Taip prognozuoti skubota. Bet tikrai esu įsitikinęs, kad pradedant neseniai įvykusiais TS-LKD pirmininko rinkimais, kuriuose triumfavo Laurynas Kasčiūnas, ir baigiant pastarųjų dienų audromis, mes regime politinės dešinės ir dešiniųjų idėjų sugrįžimą.
Drįsčiau jį pavadinti vaistu nuo keletos rimtų politinių ligų.
Demokratijos deficito problema
Nors politinės dešinės sugrįžimas yra vaistas, bet anaiptol ne nuo nuo visų ligų. Politinės dešinės laikymas panacėja būtų labiau fanatiškas nei analitiškas, o tai būtų tapatu profesinei nuodėmei. Visgi kelias rimtas problemas jis sprendžia ar bent jau turi potencialo spręsti. Pirmoji yra demokratijos deficito problema.
Politinės dešinės sugrįžimas, ar kalbėtume apie L.Kasčiūno triumfą TS-LKD rinkimuose, ar Friedricho Merzo vedamų konservatorių pergalę Vokietijoje, simbolizuoja realų dešiniosios politikos sugrįžimą ir tikrą gyventojų atstovavimą. Tiek Lietuvoje, tiek ir Vokietijoje turėjome ypač gilią ir skaudžią demokratijos piktžaizdę – prastą politinį gyventojų reprezentavimą.
Atstovaujamosios demokratijos sąlygomis tai buvo esminė problema.
Užtenka pažvelgti į TS-LKD, kuri deklaruodavo esanti krikščioniška/konservatyvi politinė jėga, bet ne tik stovėjo (nemažai politikų ir tebestovi) šeimos sampratos deformavimo priešakyje, bet ir leido sau sveikatos apsaugos ministru skirti Arūną Dulkį, kurio idėjos apie medikamentinį abortą ar lyties keitimą sąmoningam dešiniųjų pažiūrų žmogui buvo svetimos.
Gana ilgą laiką TS-LKD tik nežymia dalimi atstovavo dešiniųjų pažiūrų žmones, o tai sukūrė nepasitenkinimo situacija jausmą. Kai kurie atvejai buvo tokie kraštutiniai, kad iš esmės gana neblogi žmonės ėmėsi rinktis labai blogus politinius sprendimus.
Turbūt labiausiai groteskiškas šio reiškinio pavyzdys buvo Eduardas Vaitkus, kuris savo rinkimų kampaniją grindė ne tik prokremliškais naratyvais, bet ir idėjomis, kurias turėtų propaguoti dešinieji.
Tą patį reiškinį mes stebėjome ir Vokietijoje, kurios gyventojus piktino migrantų vykdomi nusikaltimai, kurie tam tikrais atvejais peržengdavo moterų prievartavimus ir virsdavo žmogžudystėmis. Politinio korektiškumo kanonai buvo tokie įsišakniję, kad ne tik ribojo kritiką šiems baisiems įvykiams, bet ir apie migracijos ribojimo politiką prabilusį F.Merzą išvadino naciu.
Jis tokiu tapo vien todėl, kad už jo pateiktus siūlymus balsavo „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
Didelis klausimas kaip būtų pasibaigusi paties F.Merzo politinė karjera, jeigu ne jo triumfas prieš savaitę, kuris parodė, kad išties vokiečių kantrybės taurė yra perpildyta ir atėjo laikas naujam požiūriui į migraciją. Iškeldamas išties dešiniąsias idėjas F.Merzas sumažino Alternatyvos Vokietijai augimo potencialą ir padidino Vokietijos piliečių tikėjimą, kad valdžia išties atstovauja juos. Leisiu sau pasikartoti, kad tai yra ypač svarbu demokratijos kokybei.
Rusijos minkštosios galios susilpnėjimas
Ne vienerius metus dominavusios kairiosios politinės idėjos, kurių pripažinimo, pavyzdžiui, teigimo, kad save moterimi vadinantis vyras yra moteris, reikalauta iš visos visuomenės sukūrė keistą situaciją. Agresyvus, vaikus žudantis Vladimiro Putino režimas, kurį tikslinga vadinti kleptokratija (vagių valdžia) sugebėjo suformuoti ir išlaikyti minkštąją galią iki tokio lygio, kad net ir šiandien matome jos apraiškų tiek JAV, tiek ir Europoje.
Tokia situacija nebūtų turėjusi jokių galimybių, jeigu ne dogmatiškas ir kraštutinis kairiųjų idėjų propagavimas su nuobaudų sistema, kurią šiandien vadiname atšaukimo kultūra (cancel culture). Vakarai įdavė šį galingą ginklą Putinui į rankas, o tai neabejotinai turėjo ir tebeturi savo kainą. Kaip matome iš naujausių įvykių tikrai nemažą.
Silpnos Europos problemą
Donaldo Trumpo elgseną galime pavadinti konstruktyvia destrukcija. Jo destruktyvūs veiksmai sukūrė tai ko nematėme ilgą laiką – naują susidomėjimą Ukrainos klausimu. Ne tik Vakaruose, bet ir Lietuvoje šiuo klausimu nuo pat euforijos po sėkmingo Ukrainos įsiveržimo į Kurską vyravo visiškas štilis.
Donaldui Trumpui ne tik pavyko šį štilį sugadinti per savo kadencijos pradžią, bet ir paskatinti Europą imtis minčių, o galbūt ir veiksmų gynybos stiprinime. Ši elgsena jeigu sugebės išsaugoti politinę valią (ypač didelė rizika) gali smarkiai prisidėti prie Europos suklestėjimo. Pirmiausia, Europa bus priversta didinti savo gynybinius pajėgumus, kurie ne tik yra skandalingai menki, bet ir buvo sąmoningai ir kryptingai menkinami.
Pavyzdžiui, ypač ilgą laiką gynybos pramonė buvo atribota nuo ES fondų lėšų ir pagal šį aspektą faktiškai prilyginta tabako ir alkoholio pramonei bei azartiniams lošimams, o tai neabejotinai neigiamai veikė jos plėtrą. Europos gynybos galios didėjimas gali ne tik prisidėti prie saugumo, bet ir prie ekonominio klestėjimo.
Tą liudija tų pačių JAV pavyzdys, kurios yra išskirtinai svarbios pasaulio akcijų rinkose. Šią svarbą didele dalimi nulemia inovacijos ir stiprūs gynybos pajėgumai, o lyderystė akcijų biržose ženkliai prisideda prie ekonominio šalies klestėjimo.
Vietoje išvadų
Gali atrodyti keista kalbėti apie dešiniųjų idėjų sugrįžimą, kai TS-LKD yra opozicijoje, o JAV prezidentas turi potencialo virsti persona non grata. Visgi būtent tokį reiškinį regiu šiandien.
Laikau jį pozityviu reiškiniu, nes demokratija gali veikti tuomet, kai dešinieji atstovauja dešiniąsias idėjas, o kairieji kairiąsias. Kitu atveju pernelyg daug žmonių lieka neišgirsti, o tai atveda prie politinių eksperimentų, pradedant E.Vaitkumi ir baigiant „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).