Nuo 1997 metų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) vadovavęs Ramūnas Karbauskis šeštadienį paskelbė nesieksiantis perrinkimo, o valstiečių partijos vairą perėmė europarlamentaras Aurelijus Veryga.

Iš aktyvios politikos pasitraukiantis R.Karbauskis Palangoje susirinkusiems partiečiams teigė nemanantis, kad jis buvo beviltiškas kaip partijos pirmininkas, ir darė viską, ką galėjo.

„Reikėjo – pasitraukinėjau, reikėjo – grįžau. Visaip galvojau, kaip geriau partijai. Ir šiandien galiu pasakyti vieną – partijai geriau“, – kalbėjo R.Karbauskis.

Nors R.Karbauskis žadėjo nuo šiol visą dėmesį sutelkti būsimiems verslo projektams, politologai įsitikinę, kad jis ir toliau vadovaus partijai nuo galinės sėdynės.

[[ge:lrytas:lrytas:35052633]]

Tad kodėl iš tiesų LVŽS suskubo išsirinkti naują pirmininką, kai partijos rinkimai turėjo vykti tik metų pabaigoje?

Ir ką valstiečiams reikš A.Verygos lyderystę, bei kokia intriga vis dar išlieka?

[[ge:lrytas:lrytas:36715156]][[ge:lrytas:lrytas:36715230]][[ge:lrytas:lrytas:36715544]]

Netikėtumo faktorius

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas pripažino, kad R.Karbauskio sprendimas nebesiekti LVŽS pirmininko posto turėjo netikėtumo faktorių, nepaisant to, kad kalbų apie galimą R.Karbauskio pasitraukimą buvo jau nuo valstiečiams ne itin sėkmingų Seimo rinkimų.

Visgi, politologas priminė, kad R.Karbauskiui yra būdingi nuomonės pasikeitimai, tad galutinis sprendimas galėjo pakrypti visaip.

„Vyravo idėja, kad greičiausiai niekas nesikeis, bet nuspręsta, kad partijai reikia tam tikro atsinaujinimo. Aišku, ar pats R.Karbauskis toliau nevairuos nuo galinės sėdynės, yra atskiras klausimas“, – pripažino I.Kalpokas.

Politologas pastebėjo, kad A.Veryga – ištikimas R.Karbauskio ginklanešys, tad R.Karbauskio vizija partijoje greičiausiai bus tęsiama.

Svarstydamas, kas galėjo nulemti R.Karbauskio pasirinkimą – verslo interesai ir nebegebėjimas derinti verslo bei politikos, ar labiau politinis išskaičiavimas, norint partijai suteikti pokyčių, I.Kalpokas pasisakė už pastarąjį variantą.

„Būčiau labiau linkęs žiūrėti iš politinio išskaičiavimo perspektyvos, nes akivaizdu, kad partija smunka, tą matėme ir per rinkimus.

Be to, LVŽS galvoje gali turėti ir koalicinį potencialą – vis dar atviras klausimas, kaip bus su dabartine valdančiąja koalicija ir „Nemuno aušra“, – pastebėjo jis.

I.Kalpokas svarstė, kad valstiečiai siekia sukurti partijos perkrovimo įspūdį, tačiau R.Karbauskis greičiausiai nuo partijos neatsitrauks ir toliau bandys vairuoti iš užkulisių.

[[ge:lrytas:lrytas:36723881]]

Tuo metu kokį potencialą turi naujasis partijos pirmininkas A.Veryga?

Anot politologo, prognozuoti, kaip A.Verygai seksis vadovauti valstiečiams, yra ganėtinai sunku – nors pats A.Veryga rinkimuose dažnai nepasirodydavo sėkmingai, jis galėtų būti mažiau poliarizuojantis negu R.Karbauskis.

„A.Veryga kol kas neturi labai didelės rinkiminės sėkmės. Iš kitos pusės, daugiau nėra variantų. Taip jau susiklostė situacija šioje partijoje, kad visos kitos ryškesnės asmenybės pasitraukė, ir iš esmės A.Veryga yra vienintelis kitas galimas veidas“, – pripažino jis.

Visgi, tam tikro valstiečių praplėtimo, politologo manymu, būtų galima tikėtis – ne tiek dėl A.Verygos asmenybės, bet pirmiausiai dėl politinio konteksto.

I.Kalpokas atkreipė dėmesį, kad dabartinių valdančiųjų reitingai neatrodo labai pozityviai, o buvusiems valdantiesiems prireiks laiko, kol susigrąžins prarastą rinkėjų meilę.

„Atsiranda tam tikra niša, kur valstiečiai galėtų pasirodyti. R.Karbauskio asmenybė yra pakankamai poliarizuojanti, jis visuomenėje prastai vertinamas, todėl galbūt galvojama, kad neutralesnis A.Veryga galėtų šiek tiek detoksikuoti pačią partiją, ir tokiu būdu padaryti ją vidurio variantu“, – neatmetė jis.

Tad 2027 metų pavasarį vyksiantys savivaldybių tarybų ir merų rinkimai valstiečiams galėtų būti sėkmingesni nei praėję Seimo rinkimai.

[[ge:lrytas:lrytas:36723863]]

„Valstiečiai vis dar turi visai neblogą regioninę skyrių struktūrą – tai jiems gali išeiti į naudą.

Taip pat manau, kad jie tikrai gali tikėtis išlįsti per vidurį tarp esamų ir buvusių valdančiųjų, nebent atsirastų scenarijus, kur „Nemuno aušra“ iškrenta iš koalicijos ir reikia koalicijos papildymo. Tada skaičiavimai persikrautų“, – pabrėžė jis.

Visgi, kol kas LVŽS gali pasinaudoti panašia strategija, kaip Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai per Seimo rinkimus – būti neutraliu variantu ir susirinkti rinkėjų balsus.

Tačiau I.Kalpokas įsitikinęs – savotiškos dvivaldystės, dviejų lyderių variantų, kuriuos LVŽS taikė ir su S.Skverneliu, ir su Ignu Vėgėlė, valstiečiai nebesiims.

Nors intriga dėl I.Vėgėlės ateities valstiečių frakcijoje Seime išlieka.

„Lieka klausimas, kaip bus su I.Vėgėle ir jo buvimu Seimo frakcijoje. Puikiai žinoma, kad jis turėjo ambicijų, ir ypač dabar, kai R.Karbauskis traukiasi, tam būtų buvusi gera proga, bet jis visiškai nefigūruoja, jis išnykęs iš vaizdo.

Aišku, vienintelis dalykas, kuris jį dabar laiko, yra tai, kad nėra daugiau kur dėtis.

Šioje vietoje pamokos buvo išmoktos. Jau vien tai, kad kandidatas į pirmininkus buvo ieškomas iš labai giliai partijos vidaus, o ne žiūrint kad ir į tą pačią I.Vėgėlės pusę, parodo tam tikrą kryptį ir principinį susitarimą“, – kalbėjo I.Kalpokas.

Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili taip pat įsitikinusi, kad kiek nuosaikesnis bei mažiau į konfrontacijas linkęs lyderis turi šansą vėl pelnyti dėl tam tikrų partijos sprendimų atsitraukusių LVŽS rinkėjų simpatijas.

„Visų rinkimų kampanijų, kuriose dalyvavo ponas Aurelijus Veryga, metu, atsiliepimai apie jį buvo pakankamai geri. Matyt, čia natūraliai ir reikėjo tikėtis būtent šitokio varianto“, – Eltai teigė politologė.

„Tikrai reikėjo žmogaus, kuris mažiau galbūt linktų į konfrontacijas ir gebėtų apie save telkti žmones, rinkėjus, kuri galbūt buvo truputėlį ir pasimetę matydami tas pasirinktas strategijas, kokios buvo pasirinktos partijos linijos būtent pernai metais. Turiu omenyje tą bendradarbiavimą su ponu Vėgėle“, – pridūrė ji.

[[ge:lrytas:lrytas:36723882]]

A.Veryga: norime augti

Naujasis LVŽS pirmininkas A.Veryga pirmadienį kalbėjo, kad jo vedama politinė jėga turi potencialo augti ir tapti rimta europinio lygio partija.

„Manau, kad išaugome regionų, nacionalinio lygio marškinėlius ir tikrai galime pretenduoti tapti rimta europinio lygio partija“, – kalbėjo A.Veryga.

„Norime augti kaip politinė jėga, kviesti daugiau prisijungti jaunimą, išnaudoti galimybes, kurias atveria dalyvavimas tarptautiniuose formatuose“, – ateities planus apibūdino jis.

Politikas tikino, kad partijos pirmininko pareigas jis galės visavertiškai atlikti dirbdamas Europos parlamente. Taip pat, pasak LVŽS lyderio, darbas iš Briuselio padėtų partijai siekti iškeltų tikslų.

„Aš labai nepabėgau nuo vidaus politikos, tikrai stengiuosi ją sekti, komentuoti, nuomonę turėti ir važinėti, susitikinėti su partiečiais, kiek galiu. Tai buvo nuolatinis mano darbas ir tą darysiu ir toliau“, – teigė A.Veryga.

[[ge:lrytas:lrytas:36723885]]

Pernai metų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose LVŽS iškovojo aštuonis mandatus. Dar trimis nariais jų frakciją papildė prisijungę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai.

Nors R. Karbauskio vadovavimas partijai turėjo baigtis tik šių metų pabaigoje, pernai lapkritį jis užsiminė siūlysiantis partiečiams rengti išankstinius LVŽS pirmininko rinkimus.

Į valdančiąją daugumą nepatekusių valstiečių lyderis pripažino, jog strategija prezidento rinkimuose remti advokato Igno Vėgėlės kandidatūrą, o vėliau su juo keliauti į Seimą – nepasiteisino. Todėl, anot jo, anksčiau rengiami pirmininko rinkimai gali padėti partijai susitelkti.

Paskutinį kartą pirmininką LVŽS rinko 2021-aisiais. Su R.Karbauskiu dėl lyderio posto varžėsi tuometis Seimo narys Giedrius Surplys.

(Ne)tikėtas R. Karbauskio pasitraukimas ir naujas vadas: viena intriga liko (3)