Siekiant išlaikyti aukštą pasitikėjimą Konstituciniu Teismu (KT), tai numatantį projektą ketvirtadienį parlamentui pateikė Seimo vicepirmininkė Agnė Širinskienė.
Šią iniciatyvą po pateikimo parėmė 106 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 1 parlamentaras susilaikė. Projektą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o birželio 12 d. jis turėtų sugrįžti į plenarinę posėdžių salę.
Įstatymo pataisomis siūloma įtvirtinti du naujus KT teisėjo nusišalinimo pagrindus.
Tokią pareigą turėtų teisėjas, kuris iki jo paskyrimo yra aktyviai dalyvavęs politikoje kaip valstybės politikas arba buvo politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoju.
Jei Seimas pritartų A. Širinskienės inicijuotoms įstatymo pataisoms, KT teisėjas turėtų nusišalinti, jei teismą pasiektų teisės aktas, kurį anksčiau jis yra rengęs, teikęs svarstyti ar dėl jo balsavęs.
Tokia pareiga galiotų ir KT teisėjui, kuris su dalyvaujančiais byloje asmenimis priklausė tai pačiai politinei organizacijai, frakcijai ar buvo su jais susijęs politinio pasitikėjimo ryšiais.
Šis KT teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindas būtų taikomas vienerius metus po to, kai asmuo nustojo eiti valstybės politiko ar politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas.
„Įstatymo pataisomis siekiama numatyti „atšalimo“ laikotarpį – vienerių metų pauzę, kurią politikas turėtų padaryti nuo politinės veiklos, jei jis pageidauja tapti KT teisėju. Metų laikotarpis, matyt, būtų pakankamas politinės bendrystės atšalimui“, – pateikdama projektą sakė A. Širinskienė.
Pasak jos, Europos Komisija (EK) teisės viršenybės principo taikymo ataskaitoje dar 2023 m. atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje politikus skiriant KT teisėjais nėra taikomas joks „atšalimo“ laikotarpis.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad KT teisėjas nusišalina ar gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis. Taip pat tokiu atveju, kai svarstomi paklausimai personaliniais klausimais, kai teisėjas yra viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta teisme nagrinėjama byla.
Įstatyme įtvirtintas ir KT teisėjo nusišalinimas dėl „kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu“, primena ELTA.
A. Širinskienės teigimu, ši nuostata nėra pakankamai aiški, dėl to sąlygoja skirtingą taikymo praktiką ir kelia klausimus dėl teismo sprendimų politizavimo.