Jei Seimas pritartų, skiriant bausmes už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi būtų atsižvelgiama į padarytos žalos dydį. Taip pat planuojama aiškiau reglamentuoti, kokiais atvejais gali būti atimta teisė dirbti tam tikrą darbą.
Baudžiamojo kodekso pataisomis siūloma numatyti, kad, jei žala yra mažesnė nei 25 MGL (šiuo metu tai yra 1750 eurų), už piktnaudžiavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Jei žala yra didesnė, bet neviršija 250 MGL (šiuo metu – 17 500 eurų), siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
Maksimalią sankciją – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų – siūloma taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi sukėlė didelę žalą, kuri yra didesnė nei 250 MGL (17 500 eurų). Šias sankcijas siūloma taikyti asmenims, padariusiems žalą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.
Projektą inicijavę parlamentarai siūlo aiškiai diferencijuoti bausmes pagal padarytos žalos dydį, nes šiuo metu žalą valstybei padarę politikai baudžiami, anot jų, vienodai, nesvarbu, ar žala siekia kelis šimtus eurų, ar kelis šimtus tūkstančių.
BK pataisas teikia 16 įvairiomis frakcijos atstovaujančių parlamentarų.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs „čekiukų“ skandalui skirtą projektą, sako, kad jis yra diskutuotinas, sistemiškai tikslintinas, dėl jo reikėtų gauti ir Vyriausybės nuomonę.
Seimo teisininkai abejoja, ar pasiūlytos nuostatos atitinka teisingumo ir bausmės proporcingumo principus. Jas priėmus, jų nuomone, būtų išbalansuota BK sistema, nesilaikoma teisėkūroje keliamų aiškumo ir sistemiškumo principų.
Beje, generalinė prokurorė Nida Grunskienė irgi yra kritiškai įvertinusi BK pataisas, susijusias su „čekiukų“ skandaluose minimais politikais. Anot jos, projektas yra skubotas, neišdiskutuotas.
Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus tyrimą „Skaidrinam“ ir kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių politikų.
Beje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vadinamojoje „čekiukų“ byloje išteisino Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių.