Šią dieną solidarumo su tibetiečiais bei protesto prieš Kinijos agresiją Tibete akcijos vyksta daugelyje pasaulio šalių.
Kovo 10-ąją minimos Nacionalinio tibetiečių sukilimo metinės, įvykusios 1959 metais. Tuomet tūkstančiai taikių žmonių Tibeto sostinėje Lhasoje ir kituose regionuose reikalavo, kad kinų ginkluotosios pajėgos pasitrauktų iš Tibeto. Šis sukilimas buvo numalšintas jėga, žuvo apie 80 tūkst. tibetiečių. Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama bei tūkstančiai tibetiečių buvo priversti pasitraukti iš savo šalies. Nuo to laiko skaičiuojama daugiau nei milijonas tibetiečių aukų.
Kinijos komunistų agresija nukreipta prieš tibetiečių tautą naikinant unikalią Tibeto kultūrą, gamtą ir religiją tebesitęsia ir šiandien. Pastaraisiais metais pranešama apie dar žiauresnes represijas prieš tibetiečius, tam panaudojant naujausias technologijas, įkalinimą mažiausia dingstimi, kankinimus, priverstinį perkėlimą bei perauklėjimą specialiai tam skirtose stovyklose.
Žmogaus teisių organizacijos skelbia, kad apie 80 procentų t.y. maždaug milijonas tibetiečių vaikų yra prievarta atskiriami nuo savo šeimų, bendruomenių ir apgyvendinami internatinėse mokyklose, kur mokomi išimtinai mandarinų kalba. Maža to, Kinijos valdžia įvedė ir naujus apribojimus – vaikams draudžiamos privačios tibetiečių kalbos pamokos, neleidžiama nešioti religinių simbolių ar dalyvauti religinėse apeigose.
Šiais metais Tibete minimos ir 30-osios XI-ojo Pančen Lamos pagrobimo metinės. Ši šešiamečio berniuko, laikomo jauniausiu pasaulyje politiniu kaliniu, pagrobimo ir, tikėtina, įkalinimo istorija, liudija brutalią ir nežmonišką Kinijos politiką, kuri sistemingai prieš tibetiečius vykdoma jau daugiau nei šešis dešimtmečius. Manoma, kad šiuo metu Tibete yra sulaikyta ir įkalinta nuo 500 iki 2 000 politinių kalinių.
Kinijos komunistų partijos priimtame „istoriniame įstatyme“ teigiama, kad Tibetas nuo seniausių laikų yra Kinijos dalis. Tokiu būdu siekiama paneigti neteisėtą Tibeto okupaciją ir aneksiją bei Tibeto žmonių laisvo apsisprendimo teisę.
Solidarizuojantis su okupuota tibetiečių tauta jau daugiau nei dvidešimt metų Vilniuje rengiamas Tibeto sukilimo minėjimas. Viena iš šios idėjos iniciatorių buvo šviesaus atminimo rašytoja Jurga Ivanauskaitė teigusi, kad „Tibeto tragedija nepaprastai ryškiai atspindi visos XX a. istorijos esmę – tai, kas prasidėjus okupacijai jame vyko ir tebevyksta, yra dvasinės laisvės kova su prievarta...“.
Pastaraisiais metais savo akcijomis Tibeto rėmėjai atkreipia dėmesį ir į etninių uigūrų padėtį Rytų Turkestane, Honkongą, kurio piliečiai jau ne vienus metus pasisako prieš didesnę Kinijos įtaką šiam megapoliui bei Taivaną – demokratiniu keliu žengiančią Kiniją.