Po tragedija pasibaigusių karinių pratybių Pabradės poligone Lietuva atsidūrė viso pasaulio, o ir svarbiausios sąjungininkės – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žiniasklaidos dėmesio centre.

Apie nelaimę jau pasisakė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, dar prieš kelias dienas nieko apie dingusius JAV karius nežinojęs.

Nelaimę poligone išnaudoja ir Lietuvai priešiškos valstybės, visgi, ekspertai pastebi, kad, pavyzdžiui, Rusijos žiniasklaidoje kol kas pasirodė tik pavieniai dezinformacijos epizodai – Kremlius ėmėsi tik bandomojo tipo dezinformacijos atakų.

Naujienų portalas Lrytas pasidomėjo, kaip incidentas Pabradėje ir Lietuvos veiksmai yra nušviečiami amerikiečių žiniasklaidoje ir kaip D.Trumpo oponentai mėgino šį įvykį išnaudoti prieš jį patį.

[[ge:lrytas:lrytas:37153105]]

Ekspertai taip pat įvertino, ko iš naujosios JAV administracijos galima tikėtis po įvykusios nelaimės ir ką parodė naujausias D.Trumpo pareiškimas.

Be to, politologai įvardijo, kodėl jau trečiadienį tikisi JAV žiniasklaidoje pamatyti dar daugiau žinučių apie Lietuvą.

[[ge:lrytas:lrytas:37156239]][[ge:lrytas:lrytas:37155823]][[ge:lrytas:lrytas:37158102]]

Kaip nušviesta nelaimė?

Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius, politologas Linas Kojala naujienų portalui Lrytas pasakojo, kad JAV žiniasklaidoje pastarosiomis dienomis buvo nemažai informacijos apie įvykius Pabradės poligone, daugiausiai konstatuotas pats faktas apie įvykusią nelaimę.

„Dėmesio buvo nemažai. Buvo labai daug pozityvių žodžių, ypač iš JAV kariuomenės atstovų – tiek iš gynybos sekretoriaus, tiek iš oficialių paskyrų socialiniuose tinkluose, pabrėžiant, kad gelbėjimo darbai vyksta su labai didele Lietuvos, taip pat ir Lenkijos, pagalba, kad kai reikia gauti papildomos technikos ar žmonių, visi sprendimai randami per kelias valandas.

Visas fonas, kuris supo pačią operaciją, buvo pozityvus ir akcentuojantis bendradarbiavimą, pagalbą ir geranoriškumą bei lūkestį, kad pavyks šią situaciją išspręsti kiek įmanoma greičiau. Visos šios tragedijos fone tai yra vienintelis pozityvus elementas“, – pastebėjo L.Kojala.

Tuo pačiu politologas teigė nepastebėjęs neigiamos komunikacijos apie tai, kad galbūt reikėtų svarstyti apie JAV karių atšaukimą iš Lietuvos.

Tuo metu VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Nerijus Maliukevičius išskyrė du JAV žiniasklaidoje pasirodžiusių informacinių pranešimų etapus.

„Pirmas etapas buvo sąlyginės pagarbios tylos etapas, nes kol vyko operacija, kaip ir mūsų kariuomenė deklaravo, karių likimas buvo neaiškus, tai ir pranešimai Amerikos žiniasklaidoje buvo tik informacinio pobūdžio, apie tai, kad vyksta paieška ir kad daroma viskas, jog karių likimas paaiškėtų.

[[ge:lrytas:lrytas:37164605]]

O po to visoje toje kampanijoje atsirado toks pozityvus emocinis elementas – pozityvus tuo, kad net ir krizės suvienija, tad ši situacija suvienijo ir Lietuvą su Amerika. Matėme, kaip toje erdvėje buvo pateikiamos emocinės žinutės apie vykusias mišias Vilniuje, ir apie mūsų ministrės šiltus ir rūpesčio pilnus pareiškimus“, – naujienų portalui Lrytas komentavo N.Maliukevičius.

Išnaudota JAV vidaus politikoje

Tiesa, L.Kojala atkreipė dėmesį, kad tragedija Pabradėje buvo išnaudojama JAV vidaus politikoje.

„Matėsi žinučių, kritikuojančių prezidentą D.Trumpą dėl to, kad jis, praėjus kelioms dienoms po operacijos pradžios, žurnalistams negalėjo atsakyti į klausimą, kad apie ją žino – tuo metu jis dar nebuvo informuotas.

Tai sulaukė kritikos iš dalies jo oponentų, kurie teigė, kad prezidentas D.Trumpas nesirūpina amerikiečių kariais, kad tai yra įrodymas, jog jam tos temos yra nesvarbios, nerūpi.

Visgi, tai buvo labiau vidaus politikos aspektas negu kažkas, kas tiesiogiai būtų susijęs su Lietuva, NATO ar platesne Amerikos misija regione“, – pabrėžė politologas.

Ir nors šis incidentas Pabradėje buvo bandomas išnaudoti tradicinėje demokratų ir respublikonų kovoje, visgi, politologas N.Maliukevičius pastebėjo, kad ryškesnės politinės amerikiečių figūros nebandė šios nelaimės išnaudoti savo politiniams dividendams.

[[ge:lrytas:lrytas:37164606]]

Tiesa, socialiniuose tinkluose buvo pasirodžiusių tam tikrų komentarų, kodėl apskritai JAV kariai turėtų būti Lietuvoje, tačiau, anot N.Maliukevičiaus, į juos nevertėtų koncentruotis – tokių komentarų ir be panašių incidentų būna apstu.

„Labai svarbu, kaip ši situacija atspindima Amerikos žiniasklaidoje, o ypač šiuo metu – respublikonams artimoje žiniasklaidoje“, – pabrėžė N.Maliukevičius.

L.Kojala taip pat pastebėjo, kad apskritai amerikiečių karių žūtys įvairiuose, ne su karo veiksmais susijusiuose incidentuose nėra labai retas reiškinys.

„Kiekvienais metais ne su karo veiksmais susijusiuose nelaiminguose atsitikimuose žūsta apie 300 amerikiečių karių, tai nutinka ir JAV, Vokietijoje, Japonijoje. Ten, kur yra didesni amerikiečių karių kontingentai, deja, tos nelaimės nutinka, tad Amerikos žiniasklaidos ir viešosios informacijos fone ši naujiena nėra itin išskirtinė“, – pripažino jis.

Pakomentavo ir D.Trumpas

Apie keturis JAV karius pirmadienį pasisakė ir JAV prezidentas D.Trumpas, nurodęs, kad jis apie nelaimę buvo informuotas.

„Trijų (karių – aut. past.) nebėra su mumis, o dar vieną, deja, turbūt ištiko toks pat likimas, bet jie dar to nepaskelbė. Tai buvo labai sunki technika, tokia, kuri galėjo pakelti pačią sunkiausią techniką. Tai įvyko naktį ir buvo labai šaltas oras, ledas, labai daug ledo. Jie turbūt paslydo ir įsmuko, nes tai labai didelė ir sunki technika. Ir jei jie slydo, jie vertėsi. Ir trijų nebėra su mumis, o vienas yra dingęs“, – žurnalistams sakė D.Trumpas.

Anot L.Kojalos, kol kas jokių išvadų iš šio D.Trumpo pareiškimo daryti neverta – JAV prezidentas tik konstatavo aplinkybes.

„Kiek tiksliai, kiek ne, čia turbūt atskiras svarstymas. Labiau reikėtų akcentuoti valstybės sekretoriaus Marco Rubio žinutę, kuri buvo labai aiškiai orientuota į padėką Lietuvai. Jis sakė esąs labai dėkingas dėl to, kaip sąjungininkai Lietuvoje, negailėdami jėgų, dirbo tam, kad kiek įmanoma greičiau būtų rasti kariai ir išspręsta ši situacija.

[[ge:lrytas:lrytas:37164607]]

Manau, kad tai atspindi bendrą oficialią JAV administracijos poziciją ir laikyseną, kad ši nelaimė yra labai liūdnas epizodas, bet Lietuvos ir kitų šalių pagalba, sprendžiant šitą problemą, yra verta pagarbos“, – įsitikinęs L.Kojala.

N.Maliukevičius taip pat pastebėjo, kad D.Trumpo pareiškimas apie „ledą“ Pabradėje Lietuvos viešojoje erdvėje buvo plačiai aptariamas, tačiau netikslaus JAV prezidento pareiškimo, anot politologo, tikrai nereikia dramatizuoti – D.Trumpas niekad nesikoncentravo į tikslias faktines detales.

„Reikia suprasti, kad toks yra D.Trumpo kalbėjimo stilius apie daugelį dalykų, bet jis šiuo atveju niekaip nėra neigiamas ar mums kažkuo nepalankus. Vis tiek tos tragedijos reprezentacija Amerikos spaudoje išlieka emociškai palanki mums, nors pati tragedija ir yra didžiulė“, – kalbėjo VU TSPMI politologas.

Tuo metu L.Kojala neatmetė, kad Lietuva į JAV žiniasklaidos puslapius vėl galėtų pakliūti jau netrukus, dėl antradienį prie JAV ambasados Vilniuje organizuojamo žuvusių JAV karių pagerbimo renginio, taip pat ir dėl JAV karių šeimoms renkamos finansinės paramos.

„Kalbame pirmiausiai net ne apie finansinę pagalbą, o labiau apie tam tikrą padėkos išraišką iš Lietuvos visuomenės pusės dėl to, kad šie kariai yra čia, Lietuvoje, tam, kad prisidėtų prie Lietuvos saugumo“, – kalbėjo L.Kojala.

Reaguoja ir priešiškos valstybės

Į įvykius Pabradės poligone reaguoja ir Lietuvai priešiškos valstybės – Rusija bei Baltarusija, tačiau, kaip pastebėjo L.Kojala, jų žiniasklaidoje itin didelio dėmesio ši tema nesusilaukė.

Anot politologo, Rusijoje buvo pasirodę pavieniai epizodai, pavyzdžiui, apie neva pabėgusį ketvirtą JAV karį.

„Tai nėra tas įvykis, kuris sulauktų labai didelio dėmesio tų šalių žiniasklaidoje ir struktūrose, kurios užsiima dezinformacijos sklaida.

O jų metodai yra ganėtinai panašūs, nepaisant to, kas nutiktų – dažniausiai į viešąją erdvę yra paleidžiama įvairių „ančių“, informacijos teiginių, kurie neturi realaus pagrindo ir kurie gali būti labai prieštaringi vieni kitiems, nes pagrindinis tikslas tokiu atveju yra tiesiog paversti informacinę erdvę chaotiška, neturinčia galimybių atrinkti, kas yra tiesa, kas ne, paleidžiama daugybė prieštaringų, kontroversiškų ir emocijas keliančių pasisakymų.

Ta bendra strategija šiuo atveju nesikeis, nors kol kas nepastebėjau labai didelio dėmesio šiai temai – galbūt jo dar gali atsirasti“, – neatmetė L.Kojala.

N.Maliukevičius pastebėjo Rusijos bandomojo tipo dezinformacijos atakas, kurios nėra labai reikšmingos, tačiau jomis visada pasižymėjo Kremlius, bandydamas testuoti situaciją, galimybes.

„Kai kuriais atvejais matomi tradiciniai dezinformaciniai, netikri profiliai „X“ platformoje, kurie iš dalies buvo įsitraukę į šį procesą, dar bandė su Kaliningrado sritimi sujungti, bet tai yra labiau vertintina kaip situacijos pasitestavimas negu rimta suplanuota kampanija“, – įvertino N.Maliukevičius.

Anot jo, apie suplanuotą Rusijos kampaniją ar sistemišką poveikį būtų galima kalbėti tada, jeigu būtų įtrauktas kompleksinis priemonių rinkinys: jeigu prisijungtų valstybės televizijos, Kremliaus politikai ir pareigūnai, kurie pradėtų retransliuoti kokią nors vieningą žinią.

„Šie veikėjai visada testuojasi, žiūrėdami, kas potencialiai turėtų poveikį mūsų auditorijai, kas sukeltų didesnę įtampą.

Paleidžiami informaciniai balionai, kad pasižiūrėtų, kuria kryptimi po to jie bus nupūsti mūsų žiniasklaidoje arba tarptautinėje žiniasklaidoje. Ir jeigu kažkas turi potencialą tam tikrai įtakai, tada pradedama stiprinti vienokias ar kitokias žinutes, ir tai tampa jau tam tikros sisteminės atakos dalimi“, – paaiškino N.Maliukevičius.

Lietuva – JAV žiniasklaidos dėmesio centre: kaip reaguoja amerikiečiai ir ką reiškia D. Trumpo žodžiai