Pelkėje netoli Pabradės prasmegus JAV kariuomenės šarvuočiui į kovą su gamta stojo dar neregėtos pajėgos.

Paieškoms buvo panaudota galingiausia įvairių tarnybų technika, o jų atomazgos buvo laukiama ir Lietuvoje, ir už Atlanto.

Keturis JAV karius ištikusi nelaimė suvienijo Lietuvos, JAV, kitų šalių kariuomenes. Kartu su šimtais karių dienomis ir naktimis miške dirbo policininkai, ugniagesiai, statybininkai, kelininkai.

Kaip vyko JAV karių gelbėjimo operacija, apžvelgė „Lietuvos rytas“.

[[ge:lrytas:lrytas:37193901]]

Kovo 25 d., antradienis

Policijos suvestinėse pasirodė keista žinia, kad Pabradėje (Švenčionių r.) po poligone vykusių pratybų dingo trys kariai su automobiliu. Vėliau paaiškėjo, kad pratybų metu Generolo Silvestro Žukausko poligone prapuolė keturi JAV kariai ir vikšrinė transporto priemonė.

Ryšys su kariais buvo prarastas apie 4–5 val. ryto, kai dar buvo tamsu. Į Lietuvos kariuomenę pagalbos kreiptasi apie 16 val.

[[ge:lrytas:lrytas:37157308]][[ge:lrytas:lrytas:37160458]][[ge:lrytas:lrytas:37181532]][[ge:lrytas:lrytas:37193645]][[ge:lrytas:lrytas:37193706]]

Kovo 26 d., trečiadienis

JAV kariuomenė patvirtino, kad pelkėje paniro vikšrinė evakuacinė mašina „M88 Hercules“, o dingusieji yra iš 1-osios brigados, 3-iosios pėstininkų divizijos. Šie JAV kariai nuo sausio mėnesio buvo dislokuoti Lietuvoje ir dalyvavo atgrasymo operacijoje „Atlantinis ryžtas“. 3-iosios pėstininkų divizijos nuolatinė bazė yra Fort Stiuarte, Džordžijos valstijoje.

Po visą naktį trukusių paieškų šarvuotis aptiktas pelkėje. Tačiau jį pasiekti nebuvo paprasta – mašina buvo įsmigusi kone į penkių metrų gylį, o vietovė, kur įvyko nelaimė, labai sudėtinga, ten pelkė susilieja su ežeru.

Galima šarvuočio buvimo vieta buvo aptikta pagal vikšrų žymes, kurios vedė į brastą, pelkėtą vietovę. Įtarimus, kad šarvuotis galėjo prasmegti pelkėje, sustiprino ir pastebėtos dyzelino žymės.

Bandydami pasiekti nuskendusį šarvuotį kariai bei statybomis užsiimančios įmonės visą naktį nusiurbinėjo vandenį, stabilizavo gruntą.

Įrengtas sunkiajai technikai būtinas privažiavimas – nutiestas naujas kelias, iš smėlio, molio ir smėlio maišų pastatyti du pylimai, nukasta velėna, nudrenuotas vanduo ir nukastas dumblo sluoksnis.

[[ge:lrytas:lrytas:37092450]]

Situaciją dar labiau komplikavo tai, kad toje vietoje, kur įsmigo šarvuotis, eina aukšto slėgio dujų vamzdis. Jis buvo pilnas dujų. Teko kviesti dujininkus, kad jie užsuktų dujas, sumažintų jų slėgį.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte dar tebevykstant paieškoms pranešė, kad keturi amerikiečių kariai žuvo. Vėliau NATO atsiprašė už skubotą pranešimą.

Lietuvos pareigūnai tikino, kad kol nerasti karių kūnai, tikrinamos visos versijos dėl karių likimo, jų buvo ieškoma ir aplinkinėse vietovėse.

JAV ir Lietuvos pajėgos bei kitos institucijos suformavo antžemines paieškos grupes iš šimtų karių, teisėsaugos institucijų atstovų, Lietuvos karinių sraigtasparnių ir narų komandų.

JAV televizija „11 Alive“ pakalbino vieno iš dingusių karių, seržanto Edvino Franco, žmoną Georgią Franco, kuri žinutėmis su savo sutuoktiniu buvo bendravusi prieš parą. Vyras jai parašęs, kad jie buvo pažadinti antradienio naktį ir išsiųsti į gelbėjimo misiją, kai kitų karių transporto priemonė sugedo.

Netrukus po to E.Franco atsiuntė savo paskutinę žinutę, kad jie jau beveik pasiekė žmones. Daugiau pranešimų moteris negavo, nors praėjusių metų spalį sūnaus susilaukusi pora žinutėmis pasisveikindavo kas rytą.

Kovo 27 d., ketvirtadienis

[[ge:lrytas:lrytas:37098892]]

Inžinieriai statė pylimus – užtvarus iš netoliese esančio grunto ir smėlio, kad suformuotų uždarą teritoriją, iš kurios būtų galima išpumpuoti vandenį ir iškasti purvą.

Lenkija į Lietuvą išsiuntė kelių dešimčių karių specialiąją grupę su sunkiąja technika, kuri padeda tarnyboms, vykdančioms gelbėjimo operacijas.

Vidaus vandens kelių direkcija atsivežė narus įvertinti galimybes panaudoti echolokatorių paskendusio objekto kontūrams nustatyti. Taip pat pasiūlyta galinga kelių technika, reikalinga rengiant privažiavimą sunkiajai technikai.

Pabradės poligone apsilankė premjeras G.Paluckas ir patikino, kad Vyriausybė garantuos visą įmanomą pagalbą.

Kovo 28 d., penktadienis

[[ge:lrytas:lrytas:37121889]]

Į poligoną atvyko prezidentas G.Nausėda. Su nuolat nelaimės vietoje būnančiais krašto apsaugos ministre D.Šakaliene bei kariuomenės vadu R.Vaikšnoru atvyko ir JAV ambasadorė Lietuvoje K.McDonald. Ministrės ir ambasadorės susitikimo ir apsikabinimo vaizdo įrašas apskriejo daugybės šalių žiniasklaidą.

Į Lietuvą atvyko papildomi vyresnieji inžinieriai iš JAV kariuomenės inžinierių korpuso (USACE), kurie padėjo planuoti ir vykdyti paieškos operacijas.

Nustatyta tiksli nuskendusio šarvuočio vieta. Ekskavatorius, kasantis žemes aplink techniką, palietė metalą. Buvo stengiamasi prakasti papildomą tarpą dumble, kad tik atvykusi žemsiurbė kuo skubiau galėtų pradėti siurbimo darbus.

Didžiausia Lietuvoje žemsiurbė „Nemunaitis“, dar vadinama „voru“, buvo atgabenta iš Klaipėdos, tačiau dėl minkšto grunto ji iškart negalėjo pasiekti įvykio vietos. Žemsiurbės judėjimo greitis yra maždaug 4 metrai per minutę.

Be to, žemsiurbė sugedo – trūko hidraulinė žarna, kuri valdo vieną iš vadinamojo „voro“ kojų, ją teko keisti. Kad sunkiasvorė mašina neskęstų, prie abiejų jos šonų reikėjo prikabinti pontonus, tai užtruko kelias valandas.

Kovo 29 d., šeštadienis

[[ge:lrytas:lrytas:37133047]]

Įvykio vietoje dirbo dvi žemsiurbės. Popietę visu pajėgumu pradėjo dirbti ir „voras“, per valandą galintis išsiurbti kelis šimtus kubinių metrų vandens. Bet dėl savo konstrukcijos žemsiurbė galėjo sumaitoti karių kūnus, jei jie būtų iškritę iš skęstančio šarvuočio. Todėl visu galingumu paleisti jos nebuvo galima, dumblas buvo siurbiamas lėtai.

Iš Ispanijoje esančios JAV karinio jūrų laivyno bazės atvyko specializuoti amerikiečiai narai. Iš Ispanijos į Lietuvą juos atskraidino JAV karinių oro pajėgų lėktuvas, po to JAV kariuomenės sraigtasparniai juos ir įrangą perkėlė į įvykio vietą, kur pradėtos nardymo operacijos. Pagrindinis narų tikslas – surasti paskendusio „M88A2 Hercules“ pakėlimo taškus, už kurių būtų galima kabinti gelbėjimo techniką.

Narai darbą pradėjo ankstų rytą, tačiau matomumas pelkėje siekė tik iki keliasdešimties centimetrų. Paaiškėjo, kad norint nustatyti paskendusios transporto priemonės buvimo vietą gelbėtojų turimos įrangos nepakanka.

Prireikė specialaus požeminio skenavimo sonaro, įprastai naudojamo geologų. Per valandą buvo surasta tokį prietaisą turinti įmonė, kuri operatorių ir įrangą nugabeno į Vilniaus oro uostą. Iš ten juos paėmė kariuomenės sraigtasparnis „UH-60 Blackhawk“. Praėjus vos 6 valandoms įrenginys jau buvo vandenyje.

Į gelbėjimo darbus įtraukti ir ugniagesiai, kurie turi vandens patrankų. Jos naudojamos nupurkšti paviršinį dumblo sluoksnį nuo šarvuočio, kad pasimatytų jo buvimo pozicija.

Vakare JAV karinio jūrų laivyno narai panėrė į vandenį, bet pasiekti M88 nepavyko. Nustatyta, kad mašina yra maždaug 4 metrų gylyje po vandens paviršiumi, apsemta maždaug 2 metrų dumblo sluoksniu, o galimas pelkės gylis – apie 15 metrų. Per naktį buvo pumpuojamas vanduo ir šalinamas dumblas, o narų operacijos atidėtos iki ryto.

Kovo 30 d., sekmadienis

[[ge:lrytas:lrytas:37141148]]

Darbus apsunkino naktį nušliaužęs didelis gabalas velėnos kaip tik toje vietoje, kur gali būti nuskendusi mašina. Nukasus velėną vėl pradėta platinti kelią, kad vienu metu galėtų kursuoti dvi eilės sunkvežimių ir kaip įmanoma greičiau išvežtų dumblą.

Paskelbta, kad transporto priemonė gali būti panirusi mažiausiai keturis metrus po vandeniu, o iš viršaus prislėgta poros metrų dumblo.

Iš Vokietijos atgabenta mobilioji sistema RAIL. Tai speciali ekspedicinė platforma, naudojama geležinkelių apkrovai mažinti sudėtingo reljefo sąlygomis. Inžinieriai vylėsi, kad ji padės stabilizuoti reljefą prie gelbėjimo operacijos vietos.

Tęsiantis gelbėjimo operacijai ir atvykstant šimtams naujų karių pastatyta daugiau šildomų palapinių, galingų elektros generatorių ir kitų priemonių, kad gelbėtojai galėtų atgauti jėgas ir pailsėti.

Antrą kartą poligone apsilankė premjeras G.Paluckas. Jis įvertino, kad viskas yra organizuojama tinkamai, o bendradarbiavimas tarp karinio, civilinio ir tarptautinio sektorių vyksta puikiai.

Vilniaus arkikatedroje aukotos mišios už dingusius keturis Amerikos karius, jų šeimas ir artimuosius bei gelbėtojus.

Vakare nuskendęs šarvuotis buvo užkabintas pirmuoju lynu. Plieninis lynas buvo užkabintas už nuskendusios mašinos kablio. Narai tam užtruko apie 4–5 valandas. Prieš vidurnaktį JAV karinio jūrų laivyno narai vėl pasiekė šarvuotį ir užkabino antrąjį lyną.

Kovo 31 d., pirmadienis

[[ge:lrytas:lrytas:37146002]]

Paryčiais, apie 4 val., šarvuotis ištrauktas į krantą. Jam ištraukti panaudoti du M88 šarvuočiai ir du buldozeriai. Pats šarvuotis sveria beveik 70 tonų, jis buvo dumble, ir tai keliskart padidino jo santykinį svorį. Operacija truko kiek ilgiau nei dvi valandas. Nuskendęs šarvuotis buvo pasviręs šonu.

Į krantą ištemptame šarvuotyje rasti trijų karių kūnai. Žuvusiems kariams pagerbti krante surengta simbolinė ceremonija. Amerikiečiai ir lietuviai kariai išsirikiavo, žuvusiuosius uždengė vėliavomis ir atidavė pagarbą.

Netrukus į Pabradę atvažiavo keli laidojimo paslaugų mikroautobusai. Po kurio laiko su karių palyda jie nuvyko į Valstybinę teismo medicinos tarnybą Vilniuje, o prokuratūra pradėjo tyrimą dėl karių žūties aplinkybių.

Ketvirtojo kario, kuris galėjo iškristi iš skęstančios mašinos, buvo ieškoma visą naktį. Jo ieškota tame pačiame plote, kur nuskendo šarvuotis.

[[ge:lrytas:lrytas:37149866]]

Ieškoti dingusio kario padėjo Lenkijos inžinieriai. Naktį prie paieškų prisijungė du Estijos policijos K9 atstovai su tarnybiniais šunimis, Lietuvos policijos šunys, taip pat trečias plaukiojantis ekskavatorius su šukomis. Panaudota ir po vandeniu, ir vandens paviršiuje žmones galinti aptikti įranga.

Apie Lietuvoje įvykusią tragediją pasisakė ir JAV prezidentas D.Trumpas, kuris, atrodo, nebuvo gerai informuotas apie įvykio aplinkybes: „Trijų karių nebėra su mumis, o dar vieną, deja, turbūt ištiko toks pat likimas.

Tai buvo labai sunki technika, tokia, kuri galėjo pakelti pačią sunkiausią techniką. Tai įvyko naktį ir buvo labai šaltas oras, ledas, labai daug ledo. Jie turbūt paslydo ir įsmuko, nes tai labai didelė ir sunki technika. Ir jei jie slydo, tai vertėsi.“

Balandžio 1 d., antradienis

[[ge:lrytas:lrytas:37170720]]

Po visą naktį ir dar pusdienį trukusių paieškų iš pelkės buvo ištrauktas ir ketvirtojo nuskendusio kario kūnas. Jį rasti padėjo šunys.

Taškai sudėti ir diskusijoje dėl pačios nelaimės vietos.

Švenčionių rajono meras R.Klipčius nurodė, kad pelkė, kuri pasiglemžė šarvuotį M88, yra Pabradės karinio mokymo teritorijoje, bet ne pačiame poligone, o miškas priklauso Valstybinių miškų urėdijai. Krašto apsaugos ministrė D.Šakalienė patvirtino, kad žemėlapiuose buvo pažymėta ir šalia poligono esanti pelkė, ir ežeras, ir dujotiekio trasa.

Švenčionių rajono savivaldybė pranešė planuojanti įamžinti atminimo vietą, kur nuskendo JAV šarvuotis su kariais, ir lauks institucijų pasiūlymų dėl įamžinimo vietos bei formos.

Daugiau nei tūkstantis žmonių su žvakėmis ir gėlėmis susirinko prie JAV ambasados Vilniuje pagerbti Pabradėje žuvusių amerikiečių karių.

„Mes esame labai dėkingi už Lietuvos suteiktus pajėgumus. Lietuvoje jaučiamės savi, tai yra puikus mūsų partnerystės įrodymas“, – renginyje kalbėjo JAV ambasadorė Lietuvoje K.McDonald.

Balandžio 2 d., trečiadienis

[[ge:lrytas:lrytas:37187615]]

Pabradėje prasidėjo paskutinis gelbėjimo operacijos etapas – įvykio vietos tvarkymas. Iš pelkės prieigų išgabenta visa nereikalinga technika, ardomas gelbėtojams įkurtas karinis miestelis, su valstybės institucijomis suderintas vietovės tvarkymo planas.

Balandžio 3 d., ketvirtadienis

[[ge:lrytas:lrytas:37184424]]

Vilniuje surengta žuvusių JAV karių išlydėjimo ir pagerbimo ceremonija.

Gedimino prospektu pravažiavo iškilmingas kortežas, kurį Katedros aikštėje pasitiko Vilniaus arkivyskupas metropolitas G.Grušas, prezidentas G.Nausėda, kariuomenės vadas R.Vaikšnoras, kiti politikai, ambasadoriai ir svečiai.

Žuvusių karių kūnus buvo siekiama kaip įmanoma greičiau grąžinti jų šeimoms.

Žuvusieji JAV kariai paliko mažus vaikus

Nuskendusiame „M88 Hercules“ žuvęs 25 metų seržantas iš Ilinojaus valstijos Jose Duenezas jaunesnysis paliko žmoną ir dvejų metų sūnų. „Jo draugai visada sakydavo, kad jo žodžiai juos ramina ir guodžia. Jo balsas bus girdimas, kad ir kas nutiktų“, – feisbuke rašė jo sutuoktinė Kaii.

J.Duenezas buvo aistringas žvejys, o trumpus filmukus apie savo žvejybos nuotykius bei laimikius skelbdavo internete. Jis buvo ir karių psichologijos specialistas, siekęs užkirsti kelią savižudybėms kariuomenėje.

25 metų seržantas Edvinas Franco, prieš įstodamas į kariuomenę 2018 m., dirbo tankų mechaniku Fort Stiuarte Hainsvilyje, Džordžijos valstijoje.

E.Franco buvo kilęs iš Glendeilio Kalifornijoje, anot sutuoktinės, jis labai didžiavosi tarnyba kariuomenėje.

Pora susipažino 2022 metais per pažinčių programėlę, o pernai spalį susilaukė pirmojo vaiko. Vos po trijų mėnesių Edvinas buvo pašauktas į misiją Lietuvoje, kur atvykęs kasdien žinutėmis bendraudavo su savo žmona.

Jauniausias žuvusysis – iš Gvamo salos kilęs 21 metų Dante Gogo Taitano, dar visai neseniai pradėjęs tarnybą kariuomenėje.

[[ge:lrytas:lrytas:37184446]]

Paskutinis surastas karys 28 metų Troy Collinsas – penkių vaikų tėvas, kariuomenėje tarnaujantis nuo 17 metų. Jo tėvas JAV žiniasklaidai pasakojo, kad prieš pat nelaimę paskutinis jo telefono pokalbis su sūnumi truko tik pusę minutės, nes tuo pat metu sūnui paskambino žmona.

Trumpam pokalbį su kariu nutraukęs tėvas daugiau su juo nebesusisiekė.

Lietuvoje – trijų rūšių skirtingos pelkės

Pelkės ir durpynai užima apie 10 proc. Lietuvos teritorijos.

Pelkėms priskiriami plotai, kuriuose durpių klodas storesnis kaip 30 cm. Dalis pelkių virtusios durpynais (Aukštumala, Baltosios Vokės durpynas, Šepetos durpynas).

71 proc. Lietuvoje esančių pelkių – žemapelkės. Jomis laikomos daugiausia gruntinio ir paviršinio vandens maitinamos pelkės, kurių gylis siekia 1–2 metrus. Žemapelkės paplitusios paežerėse, upių slėniuose, aukštapelkių pakraščiuose. Žemapelkių paviršius dažniausiai lygus arba įgaubtas.

Be jų, dar yra kritulių vandeniu mintančių aukštapelkių, kurios Lietuvoje sudaro apie 22 proc. Šias pelkes maitina tik lietaus ir sniego tirpsmo vandenys. Didžiosiose aukštapelkėse galima aptikti įvairaus dydžio ežerėlių ir ežerokšnių. Daugumos aukštapelkių paviršius yra išgaubtas, aukštėjantis nuo pakraščių į vidurį.

Apie 7 proc. pelkių sudaro tarpinio tipo pelkės, kuriose auga ir žemapelkėms, ir aukštapelkėms būdingi augalai.

Lietuvoje vyrauja mažos pelkės. Tik apie 30 pelkių užima daugiau kaip 1000 hektarų. Didžiausi pelkynai susidarė aukštumų ir žemumų sandūroje.

Didžiausia Lietuvos aukštapelkė yra Čepkelių raistas (Varėnos r.), užimantis 5,8 tūkst. hektarų. Daugiau nei 4 tūkst. hektarų užima ir netoli Vilniaus esanti Baltosios Vokės pelkė.

Čepkelių raistas ir Kamanų pelkė (Akmenės r.) paskelbtos rezervatais, Žuvinto pelkė (Alytaus r.) – biosferos rezervatu. Šios pelkės laikomos ne tik didžiausiomis, bet ir giliausiomis. Jose durpių gylis gali siekti 10 ir daugiau metrų.

Tragedija Pabradės poligone kaustė ir Lietuvą, ir JAV: kaip vyko įtempta ir rizikinga operacija