Po šešių dienų intensyvių paieškos ir gelbėjimo darbų Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje pirmadienį galiausiai iš pelkės ištrauktas 70 tonų sveriantis šarvuotis evakuatorius „M88“.

JAV kariuomenė pirmadienio vakarą galiausiai patvirtino, kad trys amerikiečių kariai žuvo, tačiau ketvirtojo vis dar ieškoma.

Tuo metu Lietuvoje netyla diskusijos apie incidento priežastis. Keliamos versijos, kas lėmė šarvuočio nugrimzdimą: žmogiškoji klaida, netikslūs vietovės duomenys ar techninis gedimas.

„Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis atkreipė dėmesį, kad konkreti incidento teritorija yra ne pilnai valdoma kariuomenės, ir iškėlė savo versiją, kodėl galėjo įvykti nelaimė.

[[ge:lrytas:lrytas:37149039]]

Tuo metu krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas laidos metu atskleidė, kad incidentas greičiausiai įvyko šviesiuoju paros metu.

Nemažai diskusijų dėl to, ar žemėlapiuose ši pelkė buvo pažymėta, ar nebuvo, pirmadienį sukėlęs Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovas Nerijus Zableckis patikslino savo komentarą ir įvardijo esminę problemą.

[[ge:lrytas:lrytas:37147974]][[ge:lrytas:lrytas:37145242]][[ge:lrytas:lrytas:37149180]]

V.Malinionis: tokių pasalūniškų vietų kariuomenės teritorijoje būti negali

Atsargos pulkininkas V.Malinionis laidos metu atskleidė daugiau detalių apie pačią nelaimės vietovę.

„Mano pirminiais duomenimis, kiek žinau iš oficialių šaltinių, tai įvyko toje teritorijoje, kurią kariuomenė ne pilnai valdo – tai yra savivaldybės teritorija, už Žeimenos upės. Iki Žeimenos upės yra grynai karinė teritorija, ja gali naudotis ir civiliai, bet ten visą tvarką ir priežiūrą vykdo kariškiai, ir ten tokių pasalūniškų vietų nėra ir negali būti – jeigu jos būtų, jos būtinai būtų sužymėtos.

Toje teritorijoje, kadangi tai yra rajono savivaldybės teritorija, kurią leidžia naudoti kariškiams, yra apribojimas, kad toje teritorijoje galima judėti tik keliais. Viskas. Jokių kitų išsukimų, taip, kaip tame tikrajame poligone, kurį tvarko kariuomenė, negali būti ir tai yra draudžiama.

Bet kadangi ta operacija vyko, matyt, tamsiu paros metu, ir mūsų sąjungininkai amerikiečiai tikriausiai nusiuntė tą techniką gelbėti kitos kažkur įstrigusios technikos – detalių tikrai nežinau, bet galbūt sėdint tame vilkike (iš esmės tai yra „Abrams“ tanko bazėje padarytas išvilkėjas) – galbūt jie kažkokį miško kirtimą ar liniją palaikė keliu. Ir tai galėjo turėti įtakos tam, kad jie nuvažiavo ne ten, kur reikėjo“, – svarstė atsargos pulkininkas.

[[ge:lrytas:lrytas:37149866]]

V.Malinionis nurodė turintis ir kitą versiją.

„Kariškiai vis tiek naudojasi GPS signalais, o mes žinome, kad hibridinio karo eigoje GPS signalai yra trikdomi mūsų nedraugų – tai lėktuvai ir taip toliau. Aišku, tyrimas pasakys, bet galbūt ir tai turėjo įtakos. Be abejo, jie turėjo naudotis navigacijos sistemomis“, – dėstė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:37152877]]

Bet kokiu atveju, anot V.Malinionio, pamokas turi išmokti visi – ir Švenčionių rajono savivaldybė.

„Tai yra jų teritorija ir jie turi padėti kariuomenei, kad tokios pavojingos vietos būtų tinkamai atribotos, kad būtų neįmanoma ten pakliūti“, – įsitikinęs jis.

Krašto apsaugos viceministras: tikėtina, kad veiksmas įvyko šviesiu paros metu

Krašto apsaugos viceministras T.Godliauskas teigė, kad tikrąsias nelaimės priežastis atskleis tyrimas.

„Tai yra poligono teritorija – visas veiksmas yra įvykęs poligono teritorijoje pagal nustatytus poligono žymėjimus. Aišku, dėl GPS turėtų atsakyti kitos tarnybos, Ryšio reguliavimo tarnyba, bet, vertinant bendrą kontekstą, GPS trikdžių žemėlapyje Lietuvoje, kurį turime apie Suvalkus, tai šioje lokacijoje to nesame identifikavę ar matę“, – kalbėjo T.Godliauskas.

Krašto apsaugos viceministras pasakojo, kad pratybų metu kariai naudoja kelias sistemas – ir GPS navigacijos sistemas, ir žemėlapius. Anot jo, operuojant tokio tipo techniką, kaip „M88“, kariai turi ypatingai apsidrausti.

„Tai yra vienas iš sunkiausių technikos vienetų, tam, kad galėtų išvilkti kitus tankus ir kitas sunkiasvores technikas, todėl jos operavimas yra labai principinis, savotiškas. Operatoriai labai stipriai stebi ir turi stebėti aplinką, per kokius kelius ir brastas jie važiuoja.

Žiūrint iš poligono perspektyvos, taip, poligonas yra teritorijoje, kurioje yra daromi nemaži išmiškinimai, yra šaudyklos ir yra kirtimai. Kelių navigacija tam tikra prasme yra ne taip tiksliai veikianti.

Bet, ką sakė kariškiai, kad skaitmeniniame žemėlapių žymėjime, ar toji pelkė, ar durpynas, ar bala, kiek jie man minėjo, yra matoma“, – nurodė T.Godliauskas.

[[ge:lrytas:lrytas:37152878]]

Nors viešumoje pasirodė įvairios informacijos, kuriuo paros metu galėjo įvykti nelaimė, T.Godliausko teigimu, ji įvyko šviesiu paros metu.

„Kadangi tai yra amerikiečių vidinio tyrimo dalis, informacija, kuri išėjo 25 dieną, po pietų, indikavo, kad paskutinis kontaktas su kariais buvo prieš 10 valandų. Tai jeigu tai buvo apie 16 valandą, tikėtina, kad veiksmas yra įvykęs šviesiu paros metu“, – kalbėjo KAM viceministras.

N.Zableckis: tai kur dingsta pelkės?

Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovas N.Zableckis pirmadienio rytą LRT radijo laidoje pasakė, kad pelkė, kurioje nuskendo JAV šarvuotis, nebuvo pažymėta valstybiniuose žemėlapiuose.

Netrukus pasipylė pastebėjimai, kad pelkė valstybiniame žemėlapyje puikiai matosi.

„Žinių radijo“ laidos metu N.Zableckis patikslino, kad ši pelkė nebuvo pažymėta Žemės ūkio duomenų sistemoje, o kituose žemėlapiuose ją galima pamatyti.

„Turime aibę skirtingų duomenų bazių. Ir mano minėta Žemės ūkio duomenų sistema, nuo kurios apskaitomas pelkių dydis, kaip referencinis dydis, kuris paskui aplinkosauginius įsipareigojimus užduoda, tai ši konkreti pelkė, kaip dauguma kitų, kiek tikrinau, ten neįnešta“, – kalbėjo jis.

N.Zableckis įsitikinęs, kad apskritai pelkės galėtų būti išnaudojamos planuojant Lietuvos gynybos sistemą, nes šalia Baltarusijos sienos eina pelkių kompleksai.

„Jeigu dalis pelkių neatsispindi oficialioje duomenų bazėje, tai yra kliūtis planuoti tolimesnius pelkių, kaip gamtinio barjero, išnaudojimo klausimus. Tai yra esmė“, – nurodė ekspertas.

[[ge:lrytas:lrytas:37152883]]

Anot jo, dabar išsigandę net ir grybautojai, vis klausinėjantys, ar nepaskęs kokioje nors pelkėje.

„Jeigu kas bent kiek gaudosi žemėlapiuose, tai tikrai tas pelkes Lietuvos pamatyti įmanoma, bet klausimas, kiek valstybė nori oficialiai traktuoti, atsižvelgti, kad tai yra pelkė“, – dėstė jis.

Anot jo, pelkė gali būti pažymėta, bet nėra įtraukta į labai svarbias duomenų bazes, kuriomis paskui vadovaujasi politikai arba vykdomi tam tikri valstybės įsipareigojimai.

„Gaunasi, kad šiaip Lietuvoje turime 10 proc. pelkių, tačiau pasižiūrėjus į oficialiai skelbiamus ar pateikiamus duomenis, matome didelį skirtumą – matome 6 procentus. Tai yra dideli kiekiai. 200 tūkst. hektarų pelkių tiesiog dingsta. Tai kur jos dingsta? Jos yra de facto, kaip ir šitas atvejis“, – kalbėjo jis.

Visgi, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovas pabrėžė, kad realių rizikų vaikščiojant po mišką ar važiuojant automobiliu įsmukti į pelkę nėra.

„Dabar yra perdėtas nuogąstavimas. Amžius žmonės ėjo, rinko uogas, vaikščiojo po tas pelkes. Istoriškai rasime, kad ten kažkas gavo galą, tačiau pelkės nėra ta vieta ir jų bijoti nereikia. Ir klausimai apie žymėjimus ar apie aptvėrimą yra nesąmonė. Koks sveiko proto žmogus, jeigu ten nendrynas, šlapia, ten eis – taigi neisi ten grybų ieškoti.

O važiuoti su motorinėmis transporto priemonėmis nereikėtų, kaip keturatininkai mėgsta draskytis po žemapelkes ir dėti „juokingus“ vaizdelius – tai čia jau yra tyčiojimasis iš gamtos. Tokių dalykų nereikėtų daryti.

O nuskęsti pelkėje – ne, jeigu eisi kaip žmogus, o ne kaip gamtos niokotojas“, – pabrėžė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:37152938]][[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Iš pulkininko lūpų – kartūs žodžiai apie tragediją Pabradės poligone: iškėlė versiją