Buvusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad tokia tuščia Seimo darbotvarkė rodo šios valdančiosios koalicijos bejėgiškumą, o ekspremjerė Ingrida Šimonytė konstatuoja, jog valdantieji atsimušė į realybę, o jų kalbos apie būtinybę keisti praėjusios Vyriausybės sprendimus buvo tik „plepalai“.
Ironijos nestokoja ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Seimo seniūnų sueigoje parlamentarams pradėjus siūlyti išbraukinėti iš darbotvarkės vieną projektą po kito, jis mestelėjo, kad gal apskritai reikėtų antradienį visiems išsilakstyti, nes tuoj nebebus, ką dirbti.
O dėl pustuštės darbotvarkės parlamento vadovas gręžiasi į Vyriausybę.
„Yra toks pasakymas: „Kai fabrikas nedirba, tai ir sandėlis dar yra tuščias“, – pareiškė S.Skvernelis.
„Teisėkūra ir Vyriausybė nėra fabrikas, nes tu gali mechaniškai kepti įstatymo projektus, bet gali žiūrėti į jų kokybę“, – komentuodamas situaciją portalui Lrytas S.Skverneliui atšovė premjeras Gintautas Paluckas.
Kilo erzulys dėl pustuštės darbotvarkės
Seimo posėdžiai nevyko balandžio pradžioje, nevyks ir savaitę po Velykų. Vyksta dabar, tačiau prakaituoti parlamentarams netenka. Antradienį darbotvarkė numatyta iki 15 valandos, bet turėtų dar sutrumpėti, nes buvo išbraukti keli įstatymo projektai, ta pati situacija ir ketvirtadienį.
Seniūnų sueigoje „aušrietis“ Raimondas Šukys net pasiūlė, kad gal verta ketvirtadienį palikti tik rytinį posėdį, darbus atlikti greičiau ir 13 valandą jau keliauti namo.
Pati kritikos dėl Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkių turinio sulaukdavusi V.Čmilytė-Nielsen kėlė klausimą, kokį signalą parlamentarai siunčia visuomenei – esą dirbama taip, tarsi nebūtų rimtų rūpesčių ir neatidėliotinai spręstinų klausimų.
Jos teigimu, to priežastis – Vyriausybės nesugebėjimas paruošti projektų.
„Dabar tie laikai atrodo labai tolimi ir aktyvūs darbo prasme. Atkreipiu dėmesį į tai, kad balandžio pirmoji savaitė pas mus buvo ne posėdžių savaitė. Po šios savaitės, natūralu, vėl bus ne posėdžių savaitė. Vėliau bus opozicinė darbotvarkė ir tada – „didžioji metų šventė“, gegužės 1-oji.
Realiai mes turime vos kelis posėdžius ir tų kelių posėdžių darbotvarkės yra ypatingai trumpos. Tiesiog fiksuoju šitą dalyką. Atrodo, kad valstybėje yra didžiulė ramybė, gerovė ir jokių problemų, žiūrint į mūsų darbotvarkes. Manau, kad mes siunčiame labai keistą, prieštaringą signalą visuomenei, nes tautos atstovai atrodo labai atsipūtę“, – kritikavo ji.
Nors kolegoms išbraukinėjant projektus iš antradienio darbotvarkės S.Skvernelis pats mestelėjo, kad „gal galime nedaryti šiandien posėdžio apskritai?“, Seimo vadovas atsakė, jog svarbu įstatymo projektų kokybė, o ne kiekybė.
„Dabar dirbtinai krauti ir leisti pusfabrikačius į darbotvarkę irgi nėra jokio noro. Šiandien yra taip, kaip yra, norėtųsi, kad tos darbotvarkės būtų pilnos, bet pilnos kokybiškais ir reikalingais įstatymais. Tikimės vis dar iš Vyriausybės to didelio proveržio. Matyt, padirbėsime gegužę ir birželį jau atsiraitoję rankoves“, – pažymėjo S.Skvernelis.
„Prisiminkite ir savo kadenciją. Su mokesčiais ir nepavyko išjudėti. Ką padarysi. Dabar reikia ruoštis, pasidaryti tą pasirengimą. Puikiai suprantame, kad šitas pusmetis mokesčiams ir yra – arba yra, arba nėra“, – pridūrė jis.
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pastebėjo, kad Vyriausybės išvadų laukia dešimtys įstatymo projektų, teisės aktų, todėl gegužės mėnesį Seimo darbotvarkės turėtų užsipildyti.
Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Juozas Olekas kolegoms siūlė tik pasidžiaugti, kad darbas bus rimtesnis ir trumpesnis, todėl ragino nereikšti didelių pretenzijų.
„Kai fabrikas nedirba, tai ir sandėlis dar yra tuščias“
Prieš 10 valandą jau skubėdamas į Seimo rytinį posėdį S.Skvernelis koridoriuje sutiko būrelį signatarų. Šiems pasiteiravus, ar antradienį dar būtų laiko pasikalbėti, parlamento vadovas juokėsi, kad darbo šiandien tiek, jog pabendrauti laiko turi į valias.
Lrytas paklaustas, kodėl prieš šventes Seimas taip nepersidirba, S.Skvernelis akmenį metė į Vyriausybės daržą.
„Yra toks pasakymas: „Kai fabrikas nedirba, tai ir sandėlis dar yra tuščias“. Seimą produkcija maitina Vyriausybė. Tikimės, kad dabar tos diskusijos, kurios vyksta Vyriausybėje, ypatingai dėl mokesčių, kaupiasi, kaupiasi, tie įstatymo projektai susikaups, bus užregistruoti ir tada dirbsime dieną naktį“, – vylėsi Seimo pirmininkas.
„Kol kas yra taip, kaip yra. Vyriausybė iš tikrųjų yra pagrindinis įstatymo projektų teikėjas ir kol kas tų įstatymo projektų nėra tiek daug, kad galėtume tą darbotvarkę užpildyti. Kartais tikrai geriau turėti mažesnę darbotvarkę, nei bet kokios kokybės teisės aktus čia nagrinėti ir priiminėti“, – nurodė jis.
Tačiau premjeras G.Paluckas koalicijos partnerius paragino Vyriausybės su fabriku nelyginti.
„Teisėkūra ir Vyriausybė nėra fabrikas, nes tu gali mechaniškai kepti įstatymo projektus, bet gali žiūrėti į jų kokybę. Iš tikrųjų yra aibė teisės aktų projektų, kurie yra parengti, bet jie yra derinami su visuomene, su interesų grupėmis, su asociacijomis, sakykime, miškų įstatymų paketas, mokesčių įstatymų paketas.
Galų gale, pats Seimas išėmė iš darbotvarkės visuomeninio tiekimo, elektros energetikos įstatymus, nes dar nori patys kažkokius pakeitimus padaryti. Geriau kokybė, nei kiekybė“, – Lrytas komentavo G.Paluckas.
Ministras pirmininkas pabrėžė kokybės dėl greičio neaukosiantis.
„Taip, suprantu, kad kartais Seimui atrodo, jog duokite, o mes čia jau patys viską išsiaiškinsime, bet jeigu to darbo neatliks Vyriausybė – kaip įmanoma tikslesnio derinimo, pasvertų, sumodeliuotų pasekmių, sakau iš praktikos, Seime šito nebeatliks niekas“, – patikino jis.
I.Šimonytė: labai aiški realybės iliustracija
Ši situacija prajuokino ekspremjerę I.Šimonytę. Anot jos, naujoji valdžia, daug kalbėjusi apie tai, kad puls taisyti senosios darbus, paprasčiausiai pamatė tikrąjį paveikslą.
„Man atrodo, čia yra tiesiog labai aiški realybės iliustracija. Kai mes pradėjome kadenciją, laikmetis buvo truputį kitas, turėjome šaukti ir neeilines sesijas, nes buvo kovidas, nuotolinis darbas ir daug visokių apribojimų, kurių dabar nėra.
Bet, prisimenant, su kokiu įkarščiu dabartinė valdančioji dauguma atėjo taisyti klaidų, sakyčiau, jeigu jūs tikrai atėjote čia taisyti tų baisių baisių klaidų, kurias aš palikau, tai mes turėtume dirbti nuo ryto iki vakaro, tiesiog braukti prakaitą.
O srautas tų teisės aktų, kuriuos Seimas turėtų taip skubiai priiminėti, kad spėtų viską ištaisyti, turėtų eiti bent jau nuo kovo mėnesio, jeigu ne nuo kadencijos pradžios. Bet taip nėra“, – Lrytas komentavo konservatorė.
Jos teigimu, dabar visiems akivaizdu, kad dabartinės valdžios kritika buvusiai buvo tik priešrinkiminiai „plepalai“ ir jokio poreikio staigiai kažką taisyti nėra.
„Tiesiog trenkė realybė į šitą retoriką ir ta realybė yra tokia, kad tų skubių dalykų, skubiai darytinų dalykų dabartinėmis aplinkybėmis, išskyrus gynybą, nėra tiek, kiek buvo kalbama per rinkimus.
Yra kažkokios reformos, dėl kurių Vyriausybė galbūt norėtų ateiti į Seimą, bet jos nėra labai paprastos – nei mokesčių, nei antrosios pensijų pakopos. Daug diskusijų, daug debatų, iki šiol dar nesiryžtama parodyti, ką Vyriausybė galvotų pateikti derinti.
Reformoms reikia laiko, todėl taip ir gaunasi, kad didžiąją laiko dalį darbotvarkes užpildo R.Žemaitaitis su savo žemaitaitiškais dalykais“, – apibendrino I.Šimonytė.