Nors konservatoriai galėtų vieni pretenduoti į Seimo opozicijos lyderio postą, naujasis jų lyderis Laurynas Kasčiūnas neatmeta, jog ši anksčiau buvusi itin geidžiama kėdė iki rudens gali likti tuščia.

Dėl šio posto tarp opozicijoje atsidūrusių politikų nuolat kildavo nesutarimų. Panašu, kad ir šįkart priežasčių nesutarti yra daugiau nei viena.

Paskutinis opozicijos lyderio statusą Seime trumpai turėjo dabartinis jo vadovas Saulius Skvernelis. Šio posto politikas praėjusią kadenciją neteko palikęs valstiečių frakciją ir įsteigęs Demokratų sąjungą.

Dar anksčiau opozicijos lyderio kėdėje trumpai sėdėjo ir buvęs konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis.

[[ge:lrytas:lrytas:36560104]]

Po pralaimėtų Seimo rinkimų 2016 metais G.Landsbergiui iš karto nepavyko juo tapti pasipriešinus liberalams, o vienašališkai skelbtis opozicijos vėliavnešiais konservatoriams tada trūko balsų. Tokia galimybė atsirado tik kadencijos pabaigoje.

Dabar konservatoriai turi daugiau kaip pusę visų Seimo mažumai priskiriamų balsų ir jų užtektų į opozicijos lyderio postą taikytis be kitų frakcijų paramos.

[[ge:lrytas:lrytas:37003289]][[ge:lrytas:lrytas:37001515]][[ge:lrytas:lrytas:37048100]][[ge:lrytas:lrytas:37059715]]

Bet Seimo statutas numato, jog tokiu atveju opozicijos lyderiu turėtų būti vadinamas frakcijos seniūnas, o konservatoriams Seime šiuo metu vadovauja liberaliajam partijos flangui priskiriamas Mindaugas Lingė.

L.Kasčiūnas ar buvusi premjerė Ingrida Šimonytė į šį postą galėtų pretenduoti, jei tam pritartų ir likę opozicionieriai, bet į tokias kalbas nesileidžia net liberalai.

Siūlymams tartis - abejingi

Jų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen į L.Kasčiūno pasiūlymus tartis reagavo abejingai. Politikė pareiškė tam nematanti jokio poreikio – esą konstruktyvus parlamento mažumos darbas įmanomas ir be koalicijos.

„Manome, kad su konservatoriais galime efektyviai bendradarbiauti nesudėjus balsų į vieną“, – neigiamo buvusių sąjungininkų atsakymo sulaukė su V.Čmilyte-Nielsen dėl opozicijos lyderio tartis ėjęs L.Kasčiūnas.

Naujasis konservatorių vedlys aiškino, kad šį postą, jei būtų bendras sutarimas, galėtų užimti partijos pirmininkai, kurie keistųsi rotacijos principu.

Turėdami savo lyderį, mažumos atstovai turėtų papildomą balsą Seimo valdyboje, kuriai šiuo metu priklauso konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir V.Čmilytė-Nielsen.

Taigi, galimybė kažkada pretenduoti į opozicijos lyderius liberalams neduotų didelės naudos. Tuo metu konservatoriai esą gautų ne tik tribūną ir kelis papildomus etatus, bet ir galimybę sumėtyti pėdas.

Nenori suklaidinti rinkėjų

Liberalų sąjūdžio atstovo Eugenijaus Gentvilo teigimu, dešiniesiems naujuoju savo vadovu išsirinkus konservatyviajam flangui priklausantį L.Kasčiūną, dalis šiai partijai anksčiau simpatizavusių liberalių pažiūrų rinkėjų galėtų atsigręžti į Liberalų sąjūdį.

[[ge:lrytas:lrytas:37128247]]

Bet, anot E.Gentvilo, jei liberalų pagalba L.Kasčiūnas taptų bendru opozicijos lyderiu, rinkėjams esą gali susidaryti klaidingas vaizdas.

„Jei mes imsime jį girti ir kelsime ant opozicijos lyderio pjedestalo, tai tie konservatorių rėmėjai, kurie nemėgsta L.Kasčiūno ir yra nusivylę jo pergale, gali neateiti balsuoti už mus“, – pragmatiškai dėliojo politikos veteranas.

Jis svarstė, kad kviesdami liberalus į koaliciją, konservatoriai esą nori atrodyti gražiau visuomenės akyse.

„Taip konservatoriams, kurie liberalią galvą pakeitė į krikdemišką, būtų galimybė visuomenės akyse atrodyti gražiau – atsieit ir liberalai pripažįsta L.Kasčiūną, jis yra plačiai vienijantis lyderis.

Bet mes turime savo kalbančias galvas ir savo politinę liniją, kuri gerokai skiriasi nuo konservatyviojo flango Tėvynės sąjungos viduje, todėl nenorime, kad L.Kasčiūnas kalbėtų už mus“, – priežastis, kodėl liberalai nelinkę pritarti susitarimui dėl bendro opozicijos lyderio, vardijo E.Gentvilas.

Be to, politikas neslėpė, kad liberalams šiuo atveju kliūva ir pati L.Kasčiūno personalija bei jo politinė praeitis: „Skirtingai, nei Laisvės partija, mes neprieštaravome, kad L.Kasčiūnas būtų skiriamas krašto apsaugos ministru. Mes pripažinome, kad jis tam buvo pasirengęs ir jis tai pademonstravo būdamas šiose pareigose. Bet opozicijos lyderio postas yra politinės konkurencijos dalykas“.

Nors pats E.Gentvilas neslėpė, jog asmeniškai simpatizuoja naujajam konservatorių lyderiui, bet yra įsitikinęs, kad visos opozicijos lyderiu L.Kasčiūnas negali būti dėl praeityje buvusios bičiulystės su nacionalistais ir koncerno „MG Baltic“ vadovais.

Korupciniai ryšiai su šiuo koncernu labiausiai smogė Liberalų sąjūdžiui ir buvusiam jų lyderiui Eligijui Masiuliui, kuris šiuo metu atlieka bausmę kalėjime.

[[ge:lrytas:lrytas:36618914]]

Tačiau politinės korupcijos skandale skambėjo ir buvusio Seimo pirmininkės Irenos Degutienės padėjėjo L.Kaščiūno pavardė. „Ir jis, ir G.Landsbergis vaikščiojo pas Raimondą Kurlianskį (buvusį koncerno viceprezidentą, – red.), ko man neteko daryti, bet ir plaukas nuo galvos nenukrito“, – pastebėjo E.Gentvilas.

Antpečiai gali būti trumpam

Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas M.Lingė teigė, jog konservatoriai pirmenybę teikia susitarimui dėl bendro opozicijos lyderio.

„Tai būtų tvariau, bet kol kas buvę artimiausi mūsų koalicijos partneriai tam nemato poreikio. Todėl ir mes kažkaip specialiai to klausimo nejudiname“, – Lrytas sakė M.Lingė.

Anot konservatorių atstovo, nepakankamai tvarus žingsnis būtų ir konservatoriams vieniems įvardyti opozicijos lyderį. „Dabar turbūt užtektų, kad vienas dabartinės valdančiosios koalicijos narys pasitrauktų į Mišrią Seimo narių grupę, ir mes prarastumėme teisę į opozicijos lyderio postą. Dėl dviejų savaičių dėtis antpečius nesinorėtų“, – kalbėjo M.Lingė.

Pagal Seimo statutą, jei frakcija viena pretenduoja į opozicijos lyderio postą, jis priklauso seniūnui. Bet M.Lingė tikino, jog frakcijoje nevyko jokių diskusijų, kaip konservatoriai elgtųsi – keistųsi jos vadovas ar būtų ieškoma kitų sprendimų.

„Jei tai būtų tik mano personalijos klausimas, nebūtų jokių diskusijų, bet šiuo atveju mums atrodo, kad didesnę vertę gali turėti bendras opozicinis veikimas“, – teigė M.Lingė, kuris Seimo frakcijos vadovu buvo išrinktas po Seimo rinkimų.

Parlamentaras nevertino liberalų nenoro tartis dėl bendro opozicijos lyderio. Pasak M.Lingės, kol kas tai esą nesukelia jokių papildomų įtampų.

Ranka pasiekiamas postas – vis dar laisvas: buvę sąjungininkai įžvelgia norą sumėtyti pėdas (4)