„Tai yra rimta ambicija ir ypač pabrėžiu galimybę toms valstybėms, kurios turi tą fiskalinę erdvę, turi palyginti nedidelį skolos ir bendrojo vidaus produkto santykį ir turi kur kas platesnių galimybių tomis naujai atsiveriančiomis galimybėmis pasinaudoti“, – pirmadienį LRT televizijai teigė G. Nausėda.
„Todėl tikrai turime naudotis (šiuo gynybos planu – ELTA)“, – akcentavo jis.
Nors praėjusią savaitę vertindamas pristatytą Europos gynybos planą Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas teigė įžvelgiantis tik vieną „vieną gerą dalyką“ – biudžeto deficito išimtį gynybai, visgi šalies vadovas tikina matantis daugiau privalumų.
„Daugiametė finansinė perspektyva, patvirtinta dar 2020 m., baigia galioti 2027 m. Tai, ką mes turime, iš esmės yra galimybės pasinaudoti skolintais pinigais. Jie būtų pigesnė ir daugeliui valstybių patrauklesnė alternatyva negu skolintis patiems. Kitas labai svarbus aspektas yra galimybės pasiskolinti nesibaiminant, kad bus pažeistas fiskalinės drausmės lygis ir šalis dėl to nesusilauks tam tikrų nemalonių procedūrų“, – vardijo G. Nausėda.
„Mes tuo lankstumu pasinaudosime. Laikas nelaukia“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę EK pristatė vadinamąją Baltąją knygą „Europos gynyba – pasirengimas 2030“. Joje siūloma Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikti iki 150 mlrd. eurų paskolų.
Komisija taip pat pristatė plataus užmojo gynybos dokumentų rinkinį, kuris yra plano „ReArm Europe“ dalis. Juo ES valstybėms narėms suteikiami finansiniai svertai, kad būtų skatinamos investicijos į gynybos pajėgumus.
Planu „ReArm Europe“ stiprinami visos Europos gynybos pajėgumai naujomis finansinėmis priemonėmis, o Baltojoje knygoje išdėstytas naujas požiūris į gynybą ir nustatyti investicijų poreikiai.