Mirė Lietuvos šviesuolis Algimantas Čekuolis Šalies vadovai reiškia užuojautą

Pastaraisiais metais žurnalistas gyveno slaugos namuose. Gyvendamas ten išleido knygą „Medinė kaukė. Tikroji mano istorija“.

Žurnalistas, rašytojas, keliautojas, ilgametis laidų vedėjas Algimantas Jurgis Čekuolis gimė 1931 m. lapkričio 10 d. Panevėžyje.

1940 m. tėvams persikėlus į Širvintas, čia lankė pradinę mokyklą ir aukštesnes klases, 1947 m. baigė Ukmergės gimnaziją. 1948 m. baigė Vilniaus suaugusiųjų gimnaziją.

Tais pačiais metais (1948 m.) įstojo į literatūrinį Rašytojų sąjungos Maskvos Maksimo Gorkio institutą, kurį baigė 1953 m., taip išvengė deportacijos.

1968 m. pakviestas dirbti spaudos agentūroje „Novosti“ Maskvoje, 1969–1973 m. agentūros korespondentas Kanadoje. 1975–1979 m. vadovavo TSRS spaudos agentūros „Novosti“ (APN) biurui Lisabonoje (Portugalija). Dirbo KGB užsienio žvalgybai.

1986 m. rugsėjo 1 d. – 1992 m. savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyr. redaktorius. 1988 m. išrinktas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu. Vėliau buvo renkamas Sąjūdžio seimo ir jo vadovybės nariu. 1989 m. išrinktas SSRS liaudies deputatų suvažiavimo deputatu, juo buvo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Tada 1992 m. A.Čekuolis Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultete pradėjo dirbti dėstytoju, dėstė derybų ir bendravimo meną.

1994 m. su sunkumais susidūrusio „Apus“ banko Stebėtojų tarybos pirmininkas; mėgino rasti investuotojų Ispanijoje, tačiau pastangos išgelbėti „Apus“ banką buvo nesėkmingos. 1995–2016 m. Lietuvos televizijoje vedė laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“.

2000 m. A.Čekuolis apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2002 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, o 2003 m. Portugalijos Nuopelnų ordino Komandoro kryžiumi.

A.Čekuolis 1992 m. išsiskyrė su Birute Čekuoliene, su kuria turi du vaikus: Ievą Čekuolytę ir Justiną Čekuolį.

1996 m. A.Čekuolis vedė VU dėstytoją, psichologę Editą Sirvidytę. Po sunkios ligos, E.Čekuolienė 2019 m. mirė ir amžinojo poilsio atgulė Čekuolių kape.

Pasak prezidento Gitano Nausėdos, savo sukauptomis žiniomis ir išmintimi A. Čekuolis pasitarnavo tėvynei, tapdamas vienu aktyviausių Sąjūdžio kūrėjų, svarbiu Lietuvos atgimimo veikėju, o jo pastangos, visų pirma skelbiant laisvą žodį ir istorinę tiesą, svariai prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

„A. Čekuolis buvo vienas tų, kurie plėtė laisvos minties ribas, ėmėsi skelbti drąsias idėjas apie ekonomikos ir visuomenės pertvarką, pradėjo griauti melus apie Lietuvos istoriją. Aktyvi ir įtaigi A. Čekuolio veikla Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje, Sąjūdžio Seimo taryboje daug prisidėjo telkiant Lietuvos visuomenę bendram tikslui – laisvos valstybės kūrimui. Nepamirštamas ir A. Čekuolio vaidmuo talentingai ir profesionaliai įvairiomis kalbomis informuojant pasaulį apie Lietuvos vadavimąsi iš Sovietų Sąjungos, apie brutalią 1991 m. Sausio 13-osios sovietų agresiją prieš taikius laisvės gynėjus“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Už nuopelnus valstybei A. Čekuolis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Užuojautą mirusiojo šeimai, artimiesiems ir bendražygiams išreiškė premjeras Gintautas Paluckas.

„Algimantas Čekuolis buvo žmogus, kuris savo darbais ir mintimis įžiebė svarbias diskusijas apie mūsų tautos vertybes, istoriją ir ateitį. Jis išliko energingas ir šviesus iki pat šių dienų, taip rodydamas mums pavyzdį, kaip gyventi ir dirbti su aistra bei atsidavimu“, – rašoma ministro pirmininko užuojautoje.

„Jo gebėjimas matyti pasaulį iš įvairių perspektyvų ir nepailstamas noras mokytis, tikiu, ir ateityje įkvėps mus mąstyti šviesiai ir imtis prasmingų veiklų“, – pažymėjo G. Paluckas.

A. Čekuolio artimiesiems užuojautą pareiškė ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, Lietuva neteko „didžio erudito“.

„Amžino poilsio išėjo Lietuvos šviesuolis. Žmogus, su kurio įžvalgomis užaugo ne viena karta ir kurio žinių bagažas atrodė tiesiog neišsemiamas“, – rašoma S. Skvernelio užuojautoje.

„A. Čekuolis buvo įkvepiantis pavyzdys, kaip nuoširdus atsidavimas savo darbui gali kurti tamprų ryšį su skirtingų požiūrių auditorijomis ir palikti svarų indėlį formuojant visos šalies požiūrį į opiausias to meto aktualijas“, – tikino parlamento vadovas.

Su giliu liūdesiu pasitikome žinią apie Algimanto Čekuolio mirtį. Šviesaus atminimo Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas, laidų vedėjas, gidas savo sukauptomis žiniomis, talentu ir išmintimi ženkliai pasitarnavo Lietuvai. 1988 metais tapęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, vėliau rinktas Sąjūdžio seimo ir jo vadovybės nariu, jis svariai prisidėjo prie mūsų valstybės Nepriklausomybės atkūrimo.

Nepamirštamas yra Algimanto Čekuolio vaidmuo talentingai ir profesionaliai įvairiomis kalbomis informuojant pasaulį apie Lietuvos vadavimąsi iš sovietų imperijos, apie brutalią 1991 metų Sausio 13-osios sovietų agresiją prieš taikius laisvės gynėjus. Vėliau jis taip pat padėjo mūsų šaliai siekti užsienio politikos tikslų, ypač įsimintinas jo indėlis Lietuvai einant narystės NATO keliu.

Algimantas Čekuolis buvo ne tik talentingas žurnalistas ir rašytojas, bet ir tikras Lietuvos patriotas, kurio darbai ir pasiekimai visada liks mūsų širdyse. Reiškiu nuoširdžią užuojautą jo šeimai, artimiesiems ir visiems, kurie jį pažinojo.