Kaune išrinkti seniūnaičiai už šį darbą negauna jokio atlygio, nors kitose savivaldybėse tokiems gyventojų atstovams skiriama vienokia ar kitokia parama.

Kaune seniūnaičiai renkami nuo 2012 metų. Šiuo metu mieste yra 11 seniūnijų, kurios suskirstytos į 60 seniūnaitijų. Seniūnaičiai dirba tik 54-iose seniūnaitijose, o šešiose jais tapti niekas nenorėjo.

Seniūnaičiai papasakojo, kokių išlaidų patiria, kokios paramos norėtų ir kas, jų nuomone, turėtų nuspręsti, kam verta mokėti už visuomeninį darbą, o kam – ne.

Problemos – labai įvairios

[[ge:lrytas:lrytas:27859269]][[ge:lrytas:lrytas:28233027]][[ge:lrytas:lrytas:28388539]][[ge:lrytas:lrytas:28731809]][[ge:lrytas:lrytas:29001310]]

Gričiupio seniūnijos Žuvinto gatvės seniūnaitis Sigitas Šliažas šio darbo ėmėsi 2023 metų rudenį, nes to paprašė kaimynai ir už jį balsavo seniūnaičių rinkimuose.

Už Gričiupio seniūniją atsako ir Petrašiūnų seniūnijai vadovaujanti seniūnė Asta Chanko.

„Santykiai su seniūnija geri. Kai žmonės kreipiasi į mane, kad būtų suremontuotos gatvės ar įvažos į kiemus, sudarau sąrašą, perduodu seniūnijai ir drauge su savivaldybės Miesto tvarkymo skyriumi problemas bandome spręsti.

Seniūnė prašo padėti apžiūrėti apleistus sklypus ar statinius, sudaryti jų sąrašus“, – apie darbus pasakojo S.Šliažas.

Statytojams, kurie ketina ką nors statyti, atsirado prievolė apie tai pranešti seniūnijai ir seniūnaičiams.

„Aš informuoju tų sklypų kaimynystėje įsikūrusius žmones apie planuojamas statybas.

Dirbama ir saugios kaimynystės klausimais.

Bene didžiausia mano seniūnaitijos problema – nemaloniai dvokiantis A.Mickevičiaus slėnyje tekantis upelis.

Nepavyksta nustatyti, kodėl taip yra, išsiaiškinome tik tiek, kad ši situacija susidarė ne dėl greta esančio Lietuvos zoologijos sodo kaltės“, – kalbėjo S.Šliažas.

[[ge:lrytas:lrytas:36900743]]

Išleidžia apie 40 eurų

S.Šliažas sakė, kad tam tikrų išlaidų atstovaudamas gyventojams patiria, bet jos nėra didelės – išleidžia apie 40 eurų per mėnesį.

„Turiu palankų mobiliojo telefono planą, naudojuosi elektroniniu paštu.

Taip pat visi seniūnaičiai gali nemokamai važiuoti viešuoju miesto transportu ir kartais juo važiuoju.

Tiesa, mano seniūnaitija nėra didelė – kitų seniūnaičių reikėtų klausti, kiek išleidžia jie“, – mintimis apie seniūnaičio darbą dalijosi S.Šliažas.

Vis dėlto jei savivaldybė seniūnaičiams skirtų šiek tiek lėšų, tai būtų paskata dirbti aktyviau.

„Pavyzdžiui, Gričiupio seniūnijoje nėra K.Baršausko gatvės seniūnaičio, nes juo niekas nenorėjo tapti.

Jei seniūnaičiai gautų kokį nors atlygį, gal tai paskatintų aktyvesnius žmones imtis šio darbo?“ – svarstė S.Šliažas.

Perka gėlių ir saldainių

Pirmą kadenciją Panemunės seniūnaitijos seniūnaite esanti Aušra Daugėlienė pasakojo, kad dažnai lankosi vietinių bendruomenių koncertuose, renginiuose, saviveiklinius kolektyvus ir gyventojus sveikina jubiliejų proga.

„Už savo pinigus visada nuperku gėlių ar saldainių dėžutę. Tai bene didžiausios išlaidos“, – atskleidė seniūnaitė.

Spręsdama įvairius klausimus savo seniūnaitiją A.Daugėlienė apeina arba Panemunės seniūniją pasiekia pėsčiomis.

O jei reikia vykti į miesto centrą, naudojasi nemokamu viešuoju transportu, nes tai patogiau ir pigiau – nereikia ieškoti vietos automobiliui pastatyti ir už tai mokėti.

Telefonui ir internetui išleidžia saikingai, nes turi palankius planus.

A.Daugėlienė pasidžiaugė, jog per praėjusius metus pavyko pasiekti, kad būtų išasfaltuotos Mažoji ir Klevų gatvės, įrengtas apšvietimas prie Plento gatvės pėsčiųjų tako.

„Labai malonu, kad pavyko atidaryti daiktų atiduotuvę. Patalpas nemokamai skyrė bendruomenės „Kinas „Panemunė“ įkūrėjas Giedrius Bučas.

Patalpos mažos, bet gerai, kad turime pastogę. Žmonės turi ką atiduoti, o kiti noriai pasiima įvairių daiktų.

Taip pat čia susitikę aptariame ir įvairius seniūnaitijos reikalus, pabendraujame. Manau, kad tokių atiduotuvių reikėtų ir kitose seniūnaitijose“, – svarstė A.Daugėlienė.

[[ge:lrytas:lrytas:36900744]]

Kauno miesto seniūnaitė mano, kad bent simbolinė parama seniūnaičiams būtų naudinga.

„Manau, tokiu atveju seniūnaičiai jaustų, kad jų darbas vertinamas, ir labiau stengtųsi kažką nuveikti“, – kalbėjo A.Daugėlienė.

Dirba jau dešimtmetį

Vienos Šilainių seniūnijos – Smėlių 2-osios seniūnaitijos seniūnaitis Jonas Marcinkus šia veikla užsiima nuo 2014 metų ir yra vienas iš seniausiai tokias pareigas einančių kauniečių.

Be to, ši seniūnaitija yra viena didžiausių mieste.

J.Marcinkus yra ir Kauno seniūnaičių sueigos pirmininkas.

Šilainiškis neslėpė, kad išlaidų dėl visuomeninės veiklos patiria.

Kainuoja degalai, nes visuomeniniu transportu jis nesinaudoja.

Taip pat reikia mokėti už internetą bei telefono ryšį, nes aktyviai naudojasi socialiniais tinklais, o jo telefono numerį žino visi, kas nori.

„Visuomeninei veiklai vien savaitgalių neužtenka – tenka dirbti ir darbo metu, todėl prarandu tiesiogines pajamas“, – apgailestavo J.Marcinkus.

Spręsti turėtų seniūnai

Kokią paramą ir kokiems seniūnaičiams būtų galima skirti?

J.Marcinkus sakė, kad apie 25 procentus visų Kauno seniūnaičių yra aktyvūs.

Tiesa, dalis jais esą nori tapti tik dėl to, kad gauna galimybę nemokamai važiuoti visuomeniniu transportu, nors nieko nedirba.

Yra ir tokių, kuriuos imtis visuomeninių pareigų paskatino jų partijų vadovai, ir tokie seniūnaičiai neretai pradeda reikštis tik artėjant rinkimams.

„Manau, kad apie tai, kam paramą skirti, turi spręsti seniūnai, nes jie mato, kas dirba, o kas ne“, – siūlė J.Marcinkus.

Pinigų sumos, kurią išleidžia šiai veiklai, įvardinti seniūnaitis negalėjo, nes jis išlaidų, kurios susijusios su visuomeniniu darbu, neskaičiuoja.

„Bet būtų malonu, jei vilniečiams galėčiau pasigirti, kad savivaldybė skiria lėšų, už kurias kiekvieną mėnesį galiu įsipilti 10 litrų degalų, apmokėti telefono ir interneto sąskaitas.

Tokia parama būtų labiau moralinė paskata toliau dirbti“, – sakė J.Marcinkus.

Klausimą bandė iškelti

Kauno savivaldybės tarybos narė Audronė Jankuvienė bandė pasiekti, kad seniūnaičiams kiekvieną mėnesį būtų mokama bent po 100 eurų.

„Savivaldos įstatymas numato, kad su seniūnaičio veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip kartą per metus“, – sakė politikė.

Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato savivaldybės taryba.

„Nemažai Lietuvos savivaldybių tarybų yra priėmusios atitinkamus sprendimus.

Seniūnaičiams skiriamų išmokų dydis, priklausomai nuo seniūnaitijos teritorijos dydžio ir gyventojų skaičiaus, svyruoja nuo 50 iki 200 eurų per mėnesį“, – atskleidė A.Jankuvienė.

[[ge:lrytas:lrytas:36900742]]

Tarybos narė siekė, kad išmokų seniūnaičiams klausimas būtų svarstomas priimant šių metų miesto biudžetą.

Pasak A.Jankuvienės, prieš tai jis privalėjo būti pristatytas finansų ir ekonomikos komitetui.

Kadangi komiteto nariai politikės pasiūlymą atmetė, tarybos nariams priimant biudžetą jis nė nebuvo iškeltas.

A.Jankuvienė tikino, kad seniūnaičių paramos klausimo nepamirš ir prie jo sugrįš.

Seniūnaičiams mokėti kol kas neplanuoja

Paulius Keras, Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas:

„Šiuo metu seniūnaičiams savivaldybė apmoka viešojo transporto bilietus taip užtikrindama jų galimybes judėti mieste.

Matome, kad seniūnijoms pavyksta sklandžiai įgyvendinti visus administracinius darbus, tad kol kas seniūnaičių atlygio mokėjimo svarstyti neplanuojama.“

Šiame mieste valdžia tikisi, kad žmonės dirbs už ačiū, bet taip dirbti nori ne visi