„Iš ekspertinės pusės – vertinu neigiamai (siūlymus dėl buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo). Iš ekspertinės pusės matome tai kaip galimybę mūsų priešininkui suprasti ir žinoti daugiau nei jis žino dabar“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Bridikis.
„Nenorėčiau giliau lįsti į projektų žodyną ar nuostatas – daugiau skirčiau, matyt, akcentą į prisipažinusių asmenų apsaugojimą“, – dėstė jis.
R. Bridikis nurodė, jog tokie sprendimai gali kelti kontržvalgybinių rizikų. Jis taip pat patikino, jog departamentas ir anksčiau yra įspėjęs sprendimų priėmėjus šiuo klausimu – tą žada daryti ir dabar.
„Jis (nerimas – ELTA) buvo išreikštas keletą, matyt, atvejų ir ankstesnių diskusijų metu. Reikšime tai ir dabar“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad kovo pabaigoje Seimas ėmėsi svarstyti konservatoriaus Arvydo Anušausko inicijuotas įstatymų pataisas, siūlančias išslaptinti buvusius KGB bendradarbius. Jeigu Seimas pritartų projektui, savanoriškai prisipažinusiems slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenims neliktų šiuo metu įstatyme numatytos 75 metų slaptumo garantijos.
Buvusių KGB bendradarbių pateiktai informacijai būtų taikomos bendros Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo normos. Tokios informacijos ir duomenų naudojimo tvarką nustatytų valstybės įgaliota institucija – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir tokias bylas saugantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC).
Seime registruotas ir kitas, „Nemuno aušros“ atstovų inicijuotas įstatymo projektas, siūlantis išslaptinti buvusius KGB bendradarbius. Jeigu parlamentas pritartų siūlymams, įslaptinti liktų tik tie asmenys, kurie šiuo metu nėra politikai, neužima jokių valstybės tarnautojų ir pareigūnų postų.
2015 m. Seimas nusprendė, jog duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus įslaptinti 75 metus. Iki tol įstatymas numatė, kad tokių asmenų duomenys yra įslaptinti iki 2015 m., tad baigiantis terminui parlamentas priėmė sprendimus šį laikotarpį pratęsti.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.