Kilus triukšmui dėl galimai iš nedraugiškose užsienio šalyse pagamintų bepiločių orlaivių, juos kariškiams tiekusi įmonė skubiai sustabdė narystę Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijoje.

Šią informaciją portalui Lrytas patvirtinęs asociacijos vadovas Vaidas Sabaliauskas tvirtino, jog toks sprendimas priimtas po antradienio rytą įvykusio pokalbio su bendrovės „Geodezija 3D“ vadovu.

Asociacijos nare ši įmonė tapo maždaug prieš metus ir organizacijai įtarimų nekėlė.

Anot V.Sabaliausko, Vilniuje įsikūrusi įmonė užsiima įvairiais žemės matavimais, tam naudojami ir dronai.

[[ge:lrytas:lrytas:37151278]]

„Kiek žinau, jie prekiauja ir dronais, ir jiems skirtomis aikštelėmis. Ši įmonė mus ypač sudomino dėl to, kad yra pati sukūrusi orientavimosi žemėje sistemą, kuri gali papildyti GPS arba gali būti naudojama nesant GPS“, – pasakojo asociacijos vadovas.

Ar bendrovė ir pati gamina dronus, ar juos tik surenka iš atsivežtų komponentų, V.Sabaliauskas negalėjo atsakyti.

[[ge:lrytas:lrytas:37150998]][[ge:lrytas:lrytas:37156241]][[ge:lrytas:lrytas:37151890]]

„Labai detaliai tuo metu į šią temą nesigilinome, buvo tik kalbama, kad jie žada gaminti. Ar pradėjo gaminti, ar nepradėjo – to nežinau, bet ir pati gamybos sąvoka vis dar nėra aiškiai apibrėžta“, – Lrytas pastebėjo asociacijos vadovas.

V.Sabaliauskas teigė, jog kol vyksta ikiteisminis tyrimas, dronus tiekusi įmonė nieko negali komentuoti.

„Šiuo metu esame tam tikroje nežinioje. Sveikiname bendrovės sprendimą sustabdyti narystę asociacijoje, o mes esame pasirengę padėti tyrimui. Labai svarbu išsiaiškinti tiesą ir, jeigu yra kaltininkai, juos surasti“, – sakė jis.

Asociacijos vadovas pripažino, kad kilęs skandalas meta šešėlį tiek Lietuvos gynybos pramonei, tiek krašto apsaugos sistemai.

„Šis atvejis atgaivina jau kiek primirštą auksinių šaukštų istoriją ir tai nėra gerai“, – pripažino V.Sabaliauskas.

Vis dėlto, jis pabrėžė, kad kol kas sunku vertinti situaciją, nes nėra žinomos pirkimo sąlygos, kokie tiekėjams buvo keliami reikalavimai dėl specifikacijos, ar prieš pirkimą buvo prašoma pateikti gaminių pavyzdžius ir panašiai.

Tačiau jis mano, kad panašių nesusipratimų galbūt pavyktų išvengti perkančiosioms organizacijoms nuodugniai atlikus vietos rinkos analizę, o ne tik pagal internete rastą informaciją.

Be to, V.Sabaliauskas pastebėjo, kad gynybos pramonė yra kūrimosi stadijoje ir gal trūksta aiškesnio sąvokų reglamentavimo.

[[ge:lrytas:lrytas:37166492]]

„Negaliu ginti įmonės, bet jei tie dronai buvo surinkti Lietuvoje iš atsivežtų komponentų, galbūt jie atitiko lietuviškos produkcijos sąvoką? Manau, kad siekiant išvengti galimų interpretacijų, ateityje reikėtų tikslinti kai kurias sąvokas“, – svarstė V.Sabaliauskas.

Jis taip pat kritikavo ir Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos darbą, kurios darbo apimtis šiuo metu yra itin didelė ir galbūt ji neturi pakankamai pajėgų į viską detaliai įsigilinti ir tinkamai paruošti įsigijimo dokumentų.

„Agentūra stengiasi pirkimus atlikti kaip galima greičiau ir paprasčiau. Jokia čia paslaptis, kad lengviausias būdas atlikti pirkimus pagal mažiausią siūlomą kainą. Galbūt čia ir yra viena iš priežasčių? Nesakau, kad kalta perkančioji organizacija, bet to ir neatmesčiau“, – kalbėjo V.Sabaliauskas.

Pirmadienį pranešta apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl pernai rudenį įsigytų lietuviškų dronų „Kovas T“, kuriuos naudoja Šalių sąjunga bei Krašto apsaugos sistemos institucijos.

[[ge:lrytas:lrytas:37166488]]

Pradėtas tyrimas nedetalizuojamas, tačiau generalinė prokurorė Nida Grunskienė užsiminė apie atliktas kratas ir Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris numato atsakomybę už piktnaudžiavimą.

Vis dėlto, įtariama, kad šie dronai galėjo būti pagaminti ne Lietuvoje, bet priešiškoje šalyje. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė nepaneigė, kad bepiločiai orlaiviai į Lietuvą gali būti atkeliavę iš Kinijos.

Lrytas šaltinių teigimu, įtarimų kelia ne tiek dronų kilmė, kiek juose esanti programinė įranga.

Specialistų teigimu, iki šiol galiojusi tvarka neužkerta kelio dronų gamybai naudoti kiniškų detalių, tačiau negali būti naudojama Lietuvai nedraugiškų šalių programinė įranga.

Dronų pirkimo skandalas atskleidė, kur slypi didžiausias nerimas: kilus triukšmui įmonė priėmė sprendimą (1)