Mums reikia ruoštis, kad JAV pajėgos Europoje greičiausiai bus mažinamos, įsitikinęs Europos politikos analizės centro Vašingtone vizituojantis bendradarbis, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.

„Žinių radijo“ laidos metu E.Bajarūnas pastebėjo, kad tokia jau Vašingtono dinamika – pasirodę gandai nebūna be reikalo ir dažniausiai baigiasi realiais veiksmais.

Interviu metu ilgametis diplomatas išdėstė žiniasklaidoje mažiau pastebėtus JAV politikų ir šalies kariuomenės atstovų siunčiamus signalus, kurie leidžia nuspėti, kad „kažkas tikrai įvyks“ – greičiausiai artimiausiu metu išgirsime tam tikrą konkretų skaičių, kaip toliau JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija mato Amerikos pajėgų buvimą senajame žemyne.

Visgi, kaip pabrėžė E.Bajarūnas, bet kokie pokyčiai tikrai nevyks greitai ir nebus priimti impulsyviai.

[[ge:lrytas:lrytas:37269087]]

Anot diplomato, JAV pajėgos Europoje atlieka daugiau funkcijų negu tik siekia užtikrinti Europos saugumą – tą įrodo ir ankstesnės amerikiečių operacijos.

Pokalbio metu E.Bajarūnas taip pat įvertino, kas gali atsidurti ant JAV ir Rusijos derybų stalo, ir kokią iš tiesų reikšmę JAV kariai turi Lietuvoje.

[[ge:lrytas:lrytas:37285124]][[ge:lrytas:lrytas:37291491]][[ge:lrytas:lrytas:37285306]]

– Kaip vertinate spaudoje pasirodžiusias kalbas apie tai, kad Pentagonas svarsto galimybę patraukti 10 tūkst. karių iš rytinės Europos dalies? Ką apie tai kalba Amerikos sostinėje?

– Mūsų lietuviška pozicija visada yra nekalbėti iš anksto, kol nėra kažkokių tikrų faktų, kad neužbėgtume įvykiams už akių, nes taip patys eskaluojame, bet aš – analitikas, neoficiali Lietuvos pozicija, todėl pasakysiu, kaip aš įsivaizduoju.

Žiūrint istoriškai, JAV pajėgų mažinimas Europoje vyko nuolat. Prie B.Obamos tai kiek sumažėjo, bet po to, atėjus tam pačiam D.Trumpui, kuris dar pirmos kadencijos metu deklaravo, kad pajėgas reikia mažinti – padidėjo, o padidėjo todėl, kad vyko karas Ukrainoje.

Dar nebuvo ta karštoji fazė, bet tai buvo po Krymo aneksijos, vyko procesai Rytų Ukrainoje. Taigi, tas procesas vyksta nuolat.

Kitas dalykas – gandai nebūna be reikalo. Vašingtono dinamika yra tokia, kad gandai prasideda ir baigiasi realiais veiksmais. Tarifai yra geras to pavyzdys. Galėjai tikėti ar netikėti, bet D.Trumpas apie tai kalbėjo, tie gandai ėjo ir tai įvyko.

Manau, kad tikrai kažkas vyks. Tik reikia patikslinti, kad pirmajame NBC pranešime buvo minimos atitraukiamos JAV pajėgos iš Rumunijos ir Lenkijos. Mūsų kol kas dar neliečia.

Tad Amerika tą klausimą kelia nuolat, ir D.Trumpas kėlė – kaip ir dėl mūsų gynybos išlaidų.

Valstybės sekretoriaus M.Rubio apsilankymas Briuselyje visiems buvo kaip gurkšnis pozityvo – jis patvirtino, kad NATO tikrai išlieka svarbi Amerikai, kad nebus greito pajėgų perdislokavimo. Manau, kad mes galime tuo remtis.

Realizmo jausmo man taip pat įkvėpė tai, jog kad ir kas vadovautų JAV žvalgybos institucijoms – nors ir turime skepticizmo dėl tam tikrų paskyrimų, bet prieš kelias savaites pasirodęs JAV žvalgybų vertinimas patvirtino, kad po Meksikos kartelių, Kinijos, Rusija taip pat yra identifikuojama kaip grėsmė. Dėl to įsivaizduoju, kad JAV neturėtų daryti greitų sprendimų.

JAV ir visos NATO pajėgų Europoje vadas generolas C.G.Cavolis vos prieš kelias dienas vykusiuose klausymuose Kongrese dar kartą pasakė, kad šiuo metu nėra pagrindo mažinti JAV pajėgas Europoje. Ir kol jis bus savo pozicijoje, rekomenduos šias pajėgas palikti – aišku, klausimas, kiek į tai bus atsižvelgta.

Gal kiek mažiau mums pozityvus buvo vienos iš Pentagono vadovių pasisakymas, kai ji užsiminė, kad vyksta Pentagono pajėgų revizija, kuri, aišku, gali atvesti prie tam tikrų procesų.

[[ge:lrytas:lrytas:37326664]]

Dar vienas dalykas, kuris mažiau spaudoje aptarinėjamas, yra tai, kad JAV pajėgos Europoje atlieka daugiau funkcijų negu tik JAV įsipareigojimas ginti Europą. Jeigu vyktų karas ar karštoji fazė, konfliktas su Iranu, būtent Europoje esančios Amerikos bazės būtų aktyvuotos. Tai ir priešlėktuvinė gynyba, ir aviacija, didysis hubas Ramšteine, kur yra ir pajėgų perdislokavimo bazė.

– Pagrindinės šalys, kur yra JAV pajėgos, tai Vokietija ir Italija – Europoje yra 80 tūkst. Amerikos pajėgų. Gana didelis skaičius.

– Taip. Amerika visoms Afrikos operacijoms, kiek jų daro, vadovauja per Europą. Atsimename Afganistano operaciją – Europa atliko didžiulį vaidmenį. Į Europą suvažiuodavo Amerikos pajėgos, jos čia ruošdavosi, o jau po to jos būdavo permatomos į Afganistaną operacijoms.

Tai nėra nei optimizmas, nei pesimizmas – tai realizmas, kad taip, pajėgos bus mažinamos, ir greičiausiai mums reikia tam ruoštis. Greičiausiai išgirsime kokį nors skaičių, bet tai nebus daroma greitai, ir bus atsižvelgiama į kitus Amerikos interesus – ne tik Europoje.

– Paraleliai vyksta derybos su rusais dėl Ukrainos taikos. Amerikos kariai arti Rusijos, rytinėje žemyno dalyje, Rusijai visada buvo raudonas skuduras, todėl mums gali kilti ne pačių maloniausių minčių, ir tokių sąsajų, kad kažkas ant stalo gali būti padėta. Juolab, kad D.Trumpas jau parodė, jog jis gali būti labai brutalus, gali spausti šalis, paimti bet kokį įrankį, kad tave prispaustų ir laimėtų naudos sau. Visa ta situacija kelia ne pačių geriausių minčių – kad ta tema gali būti užtrigerinta.

– Be abejo. Pateikiau analitiko vaizdą, bet galime imti ir psichologo, ir D.Trumpo asmenybės faktorių arba kitą, mums mažiau kontroliuojamą ir žinomą faktorių – kas vyksta Rusijos ir JAV derybų kontekste.

Sudėtingesnis klausimas yra dėl Rusijos – ką V.Putino derybininkai deda ant stalo kalbėdami su amerikiečiais. Be abejo, jie ant stalo deda 2021 metų gruodžio mėnesio Rusijos ultimatumo klausimą. O ten buvo viskas – ir NATO sienos atitraukiamos iki 1997 metų sienų, ir visos pajėgos išvedamos iš visur, kur tik įmanoma. Trumpai tariant – NATO nusiginkluoja.

Nemanau, kad D.Trumpas turėtų pasirašyti tokiam scenarijui, bet V.Putinas tikrai darys viską, išnaudodamas tokį gerą momentą, kad V.Putinas turi tokį asmeninį ryšį su D.Trumpu. Rusija gali tikėtis kažką išsiderėti – išveskime pajėgas, sumažinkime pajėgas.

Kitas faktorius – branduolinis ginklas. JAV branduolinis ginklas Europoje irgi yra didžiulis faktorius. JAV įsipareigojimų NATO kontekste buvo nuleisti gandai apie tai, kad Vyriausiojo sąjungininkų pajėgų vado Europoje (SACEUR) pozicija galėtų būti perduota į Europą, nors nuo 1951 metų tai yra Amerikos pozicija. Tai gali būti susijęs klausimas – Amerika gali bandyti Rusijai parduoti tą klausimą, kad, žiūrėkite, čia nebus amerikiečio.

Ir čia įsijungia branduolinis faktorius – Amerikoje jau pasigirdo svarstymai, kad nebūtų realu, jog ši pozicija atitektų europiečiui. Ar įmanoma, kad europietis perimtų ir Amerikos branduolinius kodus? Kaip būtų su Amerikos pajėgomis, kurios būtų pavaldžios? Kiek žinau, nėra buvę variantų, kad Amerikos pajėgos būtų vadovaujamos ne amerikiečių.

[[ge:lrytas:lrytas:37332813]]

Esame persipynusių klausimų komplekse, kurie neveda prie kokio nors greito ir impulsyvaus, jeigu žinome prezidentą D.Trumpą, sprendimo. Tai bus daroma kompleksiškai, apsvarstant. Žinome ir Europos ambicijas padidinti Europos įsitraukimą į gynybos klausimus. Bus svarstomas visas kompleksas.

– Dar yra nuomonė, kad jeigu D.Trumpas ims pyktis su Vokietija, o tokia tikimybė egzistuoja, ir tas konfliktas gilės, tai Vokietijoje esantys kariai gali būti permesti kažkur kitur. Ar tai vienas iš įmanomų scenarijų?

– Amerikiečių pajėgų Europoje klausimas yra apsipynęs mistika. Viena yra pajėgų išvedimas iš Europos, o kita – jų perdislokavimas. Jei žiūrėtume iš Lietuvos pozicijos, tai mes nesupyktume, jeigu JAV pajėgų Lietuvoje būtų daugiau. Bet nemanau, kad visa tai būtų daroma impulsyviai, greitai.

Esu buvęs keliose JAV bazėse Vokietijoje – ten jau yra gerai „įsikapstyta“: miestelis su parduotuvėmis, su mokyklomis, gimnazija. Kad taip staigiai amerikiečiai išvestų savo karius? Realus variantas, kad galėtų palikti vadavietę Vokietijoje, o pajėgas permestų kitur, tokiu rotaciniu pagrindu, mažiau pajėgų Vokietijoje. Bet tai negali būti daroma labai greitai, nes tai ne tik kariai, tai ir jų buitis, visa logistika, inžinerija, bunkeriai.

Aišku, kad reikėtų daugiau pajėgų Lietuvoje, rytiniame flange. Manau, kad šiuo metu mūsų vadovai, ministrai nuolat kelia tą klausimą amerikiečiams, bet tikrai ne pajėgų Europoje mažinimo sąskaita.

– O kaip jums atrodo tas Amerikos karių buvimas Lietuvoje – ar tai yra pagrindinis atgrasymo elementas, ar tai gali virsti šantažo priemone?

– Vis tiek Amerikos karių buvimas pas mus ant žemės ir formaliai, ir neformaliai yra matomas kaip didžiausias atgrasymo faktorius, nesumenkinant Vokietijos ir NATO pajėgų.

Aktyviai dirbame, kad tas planas 2027 metais turėti pilną brigadą Lietuvoje būtų realybė – tai yra Lietuvos svajonė gynybos prasme. Bet vis tiek, žinant Rusijos psichologiją, prieš save turėti amerikietį karį Rusijai yra visai kitaip – ypač dabar, kai vyksta JAV sandoriai su Rusija, jie išeina į gerus santykius.

Mūsų tikslas yra iki galo išlaikyti Ameriką. Kol situacija nesikeis, Amerikos buvimas yra mūsų gyvybinis faktorius, ir, deja, nematome, kad situacija keistųsi.

Rudenį vyks didžiulės Rusijos ir Baltarusijos „Zapad“ pratybos, todėl neturėti Amerikos pajėgų mums reikštų tikrai žymiai mažiau saugumo jausmo. Kaip tik rudenį grįšiu į Lietuvą, būsiu dar labiau tuo suinteresuotas.

Todėl galime tikėti ar netikėti Amerikos buvimu, galime pasitikėti arba nepasitikėti – palikime tai psichologijai, bet turime įsipareigojimą, Amerika būna ant žemės tik tada, kai yra jos įsipareigojimas. Kol tas įsipareigojimas yra, turime už jo kabintis.

Ambasadorius E. Bajarūnas atvirai prakalbo apie JAV karių ateitį Europoje: „Mums reikia ruoštis“