Susirinkusieji klausėsi Vilniaus universiteto profesoriaus Aivo Ragausko pranešimo „Tamsa ir šviesa Holokausto Lietuvos istorijoje“ bei žiūrėjo dokumentinės kino apybraižos „Panevėžys, Lietuva 1932“ fragmentą, atskleidžiantį tarpukario Panevėžio žydų bendruomenės gyvenimą.
„Gelbėtojai Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo ypatingi žmonės, kurie per Antrąjį pasaulinį karą mūsų šalyje vykdė svarbią misiją – gelbėjo žydus nuo Holokausto baisumų, stengdamiesi išsaugoti jų gyvybes. Dabar galime tik bandyti įsivaizduoti, kiek šiems žmonėms reikėjo turėti drąsos, sumanumo, kantrybės, fizinės ir dvasinės ištvermės. Šiandien yra ta diena, kai prisimename tautos šviesuolius, kovojusius su neapykanta bei nežmoniškumu, nepabūgusius, rizikavusius savo ir artimųjų laisve gelbėjant mūsų Lietuvos žydus.
Šių tautos didvyrių drąsa ir užsidegimas išliko ne tik istorijoje, bet ir mūsų širdyse puikiausiu pavyzdžiu, kaip žmogus gali išlikti žmogumi net ir tamsiausiais laikais“, – sakė laikinai Panevėžio miesto mero pareigas einantis tarybos narys Petras Luomanas.
Lietuvos žydų gelbėtojų diena į atmintinų dienų sąrašą įtraukta 2023 m., pagerbiant Vilniaus universiteto bibliotekininkę Oną Šimaitę, kuriai 1966 m. kovo 15 d. buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas. Izraelio Holokausto atminimo centras „Yad Vashem“ yra suteikęs Pasaulio tautų teisuolio vardą daugiau nei 920 lietuvių, kurie karo metais rizikavo savo gyvybėmis gelbėdami žydus.
Pagal teisuolių skaičių, Lietuva užima antrąją vietą pasaulyje po Nyderlandų. Pasaulio tautų teisuolio vardas yra aukščiausias apdovanojimas, kurį Izraelio valstybė gali įteikti žmonėms už jų nuopelnus humanizmui. Šį vardą yra gavę per 28 tūkst. žmonių iš 51 šalies.
Remiantis Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus parengto puslapio www.Zydugelbetojai.lt duomenimis, oficialiai Panevėžyje žinomi 9 gelbėtojai, kurie išgelbėjo 8 žydus. Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje buvo nužudyta apie 195 tūkst. žydų, o iki karo šalyje gyveno apie 208 tūkst. žydų.
XIX a. viduryje žydų bendruomenė Panevėžyje sudarė apie 60 proc. miesto gyventojų, o XX a. trečiajame dešimtmetyje – apie 35 proc.