svarbi aplinkybė – kokioje teritorijoje vyktų prezidento rinkimai? Naujoje, derybinių grupių aptartoje, bet nepatvirtintoje, ar tradicinėje? Kyla dar vienas klausimas: kas ir su kokiais, kieno patvirtintais įgaliojimais dalyvaus derybose iš Ukrainos pusės?

Sudėtinė ir bene svarbiausia derybų dalis jau dabar yra Ukrainos saugumo garantijų tema. Kad Ukraina artimiausiais metais netaps NATO nare, D.Trumpo komandos pasakyta aiškiai. Tuo netiki ir V.Zelenskis. O kaip dėl kitų saugumo garantijų variantų? Visiškai neaišku.

Mečys Laurinkus. D. Trumpui pasiųsta žinia ir Kremliaus triūsas dėl „savo“ kandidato Ukrainoje