Uždaro posėdžio kritikai net kėlė klausimą, kiek toks posėdis atsiėjo Seimo kanceliarijai, kuri turėjo pasirūpinti papildomomis saugumo priemonėmis.
Specialios rakinamos dėžutės telefonams, kompiuteriams ir išmaniesiems laikrodžiams, metalo detektoriai ir būrys Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) pareigūnų, – taip antradienį atrodė įėjimas į istorinę Kovo 11-osios Akto salę, kurioje daugiau nei dvi valandas vyko uždaras Seimo posėdis.
Prieš į jį patenkant kiekvienas politikas VAT darbuotojams dar turėjo parodyti savo Seimo nario pažymėjimą, o anksčiau – ir pasirašyti įsipareigojimą, kad neviešins už uždarų durų išgirstos informacijos.
Į uždarą posėdį buvo įleidžiami tik Seimo nariai, specialiai į šį posėdį pakviesti asmenys, parlamento kancleris.
Uždaras posėdis nebuvo transliuojamas, apribotas ir žurnalistų darbas. Į Seimo pirmuosius rūmus dalis įėjimų buvo uždaryti, nutiestos juostos, kurių nebuvo galima peržengti, apribotas mobilusis ryšys ir internetas.
Iš uždaro posėdžio išėję parlamentarai, kuriems labiausiai ir užkliuvo jo būtinybė, svarstė, kiek visa tai kainavo Seimo kanceliarijai.
Lrytas nusprendė pasidomėti ir atsakyti į šį politikų klausimą. Pasirodo – nekainavo nieko.
Kaip nurodė Seimo kanceliarijos atstovė Justė Radzevičiūtė-Laugalienė, uždaras Seimo posėdis buvo surengtas Seimo kanceliarijos turimais žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais.
Seimo kanceliarija naudojo savo turimas spinteles ir kitas priemones. Papildomų lėšų šio posėdžio organizavimui kanceliarija neskyrė.
Šią informaciją Lrytas patvirtino ir Seimo kancleris Algirdas Stončaitis.
„Bent jau mums, Seimo kanceliarijai, nieko nekainavo. Tie pakitimai, kurie buvo, visi yra iš vidinių resursų. Aišku, buvo pasitelkti žmogiškieji resursai, bet kažkokių specialių įsigijimų Seimo kanceliarija nedarė, nes tam nebuvo poreikio“, – Lrytas komentavo Seimo kancleris.
Visa naudota technika, net ir spintelės prie įėjimų – paties Seimo turima įranga. Kaip aiškino A.Stončaitis, pavyzdžiui, spintelės daiktams susidėti paprasčiausiai perkeltos iš vienos vietos į kitą – jos visuomet stovi Seimo rūmuose, žmonės ten gali palikti laiškus parlamentarams.
O prie pat įėjimo į Kovo 11-osios Akto salę įrengtą metalo detektorių atsigabeno VAT pareigūnai.
„Dėl VAT, reikėtų paklausti, ar jie turėjo ką nors naujo įsigyti, bet aš nemanau, nes tie vartų patikrinimai, kiek įsivaizduoju, buvo naudoti ir kitur – NATO viršūnių susitikime ir kituose dideliuose renginiuose“, – pažymėjo A.Stončaitis.
Seimo kancleris neatmetė, kad dėl įtemptos geopolitinės situacijos ir didelio neapibrėžtumo tokių uždarų posėdžių gali būti rengiama daugiau.
„Pagrindinė nauda – dabar niekas neturėtų sakyti, kad aš turiu vieną informaciją, o kitas – kitą. Tas, kas norėjo, kadangi dalyvavo absoliuti dauguma Seimo narių, galėjo išgirsti riboto naudojimo informaciją. Manau, kad ji yra pakankamai svarbi, kad Seimo nariai galėtų vertinti vieną ar kitą aplinkybę, nauda bus ir balsuojant“, – įsitikinęs jis.
A.Stončaitis gyrė parlamentarus – posėdis esą praėjo sklandžiai, visi vykdė numatytas procedūras.
Prireikus į salę galėjo būti įleisti leidimą dirbti su slapta informacija turintys posėdį aptarnaujantys Seimo posėdžių sekretoriato, kiti kanceliarijos darbuotojai, posėdžių salės techniką ar įrangą prižiūrintys specialistai, VAT pareigūnai. Jie patekti į salę galėjo tik pagal iš anksto Seimo pirmininko patvirtintą sąrašą.
Prireikus į uždarą posėdį galėjo patekti ir teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neturintys įrangą prižiūrintys specialistai. Juos turėjo lydėti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas Seimo kanceliarijos darbuotojas, turintis teisę dirbti ar susipažinti su medžiaga, žymima slaptumo žyma.
Taip pat buvo numatyta galimybė sustabdyti uždarą posėdį, jeigu prireikia šių specialistų pagalbos.