Visą pasaulį drebinant JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimams dėl Ukrainos, Lietuvos politikų delegacija sekmadienį atvyko į Vašingtoną, kur susitiko su Kongreso atstovais ir aptarė Lietuvai bei Ukrainai svarbiausius klausimus.

Naujienų portalui Lrytas politikai pasakojo tiek iš respublikonų, tiek iš demokratų girdintys panašias žinutes – kad šiuo metu JAV parama ir tolesni JAV sprendimai Ukrainos atžvilgiu „pakibo“ ant vieno sandorio.

Politikai papasakojo ir tai, kaip diplomatine katastrofa pasibaigusį D.Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą paaiškina patys JAV politikai, ir už ką dabar ukrainiečiai yra priversti susimokėti.

„Demokratai irgi žaidė vidinius politinius žaidimus su ukrainiečiais, kas yra labai nemalonu. Ir dabar ukrainiečiai už tai moka“, – atskleidė Seimo narys Žygimantas Pavilionis.

[[ge:lrytas:lrytas:36765606]]

Susitikimų metu Lietuvos politikai kėlė ir tolesnį JAV pajėgų buvimo Europoje ir Lietuvoje klausimą.

Politikai papasakojo ir tai, kokių klausimų iš JAV atstovų susilaukė patys lietuviai.

[[ge:lrytas:lrytas:36765309]][[ge:lrytas:lrytas:36768535]][[ge:lrytas:lrytas:36743071]]

Ž.Pavilionis: bičiuliautis su priešais yra kosmiškai kvaila

Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis pasakojo, kad nebuvo nė vieno susitikimo su JAV politikais – ar respublikonais, ar demokratais, kur nebūtų palaikyta Ukraina ar netikima, kad artimiausiu metu bus pasirašytas susitarimas dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų.

„Tai yra „susitarimas į kitą susitarimą“, kuris bus dar platesnis, bet kartu tai atveria duris apskritai susitarti, nesusipykti, galų gale, atnaujinti tą pačią karinę paramą, kuri laikinai nutraukta“, – naujienų portalui Lrytas sakė Ž.Pavilionis.

Konservatorius pasakojo visuose susitikimuose kėlęs ir pagrindinį tikslą – Ukrainos narystės NATO klausimą, o atsakydami JAV politikai akcentavo pačios Europos indėlį.

Anot Ž.Pavilionio, JAV politikai kalbėjo, kad jeigu Europa stiprės, investuos į gynybą, jeigu sėkminga bus Ukrainos integracija į Europos Sąjungą, tada neatmetama galimybė, kad ir D.Trumpo administracijos metu bus priimtas sprendimas dėl Ukrainos narystės NATO.

„Visuose susitikimuose kalbėta, kad jie labai rimtai žiūri į NATO, kad D.Trumpas iš tiesų nori sustiprinti NATO, bet NATO negali plėstis į Ukrainą, kol ji Europoje tokia silpna.

Perfrazuoju, bet sulaukėme tokių klausimų, kad „o kiek jūs patys brigadų ir divizijų turite, jeigu rusai puls, kad juos sustabdytumėte?“ Į šį klausimą sunku atsakyti be mūsų pačių pastangų“, – pabrėžė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:36772682]]

Ž.Pavilionis pripažino, kad JAV politikai susitikimo metu iš tiesų skyrė nemenką kritikos dozę Ukrainai, visgi, pagrįsta kritika V.Zelenskio politikai Ž.Pavilionis įvardijo vieną – negebėjimą dirbti su abejomis pusėmis vienu metu, tiek su demokratais, tiek su respublikonais.

O tai iš dalies galėjo turėti įtakos ir penktadienį katastrofiškai pasibaigusiam V.Zelenskio ir D.Trumpo susitikimui.

„Ukraina 90 proc. savo energijos investavo į demokratus, o daugiausiai 10 proc. – į respublikonus. Ir tai kainuoja. Amerikoje politika yra labai žmogiška. Turi užmegzti tvirtus, žmogiškus ryšius. Dabar tai pradedama daryti, tikiuosi, tai ir bus daroma.

Bet tai yra ne tik ukrainiečių kaltė – tai ir J.Bideno administracijos kaltė. Galiu pasakyti tiesiai šviesiai – buvęs J.Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais J.Sullivanas tiesiog draudė ukrainiečiams bendrauti su respublikonais.

Demokratai irgi žaidė vidinius politinius žaidimus su ukrainiečiais, kas yra labai nemalonu. Ir dabar ukrainiečiai už tai moka“, – įvertino Ž.Pavilionis.

Visgi, Ž.Pavilionis pripažino, kad susitikimai su JAV politikais, girdint apie visas galimas D.Trumpo nuolaidas Rusijos atžvilgiu, buvo pradėti su didžiuliu negatyvu, kuris tęsėsi.

[[ge:lrytas:lrytas:36772685]]

„Žaidimas su V.Putinu man yra sena raudona linija su amerikiečiais. Mačiau tą patį žaidimą, kurį darė B.Obama – man nebuvo lengvi tie pirmi metai Vašingtone, buvau čia tokia juoda avis, kuri nuolat tą patį sakė.

Dabar atrodo, kad tas laikas grįžo – vėl tenka būti tokia juoda avimi Vašingtone, kuri sako visą teisybę jiems į akis, kad apsikabinti V.Putiną yra didžiausia kvailystė. V.Putinas jus uždusins, iš jūsų pasijuoks, jis jūsų nekenčia, bičiuliautis su savo amžinais priešais yra kosmiškai kvaila“, – kalbėjo parlamentaras.

Tiesa, Ž.Pavilionis tikino, kad Lietuvos politikai savo vizito metu dar nesutiko nė vieno kongresmeno, kurį būtų galima pavadinti prorusišku.

„Čia esantys politikai rusų nekenčia iš esmės. Amerikiečiai tik bando privilioti rusus prie derybų stalo, nes vis tiek turi tai padaryti. Galbūt kai kurie veiksmai yra tam skirti, bet net jeigu ir taip, man jie nepatinka, ir niekada gyvenime nepatiks.

Mes būsime jiems rakštis vienoje vietoje, kuri tiesiog su savo tūkstantmete patirtimi primins, kad negali eiti su velniu obuoliauti, kad ir kokių gerų tikslų sieki“, – paaiškino jis.

G.Jeglinskas: apie tai garsiai nekalbama

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas pasakojo, kad Lietuvos politikai susitiko su tikrai svarbiais tiek respublikonų, tiek demokratų politikais, ir atrodo, kad bendrai kontekstas geopolitiniame lauke nesikeičia.

„Taip, yra nemažai neužtikrintumo, ką Baltieji rūmai gali sugalvoti ir iškrėsti, bet bendrai abi partijos mato, kad šiuo metu, kalbant apie Ukrainą, yra reikalingas mineralų sandoris. Jis yra pirmas žingsnis link bet kokio sureguliavimo pradžios“, – naujienų portalui Lrytas sakė G.Jeglinskas.

Anot jo, pirmiausiai Europa turi pasiryžti žymiai daugiau investuoti į savo gynybą, o vėliau, kai D.Trumpas sugebės „parduoti“ šį mineralų sandorį JAV piliečiams, tada jis galės kalbėti apie tai, kad atsiveria JAV galimybės įsitraukti ir kitais būdais.

„Aišku, apie tai garsiai nekalbama, bet supraskime, kad sandoris yra esminis komunikacijos elementas pačiam D.Trumpui. Jis visą savo rinkiminę kampaniją pagrindinė tuo, kad Amerika yra skriaudžiama, iš jos viskas paimama. Šis sandoris yra būdas parodyti savo rinkėjams, kad jis atliko sandorį, kuriuo JAV laimi, o tada jau galima kalbėti ir apie kitus dalykus. Visa esmė yra pasirašyti šį sandorį.

Iš abiejų pusių Kongrese matome, kad, nors ir kaip būtų gaila, V.Zelenskiui to nepavyko padaryti, ir tai yra apmaudžiausias dalykas dėl šio sandorio“, – kalbėjo politikas.

[[ge:lrytas:lrytas:36772687]]

Anot NSGK pirmininko, parama Ukrainai galėtų būti atnaujinta pasirašius sandorį.

„Mums aiškino, kad parama turėtų atsinaujinti, tik įgyvendinus šį sandorį. D.Trumpas į tai žiūri per sandorio, transakcinius elementus. Jam svarbu pinigai, skaičiai, o sandoris tai suteikia“, – pasakojo jis.

Tuo metu vienas pagrindinių klausimų Lietuvos politikų vizito metu buvo dėl tolesnio JAV pajėgų buvimo Europoje, Baltijos šalyse ir konkrečiai Lietuvoje.

„Buvo ne tiek mūsų nerimas, bet labiau klausimai apie tai, kokia turėtų būti JAV karių buvimo strategija bendrai Europoje ir konkrečiai Lietuvoje.

Iš visų gavome patikinimus – aišku, viskas gali keistis, nieko nėra neįmanomo, bet mes esame tie, kurie rodome pavyzdį visame Aljanse, eidami link savo 5,5 proc. BVP. Tai yra stiprus signalas. Suteikiame visą priimančiosios šalies paramą JAV kariams, kai JAV kariai yra Lietuvoje, jie stiprina savo parengtį, todėl turėjome visus argumentus, kodėl JAV karių buvimas čia yra teigiamas dalykas.

Sakėme, kad jeigu bus koks nors karių perdislokavimas Europoje, jeigu bus noras politiškai sustiprinti JAV karių buvimą Lietuvoje, mes esame pasirengę investuoti tiek, kiek reikia“, – tikino G.Jeglinskas.

NSGK pirmininkas įsitikinęs, kad bet kokios kalbos apie JAV karių pasitraukimą iš Europos ir Rytų flango yra neproduktyvios, nes vienintelė tiesa yra tai, kad būtent D.Trumpas atvedė JAV karius į Lietuvą pirmosios savo kadencijos metu.

„Tai yra vienintelė tiesa. Visa kita yra šurmulys, dezinformacija ir panika“, – įsitikinęs jis.

L.Kasčiūnas: taika turės būti prižiūrima

Tuo metu NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas papasakojo apie vieną mechanizmą, kuris galėtų būti įdomus amerikiečiams ir kuris galėtų net sustirpinti JAV karių buvimą rytiniame NATO flange.

L.Kasčiūnas pasakojo, kad jeigu pasirašomos kokios nors paliaubos ir jeigu Europa randa valios bei resursų perkelti taikdariškas pajėgas į Ukrainą, tuomet stiprėtų Europos derybinė galia ir šalys turėtų pasiūlymą JAV, kuri dabar nurodo, kad jų karių Ukrainoje nebus.

„Galėtume amerikiečiams sakyti, kad mes perkelsime karių kontingentą į Ukrainą, bet tam kontingentui reikia įgalintojų, daugiau oro gynybos, kitų parametrų. Jūs neatsiunčiate karių, bet duokite mums įgalintojus, tai, ko trūksta.

Jeigu mes Ukrainoje atliekame tam tikras funkcijas, tada mums reikia užnugario dėl stabilizacijos – Lenkijai, Rumunijai, Baltijos šalims.

[[ge:lrytas:lrytas:36772686]]

Tada kalbi su amerikiečiais, kad jie tvirtai stotų NATO šalių rytiniame flange, ir tokiu būdu net sustiprintume amerikiečių karių buvimą“, – naujienų portalui Lrytas sakė L.Kasčiūnas.

Politikas teigė susitikimų metu išgirdęs, kad bet kokiu atveju taika Ukrainoje turės būti prižiūrima.

„D.Trumpas, kaip ir daugelis amerikiečių, nori išvengti antrojo Afganistano, antrojo Kabulo. Tai reiškia, kad vis tiek ta taika bus prižiūrima. Ji turės būti prižiūrima.

Mes klausiame, tai kaip jūs užtikrinsite, kad taikos susitarimo būtų laikomasi – pirmiausiai turint omenyje Rusijos veiksmus. Jie nenori susimauti, todėl galimybė kalbėti apie jų kažkokį vaidmenį tikrai turi būti“, – pabrėžė L.Kasčiūnas.

Vašingtone viešintys Lietuvos politikai – apie tai, ką daro D. Trumpas: „Apie tai viešai nekalbama“ (23)