JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę praktiškai visą pasaulį apdalijo muitais, tačiau Rusijos, Baltarusijos, Kubos ir Šiaurės Korėjos šiame sąraše nėra.

Amerika „skėlė“ muitus savo svarbiausioms prekybos partnerėms, kliuvo ir Europos Sąjungai (ES) – D.Trumpas nepasigailėjo ir Ukrainos, uždėjęs jai 10 proc. muitus.

Ir taip susvyravusių JAV ir ES santykių laukia naujas išbandymo etapas – ES jau žada atsaką amerikiečiams, o šie, neatmetama, situaciją eskaluoti gali dar labiau.

Paaiškinimo D.Trumpo elgesiui nerandantys Seimo nariai pastebėjo, kad dar pavojingesnis atrodo vieno iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjų vizitas Vašingtone tą pačią dieną, kai D.Trumpas paskelbė tarifus.

[[ge:lrytas:lrytas:37205217]]

„Tai yra pats blogiausias scenarijus mums, pafrontės valstybėms, jeigu ne tik bus sudaryta taika, bet ir bus atšildyti Amerikos santykiai su agresore. Agresorė užkurs savo karo mašiną prieš mus (...) daug greičiau. Karas mūsų regione prasidės daug greičiau“, – „Žinių radijo“ laidoje įspėjo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Tad ką tolesniems JAV ir Europos santykiams reiškia D.Trumpo pradėtas prekybos karas? Ir kaip Lietuvos parlamentarams jų vizito JAV metu buvo aiškinami D.Trumpo veiksmai?

[[ge:lrytas:lrytas:37204256]][[ge:lrytas:lrytas:37204706]][[ge:lrytas:lrytas:37157308]]

Pagrindinis klausimas

Trečiadienį JAV prezidentas D.Trumpas paskelbė pasirašantis įsakymą, nustatantį „abipusius“ – arba atsakomuosius – muitus viso pasaulio šalims.

D.Trumpas įvedė 34 proc. muitus importui iš Kinijos ir 20 proc. importui iš ES – dviejų pagrindinių JAV prekybos partnerių.

JAV prezidentas nurodė, kad pradinis 10 proc. tarifas bus įvestas importui iš daugelio kitų šalių, tačiau kai kurioms bus taikomi daug griežtesni muitai, įskaitant 24 proc. muitus Japonijai ir 26 proc. – Indijai.

Tačiau JAV muitų sąraše Rusijos nėra. D.Trumpo atstovė Karoline Leavitt portalui „Axios“ tai paaiškino galiojančiomis sankcijomis – esą dėl sankcijų „prasminga prekyba ir taip yra neįmanoma“.

Dėl sankcijų JAV muitai nebus taikomi ir Kubai, Baltarusijai bei Šiaurės Korėjai. Vis dėlto prekyba su Rusija vyksta toliau, nors ir gerokai mažesne apimtimi nei anksčiau. „Axios“ duomenimis, 2021 m. prekybos apimtys siekė 35 mlrd. dolerių, o pernai jau tik 3,5 mlrd.

Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas pasakojo, kad prieš kelias savaites lankėsi JAV, ir kiekvieno susitikimo pabaigoje amerikiečių politikų klausdavo, tai koks yra JAV santykis su Rusija, ką gi jie nori atnaujinti.

[[ge:lrytas:lrytas:37205556]]

„Kai kur buvo atsakyta, kai kur – miglotai, bet iš to, kiek buvo atsakyta, buvo aiški žinia – JAV nori atnaujinti santykius dėl ekonominio bendradarbiavimo, dėl stambių investicijų, galbūt atskirų, suinteresuotų asmenų investicijų į Rusiją.

JAV yra ekonominis interesas su Rusija, turbūt net didesnis nei diplomatinių santykių ar atstovybių atkūrimas. Ir vienas iš aspektų vis dėlto išlieka – šiame etape dar neerzinti Rusijos, dar palaukti kažko“, – įvertino R.Motuzas.

„Blogiausias scenarijus mums“

Visgi, nors Rusija Amerikos muitų negavo, Ukraina prie savo vardo rado 10 proc. muitus.

Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Ž.Pavilionis teigė niekaip negalintis pateisinti tokio JAV žingsnio.

„Tikiuosi, kad tai kokiu nors būdu neįvyks. Matome ir mūsų prekybos komisarą penktadienį Vašingtone besiderantį. Galbūt tai yra D.Trumpo instrumentas dar surasti kažkokį kitokį sandorį, paraginti europiečius ginkluotis – tačiau tai per daug naivus tikėjimasis“, – įsitikinęs Ž.Pavilionis.

Konservatorius stebisi, kad dar neseniai JAV administracija piktinosi Rusija dėl vangumo siekiant paliaubų, tačiau būtent „blogio ašies šalys“ – Rusija, Baltarusija ir Šiaurės Korėja muitų išvengė, nors kaip tik turėtų susilaukti dar griežtesnių sankcijų.

„Vietoje to, dalis tų sankcijų nukreipta prieš geriausius sąjungininkus. Sąjungininkus, kurie tą pačią Amerikos idėją, laisvės idėją, bando įtvirtinti kartu su Amerika visame pasaulyje.

Suprantu, jeigu būtų suduotas smūgis komunistinei Kinijai. Jis yra suduodamas, tačiau tuo pačiu metu yra suduodamas smūgis ir Taivanui, kuris, beje, įvardijamas atskirai kaip Taivanas – bent tai suteikė džiugesio.

[[ge:lrytas:lrytas:37205557]]

Bet tai nėra nuoseklu, nes tai gali būti naudinga tai pačiai komunistinei Kinijai, kuri gali pasakyti, kad „aš nesu izoliacionistinė – prekiaukite su manimi“.

Žinome, kuo baigėsi tokia prekyba – perėmimu visko, kas šventa, ir patekimu į komunistinės Kinijos vergovę, bet pati Amerika dabar sukuria tokias sąlygas“, – kalbėjo Ž.Pavilionis.

Tuo metu europiečiai, anot parlamentaro, dabar padarys savo išvadas.

„Dar labiau investuosime į gynybą, į savo infrastruktūrą, dar labiau ieškosime kitų rinkų. Ir man labai gaila dėl to, nes aš, buvęs ambasadorius Amerikoje, visą savo gyvenimą dariau viską, kad Lietuvos ir Amerikos prekybiniai ir investiciniai ryšiai sustiprėtų“, – kalbėjo Seimo narys.

„Kam pjauti šaką, ant kurios mes visi kartu sėdime, man labai sunkiai suvokiama“, – stebėjosi jis.

Tuo pačiu Ž.Pavilionis norėjo paminėti ir „dar bjauresnį dalyką“.

„Tą pačią dieną, kai buvo paskelbti tarifai, Vašingtone lankėsi prezidento V.Putino atstovas investicijoms ir infrastruktūrai, su kuriuo deramasi dėl ekonominių santykių atšildymo su Rusija, ką jau pavadinčiau šventvagyste, nes tai yra kariaujanti valstybė.

Ir tai yra pats blogiausias scenarijus mums, pafrontės valstybėms, jeigu ne tik bus sudaryta taika, bet ir bus atšildyti Amerikos santykiai su agresore, tai agresorė užkurs savo karo mašiną prieš mus, Amerikos sąjungininkus, kur Amerikos kariai net ir žūsta už mūsų saugumą, daug greičiau.

Karas mūsų regione prasidės daug greičiau. Tai yra visiškai net Amerikos interesams prieštaraujantis veiksmas, ir aš jį kritikuoju, ir kritikuosiu kiekvieną dieną“, – kalbėjo konservatorius.

Situacija eskaluosis?

R.Motuzas savo ruožtu vylėsi, kad visi šie D.Trumpo administracijos žingsniai – tik laikini procesai.

„Kai kas galvoja – ne mes, Lietuvos diplomatai, bet būnant JAV prasiveržia tokia mintis, kad Baltuosiuose rūmuose sprendimai kartais priimami chaotiškai. Niekas nežino, kodėl.

Mes klausėme, kodėl Kinijai vieną dieną 10 proc. muitai, kitą dieną – 15 ar 20 proc. Atsakyta, kad niekas nežino, nes daug sprendimų priimta chaotiškai. Bet tie chaotiški sprendimai, sistemos nebuvimas kartais gali duoti dar liūdnesnes pasekmes“, – pabrėžė socialdemokratas.

Visgi, R.Motuzas įsitikinęs, kad įtikinti JAV keisti dabartinę kryptį yra įmanoma, tik reikia daugiau kalbėtis ir su partneriais, ir įvairiais ES formatais.

[[ge:lrytas:lrytas:37210294]]

D.Trumpui įvedus ES šalių prekėms 20 proc. muitus, pati ES žada savo atsaką JAV. Tad ar nebus sugadinti ES ir JAV santykiai, jei ši situacija toliau eskaluosis – ES atsakys muitais, o JAV juos vėl kels?

„Deja, bet D.Trumpas gerbia jėgą, ir mums reikia ją parodyti, jeigu norime, kad galutinis rezultatas būtų geras.

Kaip ir gynyboje jau dabar girdžiu, kad amerikiečiai vis aiškiau sako, jog jiems nelabai patinka, kad mes, kartu su Andriumi Kubiliumi, sukelsime pinigų savo gynybai – jie nori dalyvauti tuose sandoriuose.

Amerikiečiams reikia tiesiai šviesiai pasakyti – jeigu jūs taip ir toliau elgsitės, prarasite ne vieną gerą kontraktą Europoje“, – įsitikinęs Ž.Pavilionis.

[[ge:lrytas:lrytas:37210248]][[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Apie „šventvagišką“ Rusijos atstovo vizitą JAV prakalbęs Ž. Pavilionis: tai yra blogiausias scenarijus mums