Paaiškėjus, kad net 70 proc. Lietuvos gyventojų nežino, ką reikėtų daryti ekstremalios situacijos atveju, už civilinę saugą atsakingi politikai puolė pirštais baksnoti vieni į kitus.

Buvusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad jos komanda padarė maksimaliai tiek, kiek galėjo, ir kirto naujajam ministrui Vladislavui Kondratovičiui, kad šiam civilinė sauga nėra prioritetas.

Tuo metu pats V.Kondratovičius tikino, kad „keliasi ir eina miegoti“ galvodamas apie civilinę saugą, ir A.Bilotaitei kirto atgal – pastebėjo, kad per jos vadovavimo VRM metus gyventojų pasirengimas ekstremalios situacijoms pakilo vos 4 proc. punktais.

Savo ruožtu buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pastebėjo, kad gyventojams viskas nebus paaiškinta „nuo A iki Z“ – turi domėtis ir patys piliečiai, o visos įmanomos priemonės, anot jo, jau yra paleistos.

[[ge:lrytas:lrytas:37296379]]

O Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Dainius Gaižauskas įsitikinęs, kad informacija gyventojams buvo taip atgrasiai tiekiama ir jos buvo tiek daug, kad jau tiesiog pasireiškė atmetimo reakcija.

Naujienų portalas Lrytas pasidomėjo, kaip patys politikai ir jų šeimos yra pasiruošę ekstremalioms situacijoms, ar sukrauti jų išgyvenimo krepšiai ir kaip jie mato savo vietą galimos krizės atveju.

[[ge:lrytas:lrytas:37294300]][[ge:lrytas:lrytas:37296507]][[ge:lrytas:lrytas:37298606]]

A.Bilotaitė: turime labai mažai laiko

Ketvirtadienį LRT užsakymu paskelbti „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai rodo, kad kas septintas lietuvis teigia nesantis pasiruošęs įvairioms ekstremalioms situacijoms, 21 proc. respondentų nurodė, kad yra pasiruošę, o 9 proc. nežinojo.

„Mano sąžinė yra tikrai rami“, – teigė buvusi reikalų ministrė A.Bilotaitė. Anot jos, praeitos kadencijos metu padarytas maksimalus darbas, kad civilinė sauga būtų atgaivinta, padėti geri pamatai.

A.Bilotaitė svarstė, kad pasikeitus geopolitinei saugumo situacijai šalies piliečiai tiesiog kritiškiau įvertino savo pasirengimą ekstremalioms situacijoms, todėl ji dar kartą paragino gyventojus apsilankyti interneto svetainėje LT72.lt, kur patalpinta visa reikalinga informacija.

Visgi, buvusi ministrė taip pat ragino dabartinę VRM vadovybę ne tik tęsti jos pačios komandos pradėtus darbus, bet ir iš naujo susidėlioti tikslus pagal pasikeitusią situaciją.

„Vidaus reikalų ministerija tęsia dar mūsų ministerijos vadovybės pradėtus darbus, bet kartu reikėtų ir atsinaujinti, susidėlioti savo prioritetus taip, kad civilinė sauga ir pasirengimas būtų prioritetas.

Nes dabar yra kalbama viena, kad taip, tai yra prioritetas, bet, matyt, kitos temos yra svarbesnės negu gyventojų pasirengimas ir žinojimo didinimas“, – kritikos naujajam ministrui neslėpė A.Bilotaitė.

[[ge:lrytas:lrytas:37304848]]

Paklausta, ar jos pačios vadovaujama ministerija iš tiesų padarė viską, ką galėjo, A.Bilotaitė tikino, kad komanda padarė maksimumą – ji vardijo įrengtas priedangas, modernizuotą gyventojų perspėjimo sistemą, sukurtą informacinę programėlę, rengtas informacines kampanijas.

„Noriu palinkėti (naujajam ministrui – aut.past.), kad ši tema būtų tokia pati svarbi, kokia buvo mums, ir kad būtų dirbama dar didesne apimtimi, nes situacija pasikeitė“, – kalbėjo A.Bilotaitė.

„Turime labai mažai laiko, man atrodo, kad žmonės šiuo metu yra pasirengę priimti visą informaciją, ją girdi – yra puiki galimybė tą informaciją skleisti“, – pridūrė ji.

Tiesa, buvusi ministrė pripažino, kad pasiruošimas ekstremalioms situacijoms priklauso ir nuo pačių gyventojų.

„Ar mes patys esame aptarę savo šeimose, kaip reaguosime, ar turime savo šeimos planą, ar turime išgyvenimo krepšį, atitinkamų atsargų. Tai yra kiekvienos šeimos aktyvūs veiksmai, kuriuos turi kiekviena šeima padaryti. Nebus taip, kad ateis valdžios institucijos ir tą padarys.

Valdžios institucijos turi užtikrinti, kad būtų prieinami informacijos šaltiniai ir tinkamais kanalais“, – įsitikinusi ji.

A.Bilotaitė pasakojo, kad jos pačios šeimoje taip pat aptarti galimi scenarijai dienai X.

„Mes savo šeimoje taip pat esame aptarę ir visus scenarijus, kaip mes elgtumėmės, esame aptarę šeimos planą. Išgyvenimo krepšiai pas mus yra sudėlioti“, – patikino ji.

V.Kondratovičius: turime daug padaryti

Tuo metu naujasis vidaus reikalų ministras V.Kondratovičius pasakojo, kad VRM taip pat kasmet atlieka savo apklausas apie gyventojų pasiruošimą ekstremaliems įvykiams, o paskutinė ministerijos apklausa parodė, jog 52 proc. žino ir yra pasiruošę tokiems atvejams. Tačiau ir toks rezultatas, ministro manymu, yra per mažas.

Tiesa, V.Kondratovičius pastebėjo, kad, nepaisant A.Bilotaitės pareiškimų ir vykdytos informacinės kampanijos, reikšmingai šio procento jai per kadenciją užauginti nepavyko.

„Per penkerius metus paaugome keturiais procentais. Prieš mane buvusi ministrė gyrėsi, bet tik keturiais procentais. Nesakau, kad aš paauginsiu daugiau, bet tikslas yra paauginti žymiai daugiau“, – nurodė V.Kondratovičius.

Ministras turėjo savo atsakymą, kodėl 7 iš 10 lietuvių nurodė esantys nepasirengę ekstremalioms situacijoms.

[[ge:lrytas:lrytas:37304851]]

„Dažniausiai jeigu žmogus pats nesusidūrė su problema, jis neįvertina to poreikio – galbūt tai paima tik iš savo praktikos. Tai yra normali savybė, bet nereiškia, kad gera. Turėjome panašių situacijų su eismo sauga, ir per 20 metų nuosekliai dirbant toje srityje, skirtingomis priemonėmis pavyko prieiti prie to, ką šiandien turime“, – įvertino V.Kondratovičius.

Tuo pačiu V.Kondratovičius patikino, kad ministerija turi priemonių planą, kaip didinti gyventojų pasirengimą – planuojamas darbas su atskiromis bendruomenėmis, pareigūnais, savivaldybėmis, informacija bus platinama per skirtingus kanalus.

„Paketas yra didelis. Bet net ir paskutiniu metu, nors ir buvo daryta nemažai priemonių, tas suvokimas augo ne taip, kaip norėtųsi – po vieną ar du procentus per metus. Taigi tam, kad pasiektume užsibrėžtą tikslą – mažiausiai 70 proc. įsitraukimo pagal metodiką, kurią mes naudojame, tai turime daug ką padaryti“, – pripažino jis.

V.Kondratovičius taip pat atmetė buvusios ministrės A.Bilotaitės kritiką, esą jam pačiam civilinė sauga nėra prioritetinis klausimas.

„Nežinau, kas jai buvo prioritetas, bet man visada pirmas numeris buvo civilinė sauga, įtraukus ir kitus prioritetus – tikrai mes nemažai jų turime.

Šiandien rytą pradėjau su civiline sauga. Vakar irgi. Nuėjau miegoti irgi galvodamas apie civilinę saugą. Tikrai labai daug darome“, – tikino ministras.

O ir visa ministro šeima ekstremalioms situacijoms pasiruošusi.

„Turiu tą kuprinę nusipirkęs – galbūt reikia pasižiūrėti, ar viską pagal sąrašą, bet tam tikri produktai arba įrankiai, kurie reikalingi, ten tikrai yra. Svarbiausia konservai, žiebtuvėlis, vaistai, peilis, tai, ko reikia dažniausiai. Bet visada tai reikia atnaujinti – vieną dieną metuose skirti civilinei saugai, atnaujinti žinias“, – įsitikinęs jis.

L.Kasčiūnas: turi turėti savo supratimą

Buvęs krašto apsaugos ministras L.Kasčiūnas teigė, kad pasirodžiusios apklausos rezultatai jo nenustebino – anot politiko, dauguma programų pradėtos praeitą vasarą, todėl dar reikia daugiau laiko, kad visa informacija pasiektų gyventojus. Tuo pačiu L.Kasčiūnas pripažino, kad reikia dėti ir daugiau pastangų, kad šis procentas augtų.

Tiesa, buvęs ministras pastebėjo ir pačių gyventojų įsitraukimą – anot L.Kasčiūno, dalis gyventojų galvoja, kad viskas jiems turi būti paaiškinta nuo A iki Z, bet taip nebus.

„Sukurtos programos yra tikrai turiningos ir svarbios, bet net ir ten akcentuojama, kad turi turėti savo supratimą. Niekas nenupieš scenarijaus, koks gali būti – gali tekti priimti lanksčius sprendimus. Reikia suprasti, kad ne tik valstybė turi pasiūlyti tas žinias, bet ir tu turi domėtis“, – pabrėžė L.Kasčiūnas.

Buvęs ministras pasakojo, kad vasarą buvo pradėti pilietinio pasirengimo ir gynybos įgūdžių kursai, prieinami ir internetu, ir gyvose paskaitose, kursai yra ir praktiniai, ir teoriniai, mokoma ir pirmosios pagalbos suteikimo, ir kaip susikrauti išgyvenimo kuprines.

L.Kasčiūnas taip pat priminė, kad milijono tiražu buvo išleista knygutė, kaip elgtis atėjus dienai X.

[[ge:lrytas:lrytas:37304845]]

„Platinome visoje Lietuvoje paštu su tikslu, kad ta knygutė atsidurtų kiekvienos šeimos rankose, kad būtų galima pasidėti ją ant stalo ir šeimos rate aptarti savo šeimos saugumo planą – kur susitiks, kokį komunikavimą turės, ką darys vienas ar kitas šeimos narys“, – pasakojo konservatorius.

„Paleistos visos įmanomos priemonės“, – pridūrė jis.

Visgi, ar tai nėra padaryta per vėlai?

„Visada gali sakyti, kad buvo galima anksčiau, bet programos pradėtos, jas reikia vystyti toliau. Bet lygiai taip pat žmonės turi patys būti žingeidūs“, – įsitikinęs jis.

L.Kasčiūnas pasakojo, kad jis pats su šeima ne kartą yra aptaręs planą dienai X, o ir išgyvenimo krepšys sukrautas.

„Mano asmeninis vaidmuo yra labai aiškus – turėsiu užtikrinti, kad valstybė funkcionuotų ir kaip Seimo narys turėsiu atlikti savo darbą.

Vienas iš priešo tikslų yra padaryti viską, kad valstybė nefunkcionuotų. Priminsiu, kad vienas iš V.Putino tikslų buvo, kad V.Zelenskis pirmosiomis karo dienomis išvyktų iš Kyjivo, kad parlamentas neveiktų.

Turėsime viską padaryti, kad parlamentas veiktų, priimtų sprendimus, nes juos reikės priimti, ir tą reikės daryti čia, vietoje. Faktas, kad tai yra mano misija, būti čia, kartu, o atlikus Seimo nario pareigas galėsiu eiti kasti griovių, nešti maišus ir padėti komendantūrai ar vykdyti užnugario funkciją“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.

D.Gaižauskas: vidaus saugumas – kaip orinis pyragėlis

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Dainius Gaižauskas taip pat tikino, kad tokia statistika jo visiškai nenustebino.

„Apie tai jau kalbame trejus metus. Turime popierinius planus, kuriuos matydavome – jie yra. Ar jie atitinka tikrovę? Dar nežinome. Turėtų būti pratybos, reikėtų sužinoti, kaip veikia pačios institucijos“, – kalbėjo D.Gaižauskas.

Parlamentaras vardijo, kad sveikatos priežiūros įstaigos iki šios dienos nėra normaliai pasiruošusios ekstremaliai situacijai, net ir statutiniai pareigūnai taip pat turi daug klausimų.

„Mes susifokusavome į išorės grėsmes, ir tai yra gerai, bet mes užmiršome, kas vyksta viduje – mūsų vidaus saugumas, praktiškai kaip orinis pyragėlis, yra tuščias. Gyvename taikos sąlygomis, nors turime akivaizdžių faktų, kad jau vykdomos karinės operacijos prieš NATO valstybes jų viduje“, – kalbėjo D.Gaižauskas.

[[ge:lrytas:lrytas:37304843]]

Seimo narys priminė, kad tokių teroristinių veiksmų vis daugėja – pradedant nuo vėliavų išniekinimo, padegimų, baigiant bandymu nužudyti „Rheinmetall“ vadovą.

Tačiau važinėdamas po Lietuvos regionus D.Gaižauskas pasakojo pastebėjęs, kad gyventojai jau pavargę nuo kalbų apie įvairias grėsmes.

„Piliečiai mato susistemintą informaciją, bet jos yra tiek daug, ji buvo taip atgrasiai teikiama, kad žmonės jau nelabai kreipia dėmesio“, – paaiškino parlamentaras.

Anot jo, kai taip ilgai žmonės gąsdinami „vilku“, galiausiai pradeda į įspėjimus nebekreipti dėmesio.

„Čia kaip Londono efektas, kai vokiečiai norėjo išgąsdinti britus: „masiškai bombarduosim, bombarduosim, išsigąsit ir pasiduosite“, tai kai po kelių mėnesių lėktuvai atskrido, jie dar šachmatų partiją žaidžia.

Tai čia lygiai tas pats. Žmonės žino, dalis tikrai gerai žino, ir jeigu būtų diena X, tikrai informacija tarpusavyje pasidalintų, ir apie evakuaciją, ir apie kitus dalykus“, – svarstė D.Gaižauskas.

Lietuviams tarus savo žodį – kaltųjų paieškos ir nauji planai: politikai atskleidė, kaip ruošiasi patys (6)