Antradienį JAV ir Ukraina pasiekė susitarimą – Kyjivas išreiškė pasirengimą įgyvendinti 30 dienų paliaubas, o Vašingtonas nurodė atnaujinantis karinę paramą Ukrainai.

Ukrainoje gyvenantis politologas Alvydas Medalinskas interviu naujienų portalui Lrytas metu pabrėžė, kad amerikiečiams užspaudus deguonį Ukrainai, nieko keisto, jog pastaroji sutiko su Vašingtono pasiūlymu, nors dar tą pačią dieną Ukrainos delegacija buvo išsakiusi kiek kitokią poziciją dėl paliaubų.

O laukiant Rusijos sprendimo – neįprasta tyla iš Kremliaus pusės.

Apie pasimetimą rusiškoje erdvėje prabilęs politologas A.Medalinskas svarstė, kad Vladimiras Putinas gali pasirinkti vieną iš trijų labiausiai tikėtinų variantų.

[[ge:lrytas:lrytas:36889429]]

Visgi, politologo manymu, jeigu V.Putinas su paliaubomis sutiks, tikrai kels papildomas sąlygas ir pageidavimus – ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Lietuvos ir Europos saugumo.

Įtakos V.Putino sprendimui, anot A.Medalinsko, gali turėti ir artėjanti gegužės 9-oji, o savo pareiškimą amerikiečiams beveik tuo pačiu metu norėtų paskelbti ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

[[ge:lrytas:lrytas:36564494]][[ge:lrytas:lrytas:36588283]][[ge:lrytas:lrytas:36710941]]

– Pirmiausiai, kaip apskritai vertinate JAV ir Ukrainos delegacijų derybų rezultatus?

– Pradėkime nuo pačios pradžios. Buvo pasirinkta taktika daug stipriau spausti karo auką, o ne agresorių. Tokia taktika gal ir lengviau pasiekti tam tikrų rezultatų, bet ji yra savotiška, prieš tai užspaudus deguonį Ukrainai, kovojančiai šaliai. Dėl to nieko keisto, kad Ukraina priėmė JAV pasiūlymą.

Nes iš pradžių Ukrainos pozicija buvo, kad jeigu reikia, ji yra pasirengusi stabdyti karinius veiksmus ore ir jūroje – apie karinius veiksmus sausumoje nebuvo kalbėta. JAV pozicija – stabdyti visus karinius veiksmus ir 30 dienų daryti paliaubas. Sutartas esminis dalykas, ir dabar kamuolys yra Rusijos pusėje.

Prezidentas V.Zelenskis jau pasakė, kad įdomu, kokia bus Vašingtono reakcija, jeigu V.Putinas atsisakys tokio paliaubų pasiūlymo – ar tada JAV įgyvendins ekonomines sankcijas ar kitus žingsnius, kad spaustų V.Putiną.

Dabar iššoka vis daugiau ir daugiau detalių, ir Ukraina, ir JAV patikslina savo pozicijas. Matome, kad tai, kaip po paliaubų bus užtikrinama taika, vis dar yra po klaustuku. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio patikslino, kad jeigu Rusija sulaužys paliaubas arba taikos susitarimą, Ukraina turi turėti priemones ją stabdyti, bet iš karto pridūrė, kad tai yra Europos partnerių reikalas.

Šiuo atveju atsiranda kitas klausimas. S.Lavrovas trečiadienio rytą aiškiai pasakė, pavartodamas labai bjaurią retoriką, kad Rusija nesutiks su bet kokiais NATO kariais, kurie rems neva nacistinę Ukrainą ant Ukrainos valstybės nuolaužų.

Tai jeigu europiečiai bus pasirengę į Ukrainą siųsti karinį kontingentą bent jau saugoti logistinius centrus, atsiras klausimas, ar D.Trumpo administracija atstovės poziciją, kurią pats D.Trumpas anksčiau skelbė – kad tai yra Europos atsakomybė. Dauguma Europos šalių yra NATO narės, dėl to tie Rusijos argumentai turėtų būti atmesti.

– Tai kaip dabar Rusija galėtų reaguoti į šitą JAV paliaubų pasiūlymą?

– Negaliu atmesti varianto, kad V.Putinas gali sutikti su paliaubomis. Bet kalbame apie du skirtingus dalykus: vienas dalykas yra paliaubos, kitas – taikos susitarimas. Paskelbus paliaubas, gali įvykti įvairios derybos, pokalbiai. Jeigu V.Putinas sutiktų su paliaubomis, akivaizdu, kad būtų išsakyta labai daug įvairiausių sąlygų, pageidavimų – ne tik dėl Ukrainos, bet galbūt ir dėl Europos, regioninio saugumo.

Atmesti tokio varianto negalima ir dėl to, kad nemanau, jog V.Putinas būtų suinteresuotas suerzinti D.Trumpą, nes jis matė, kas gali būti, jeigu D.Trumpas supyksta.

Kitas įmanomas variantas – jeigu V.Putinas staiga pagalvos, kad jis yra galingesnis ir už D.Trumpą, ir už Vakarus, pajutęs, kad jis vos ne iš tiesų laimėjo karą prieš Ukrainą ir prieš Vakarus, ir sugalvos išbandyti D.Trumpo reakciją, kad įdomu, ką D.Trumpas gali padaryti. Pavyzdžiui, Rusijoje yra labai skeptiškai sankcijų poveikį vertinančių žmonių, jų yra ir tarp politikų.

[[ge:lrytas:lrytas:36890682]]

Problema ta, kad Vakarai taikė labai skylėtas, fragmentiškas sankcijas, ir realių, rimtai pagrįstų ir sukordinuotų sankcijų nelabai buvo. Tad jeigu V.Putinas mano, kad jis yra didis ir galingas, tai jis gali ir nesutikti su paliaubomis.

Trečias galimas variantas – V.Putinas su paliaubomis gali sutikti vėliau. Bent jau Kurską jis tikrai norėtų susigrąžinti, ir tada jau kalbėtis.

Bet yra kelios labai svarbios kalendorinės datos ir V.Putinui, ir D.Trumpui, ir jos yra panašios.

Kai specialusis JAV pasiuntinys Ukrainai K.Kelloggas pasakė, kad yra 100 dienų planas, iš karto paskaičiavau, kaip tos 100 dienų atrodo – jos atsimuša į tas pačias datas.

Manau, kad D.Trumpui labai svarbu, jog paliaubos įvyktų iki Velykų – balandžio 20 dienos. Galimas variantas, kad paliaubos būtų paskelbiamos mėnesiui iki Velykų, o vėliau būtų pratęstos. Tada D.Trumpas galėtų pasakyti, „žiūrėkite, mes ne tik prieš pat Velykas sutarėme dėl paliaubų, jos galiojo visą mėnesį, bet dar ir gali būti pratęstos“. Prieš Velykas labai gerai būtų pasakyti, kad „atėjo taika, visiems gerai, visi ploja rankomis“.

Tuo metu V.Putinui svarbi yra gegužės 9 diena. Nuo balandžio 20 iki gegužės 9 dienos – ne taip ir toli, todėl V.Putinas gali būti suinteresuotas kokiomis nors paliaubomis ar karinių veiksmų nutraukimu tam, kad ir savo auditorijai, ir platesniame pasaulyje galėtų pateikti, jog jis nugalėjo Ukrainą, Vakarus. Tokiu būdu jis galėtų pritaikyti tą paralelinį naratyvą apie gegužės 9 dieną ir kovą prieš fašistinę Vokietiją.

Rusiškoje erdvėje jau yra kalbos, kad V.Putinas išnaudos vizitą į Baltarusiją, jog kažką tuo klausimu pasakytų – gal netiesiogiai, bet kokius nors svarstymus galėtų išsakyti.

Apskritai rusiška erdvė yra gana pasimetusi, nežino, kokia gali būti V.Putino reakcija. Visi baksnoja, kad V.Putinas priims galutinį sprendimą, bet visi taip pat galvoja, kas gali būti, jeigu D.Trumpą supykdysi.

– Ar dėl to iki šiol iš Rusijos tokia tyla dėl šio JAV pasiūlymo?

– Rusijoje sprendimus priima V.Putinas, ir net įvairūs apžvalgininkai, politikai, pasvarstę dalykus, visą laiką baksnoja į V.Putiną ir sako, kad V.Putinas priims sprendimą.

Visi supranta, kad V.Putinui tas klausimas yra labai svarbus, dėl to net iš politikų labai nedaug kas bando išsišokti, kažką prognozuoti, nes jeigu ne taip „užprognozuosi“, paskui gali turėti nemalonumų.

Kol kas matome atsikalbinėjimus, kad tas ar anas netinka, bet suprantama, kad kas netinka, gali būti išsakyta ir po to, paliaubų metu.

[[ge:lrytas:lrytas:36890684]]

Principinis klausimas – ar V.Putinas sutinka su paliaubomis. Jeigu jis atsiima Kurkso sritį, dingsta esminis barjeras jam šiuos žingsnius padaryti, nes Rusijos prezidentas, netekęs dalies Rusijos teritorijos, atrodytų labai keistai tiek Rusijos visuomenėje, tiek tarp Rusijos politikų, tiek įvairių partnerių akyse. Dėl to jam Kurską paimti yra labai, labai svarbu.

– Sakytumėte, kad tas laikotarpis, kai buvo sustabdyta JAV karinė parama ir JAV žvalgybinės informacijos Ukrainai tiekimas, turėjo įtakos situacijai fronte ir Kurskui?

– Taip, Kurskui. Dėl karinės paramos sustabdymo nemanau, kad kas per keletą dienų pasikeitė, bet dėl žvalgybinių duomenų – taip.

Pačioje Ukrainoje nedaug pasikeitė, Ukrainai buvo teikiami žvalgybiniai duomenys, o ir kiti partneriai galėjo juos teikti. Tačiau problema buvo su Rusijos teritorija.

Reikia pripažinti, kad kol galiojo tas draudimas, kaip tik įvyko labai rimtas Rusijos pajudėjimas Kurske, galutinis Sudžos apsupimas. Jeigu Ukrainos kariuomenė neturėjo tų žvalgybinių duomenų, ji buvo visiškai akla, negalėjo atakuoti nei iš Ukrainos teritorijos, nei būdama Kurske neturėjo informacijos, negalėjo sunaikinti kokių nors Rusijos kariuomenės logistinių taškų Rusijos teritorijoje. Rusija pasinaudojo šia situacija.

Kas dar įvyko? Rusija suprato tą didžiulį spaudimą Ukrainai ir prezidentui V.Zelenskiui kaip žalią šviesą, kad Ukrainą galima atakuoti, ir per tas keletą dienų buvo kelios labai rimtos atakos prieš Ukrainą.

Pats skaudžiausias dalykas buvo Donbase, Dobropolės miestelyje, kuriame buvau prieš 10 dienų ir kuris gyveno pakankamai taikų gyvenimą, nes jis buvo toliau nuo fronto linijos, daugiau nei 30 kilometrų. O čia atskrido dvi balistinės raketos, sudaužė gyvenamuosius namus, žuvo 11 žmonių. Tai buvo didžiulis antpuolis ir didžiulė tragedija.

Ukraina irgi atsakė, paleido dronus link Maskvos ir kitur, parodė, kad turi tam tikrų resursų, bet aišku, kad Ukrainos atsako galimybės buvo labiau ribotos dėl jau išvardytų priežasčių.

– Dar dėl pačių derybų – jos truko daugiau nei 8 valandas, tačiau po susitikimo viešai atskleisti vos keli sutarti punktai. Ar po truputį vis aiškėja, kas dar buvo aptarta, sutarta?

– Akivaizdu, kad vyko pakankamai rimtos derybos, galėjo būti rimtų pozicijų neatitikimų. Nes Ukrainos pozicija buvo deklaruota net susitikimo dieną – kad kalbama apie ugnies nutraukimą tik ore ir jūroje. Ore dėl to, kad „Patriot“ sistemos jau turi labai mažai amunicijos, kelioms savaitėms. Bet teko priimti JAV poziciją.

Dabar jau turime informacijos, kad buvo kalbama ir dėl Ukrainos teritorijų. Nežinia, ar buvo kalbama apie Ukrainos prezidento rinkimus, ar ne – Vakaruose tai neigiama. Bet negaliu atmesti varianto, kad šitas klausimas gali iškilti, gal net po pokalbio tarp D.Trumpo ir V.Putino.

Galimai buvo kalbama ir dėl Europos karių kontingento, be jokios abejonės ir dėl saugumo garantijų, ką amerikiečiai nori palikti europiečiams. Kyla vis naujos detalės. Buvo paminėtas ir apsikeitimas belaisviais, dėl Ukrainos vaikų grąžinimo. Tikėtina, kad buvo kalbama ir dėl retųjų gamtinių išteklių.

A. Medalinskas: V. Putinas gali pasirinkti vieną iš trijų variantų