„Reaguojant į šiandienos iššūkius, reikia gerinti ES ir NATO bendradarbiavimą. Yra erdvės mažinti biurokratines kliūtis ir procedūras, kad mūsų sąjungininkai galėtų naudotis efektyvia logistikos sistema, pritaikyta jų poreikiams bei atitinkančia NATO standartus“, – ministerijos pranešime cituojamas E. Sabutis.
„Be galo svarbu gerinti karinio mobilumo jungtis ir didinti jų saugumą. Siūlome vystyti visų rūšių transporto ir telekomunikacijų infrastruktūros projektus, kurie leis užtikrinti sklandų gyventojų ir sąjungininkų judėjimą Baltijos šalyse bei Lenkijoje“, – pridūrė jis.
E. Sabutis taip pat akcentavo transporto jungčių – magistralių „Via Baltica“ ir europinio geležinkelio „Rail Baltica“ – reikšmę Baltijos šalių susisiekimui ir nacionaliniam saugumui. Ministro teigimu, Lietuva kartu su kaimyninėmis šalims aktyviai sieks, kad šiems projektams ateityje būtų išlaikytas pakankamas finansavimas.
„Pasak ministro E. Sabučio, Lietuvai ypač svarbu plėtoti šiaurės–pietų krypties transporto koridorių, jungiantį Baltijos, Juodąją ir Egėjo jūras. Lietuvos siūlymu naujajame TEN-T tinkle numatyta europinė geležinkelio vėžė į Klaipėdą, trumpiausias maršrutas tarp Lietuvos ir Ukrainos bei naujos karinio mobilumo jungtys nuo Balstogės per Augustavą, Lazdijus ir Alytų iki Vilniaus“ skelbia ministerija.
Be to, susisiekimo viceministro Julijus Glebovo susitikime su Lenkijos kolega sutarta ieškoti galimybių nuo kitų metų paleisti papildomą traukinį tarp Vilniaus ir Varšuvos. Tikimasi, kad kelionės tarp abiejų šalių sostinių trukmė 2027 m. galėtų sutrumpėti perpus.