Lietuvos ambasadoriaus prie NATO ir WEU Lino Linkevičiaus pakviesti į aljanso štabą, suvažiavo apie 200 lietuvių bendruomenių atstovai iš Belgijos, Liuksemburgo, Olandijos ir Vokietijos bei diplomatai iš visų trijų Briuselyje esančių Lietuvos diplomatinių atstovybių, rašoma Pasaulio lietuvių bendruomenės pranešime.
Atidarydamas minėjimą salėje, kurioje NATO Generalinis sekretorius ir pasaulio valstybių vadovai, premjerai ir ministrai paprastai rengia įvairius susitikimus bei spaudos konferencijas, Linas Linkevičius kreipėsi į auditoriją žodžiais: „Mieli Lietuvos žmonės“. Jis pasidžiaugė, kad čia, NATO būstinėje, pirmą kartą kalbama lietuviškai. Panašaus įvykio dar nesą buvę ne tik vakarų lietuvių bendruomenių gyvenime, bet ir NATO istorijoje. Tai paryškino šio susitikimo prasmę. Sveikinimo kalbas taip pat sakė lietuvių bendruomenių pirmininkai.
Minėjime dalyvavęs Kovo 11-osios Akto signataras ir Lietuvos laikinasis reikalų patikėtinis Belgijoje, Olandijoje ir Liuksemburge Vladimiras Jarmolenka įteikė ilgametei Belgijos lietuvių bendruomenės pirmininkei Stasei Baltus LR prezidento V. Adamkaus apdovanojimą už nuopelnus Lietuvai – LDK Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medalį.
Vokietijos lietuvius priėmė tuometinis Vokietijos Federacinės Respublikos nuolatinės delegacijos prie NATO sekretorius ir referentas NATO plėtrai dr. Cornelius Zimmermannas – šiandien jis užima Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje pareigas.
Vokietijos lietuvių bendruomenės vicepirmininkas dr. Vincas Bartusevičius jam tada išsakė, ko lietuviai tikisi iš Vokietijos ir paprašė Vokietijos vyriausybės paramos, kad Lietuva taptų NATO nare (visateise NATO nare Lietuva tapo 2004 m. kovo 29 d.). Dr. C. Zimmermannas užtikrino, jog Vokietija pritaria Lietuvos priėmimui į Europos Sąjungą ir į NATO.
Pokalbyje nevengta ir painių klausimų. Lietuviai teigė, kad Vokietija nepakankamai energingai remia Lietuvos integraciją ir per daug klausosi Rusijos nuomonės. Sekretorius pripažino, kad tokie apsilankymai ir reikalavimų išsakymai nėra bereikšmiai, į juos atsižvelgiama.
Marytė ir Andrius Šmitai, lydimi pulkininko V. Tutkaus, lankėsi Amerikos misijoje. Juos priėmė NATO pareigūnė S. Bremner. Ji pareiškė, kad užsienio lietuviai elgiasi protingai, bandydami daryti įtaką savo kraštų vyriausybėms.
„Prisimenu tą momentą, kai mes pasiskirstėm, kurie piliečiai eina pas kurių valstybių atstovus. Aš, kaip JAV pilietė, ėjau pas pas savo atstovę S. Bremner. Mes prašėme, kad ji remtų mūsų pastangas, siekinat Lietuvą priimti į NATO. Ji padėkojo mums, kad mes rūpinamės, einam, reikalauja ir prašom. Bet ji taip pat davė suprasti, kad kelias dar nėra toks lengvas. Buvo šioks toks nusivylimas. Ji sakė, kad dar neaišku, ar Lietuvai pavyks. Pokalbis truko 40 minučių. Visiems sugrįžus iš savo atstovybių, turėjom bendrą pasitarimą“ – prisimena Marytė Šmitienė.
Prieš pereinant į Manfredo Vernerio pastatą, kuriame įsikūrusi Lietuvos misija prie NATO, buvo įsiamžinta prie NATO simbolio – žvaigždės. Kaip L. Linkevičius sakė, į „šeimyninę fotografiją vos besutilpo visi dalyviai“.
Šventės programą papildė specialiai šiai progai atidaryta fotografijų paroda „Vilniaus baroko kelias“ ir vakaronė su Algirdo Klovos vadovaujamu ansambliu „Vydraga“.
Šis straipsnis parengtas, remiantis šviesios atminties Dr. Vinco Bartusevičiaus prisiminimais, kurio užrašus saugo Ona Bartusevičienė.