Šią kandidatūrą antradienį Seimui pristatė Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Kartu su socialdemokratais į Seimą kandidatavusiam M. Martišiui tai nebūtų naujos pareigos – 2017–2018 m. jis buvo LRTK pirmininko pavaduotojas, 2018–2021 m. – vadovavo šiai komisijai.
Sugrįžtantis vadovauti LRTK M. Martišius iš Seimo tribūnos sakė, kad ketina pratęsti savo anksčiau pradėtus darbus. Jis vienais tikslų įvardijo kovą su iš Rusijos sklindančia dezinformacija, autorių teisių gynimą internete.
M. Martišiaus kandidatūrą dar svarstys Kultūros komitetas, o vėliau šis klausimas vėl sugrįš į plenarinę parlamento salę.
Jei Seimas pritartų, M. Martišius LRTK pirmininku jis būtų paskirtas 4 metų kadencijai.
LRTK yra Seimui atskaitinga institucija, reguliuojanti ir kontroliuojanti Lietuvoje veikiančių transliuotojų ir retransliuotojų veiklą, dalyvaujanti formuojant valstybės audiovizualinę politiką.
Komisiją sudaro 11 narių: du narius skiria prezidentas, tris narius – Seimas Kultūros komiteto teikimu, tris narius – Lietuvos meno kūrėjų asociacija, po vieną – Vyskupų konferencija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija.
Komisijos nariai skiriami ketverių metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Kaip ELTA jau skelbė, kovo mėnesį Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) nariais Seimas paskyrė buvusią parlamentarę Ireną Šiaulienę, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentą daktarą M. Martišių bei aktorių Rimantą Bagdzevičių.
Sausį prezidentas Gitanas Nausėda LRTK nariais paskyrė profesorius Laurą Bielinį ir Audronę Nugaraitę.
Nuo 2025-ųjų sausio į komisiją Lietuvos vyskupų konferencija taip pat delegavo Valdą Kilpį, Lietuvos žurnalistų sąjunga – Vytautą Kvietkauską, Lietuvos meno kūrėjų asociacija – Arūną Matelį, Ramutį Rimeikį bei Dainių Radzevičių.