„Tai yra politinė Rusijos žinutė JAV ir pačiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui“, – tokių užsienio politikų vertinimų pasigirdo po kruviniausios šiais metais Maskvos balistinių raketų atakos prieš Ukrainos miestą Sumus.

Pasak Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, šis išpuolis parodė, jog Rusija „akivaizdžiai negerbia žmonių gyvybių, tarptautinės teisės ir JAV prezidento D.Trumpo diplomatinių pastangų“, tuo metu Lenkijos užsienio reikalų ministras Radislawas Sikorskis kalbėjo tiesmukiau ir pareiškė, kad Vladimiras Putinas tiesiog tyčiojasi iš D.Trumpo.

Politologas Linas Kojala pastebėjo, kad po šios atakos Europos šalių lyderiai bando pakreipti vyraujantį naratyvą ta linkme, kad tokie Rusijos veiksmai nėra tik brutalumas savaime, bet tuo pačiu ir nepagarbos D.Trumpui demonstravimas, ir tokiu būdu paskatinti D.Trumpą keisti savo politiką Rusijos atžvilgiu.

Tačiau atrodo, kad paties D.Trumpo tokie naratyvai nepaveikia – Rusijos smūgį Sumams pavadinęs „siaubingu“ D.Trumpas teigė išgirdęs, kad rusai „padarė klaidą“.

[[ge:lrytas:lrytas:37352528]]

Profesorius Tomas Janeliūnas pabrėžė, kad JAV administracija nuolat randa pretekstų pateisinti Rusijos elgesį, o Kremliui sekasi manipuliuoti D.Trumpu ir jo komanda.

Anot T.Janeliūno, Vokietija jau supranta, kad turės perimti iniciatyvą iš JAV – būsimasis Vokietijos kancleris po Sumų atakos užsiminė apie ginklą, kurį šalis esą jau būtų pasiruošusi suteikti Ukrainai. Visgi, ar galėtų brutali ataka Verbų sekmadienį pagaliau priversti Europos šalis imtis lyderystės ir ryžtingesnių sprendimų?

[[ge:lrytas:lrytas:37355377]][[ge:lrytas:lrytas:37355862]][[ge:lrytas:lrytas:37353642]]

Siekia pakeisti emocinį foną Vašingtone

Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius L.Kojala pripažino, kad nei pats išpuolis, nei V.Putino toliau demonstruojamas nenoras tartis dėl taikos Ukrainoje vis dar nepakeičia JAV prezidento D.Trumpo laikysenos.

Anot politologo, buvo indikacijų, kad jeigu po Velykų nebus jokio akivaizdaus žingsnio į priekį derybų kontekste, JAV galėtų peržiūrėti savo politiką.

Vienas iš tokių signalų – D.Trumpo pareiškimas, kad jį jau vargina lėtas V.Putino sprendimų priėmimo procesas, tačiau iš esmės JAV administracijos retorika Rusijos atžvilgiu išlieka tokia pati – net ir po brutalios atakos prieš Sumus nebuvo griežto Rusijos pasmerkimo iš JAV politikų, nebuvo jokių įspėjimų, kad tokie Maskvos veiksmai nebus toleruojami ateityje.

Šiame kontekste, anot L.Kojalos, galima pastebėti Europos šalių bandymą paraginti Vašingtoną atsimerkti ir suprasti, kad Kremliaus dabartinės JAV pastangos siekti paliaubų neveikia.

„Matome Europos šalių bandymą pakreipti naratyvą ta linkme, kad tokie Rusijos veiksmai nėra tik brutalumas savaime, bet tuo pačiu ir nepagarbos D.Trumpui demonstravimas – tai girdime iš E.Macrono, iš Suomijos prezidento A.Stubbo ir kitų.

Tai yra Europos šalių bandymas pakeisti emocinį foną Vašingtone, sakant, kad jeigu jūs toliau tęsite politiką, kurią pasirinkote po D.Trumpo darbo pradžios – tai yra noras švelniai kalbėtis su Rusija ir tikėtis, kad tokiu būdu bus pasiektas rezultatas, tai tokiu būdu iš esmės rodysite savo silpnumą Kremliaus atžvilgiu.

Nes Kremliaus veiksmai parodo, kad jokių aiškių intencijų keisti dabartinę situaciją nėra“, – naujienų portalui Lrytas komentavo L.Kojala.

Turės perimti iniciatyvą iš JAV

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius T.Janeliūnas įsitikinęs, kad Rusijos ataka prieš Sumus – tipiškas Kremliaus elgesys, kai nesiskaitoma su civilių gyvybėmis, tuo metu interpretacijų dėl pasirinkto atakos laiko ar pobūdžio galėtų būti įvairių, bet galimybių jas patvirtinti ar paneigti nėra.

Viena iš šiuo metu girdimų interpretacijų – Rusijos noras pakirsti ukrainiečių moralę toliau priešintis, paskatinti Ukrainos gyventojus daryti spaudimą Ukrainos valdžiai sutikti su didesnėmis nuolaidomis Rusijos atžvilgiu.

Visgi, T.Janeliūno manymu, ukrainiečiai jau patyrė ne vieną tokį skausmingą, žiaurų išpuolį, ir aukų skaičius yra toks didelis, kad dar viena rusų ataka tik didina bendrą ukrainiečių pyktį ir neapykantą Rusijai.

„Tokia ataka turbūt nekeičia bendros emocinės reakcijos, emocinio požiūrio į Rusiją, todėl tikėtis, kad tokiomis atakomis galima pakeisti Ukrainos visuomenės požiūrį, turbūt yra neteisinga.

Vargu, ar V.Putinas gali tikėtis, kad labiau išgąsdins ukrainiečius ir jie ims spausti V.Zelenskio vyriausybę dėl kokių nors didesnių nuolaidų Rusijai, nes didžioji dalis ukrainiečių, kaip rodo apklausos, nėra linkę nuolaidžiauti Rusijai“, – portalui Lrytas kalbėjo T.Janeliūnas.

Profesorius pabrėžė, kad ukrainiečiai tikrai nori taikos ir atokvėpio nuo karo, tačiau ne tokiomis sąlygomis, kad atiduodų rusams viską, ką jie nori gauti, nes tai nebūtų nei teisinga taika, nei apsaugotų Ukrainą nuo tolesnių Rusijos atakų.

Be to, net ir JAV politikai pripažįsta, kad būtent Ukraina demonstruoja didesnį pasiryžimą deryboms dėl paliaubų nei Rusija – kamuolys dabar Rusijos pusėje.

„Spausti ukrainiečius šiuo metu nėra prasmės nei amerikiečiams, nei rusams“, – pastebėjo jis.

Iliustratyvi, anot profesoriaus, yra ir pati D.Trumpo reakcija po šio išpuolio – D.Trumpas tiesiog nurodė, kad jam „buvo pasakyta, kad rusai suklydo“.

Pasak T.Janeliūno, jau ne kartą matėme, kaip JAV administracijoje randami pretekstai pateisinti Rusijos elgesį.

„Palankus Rusijai požiūris demonstruojamas nuo pat D.Trumpo kadencijos pradžios. Kol kas realaus spaudimo Rusijai nematėme, išskyrus kelias užuominas, kad galėtų būti taikomos sankcijos, bet kol kas jų nėra.

Tenka susitaikyti, kad D.Trumpo administracija yra labai prorusiška ta prasme, jog praktiškai be jokių sąlygų priima Rusijos naratyvą, Rusijos interpretaciją, kas kaltas dėl karo, kokiomis sąlygomis tas karas turėtų būti stabdomas“, – pastebėjo profesorius.

O Rusija, kaip pabrėžė T.Janeliūnas, stengiasi manipuliuoti D.Trumpu ir jo komanda savo naudai – mažinant JAV sankcijas ar gaunant kitų nuolaidų.

T.Janeliūnas nesitiki, kad ir vieningai ataką prieš Sumus pasmerkusios Europos Sąjungos šalys po šio įvykio priims ryžtingesnius sprendimus Ukrainos atžvilgiu.

Būsimas Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas jau pareiškė, kad Vokietija yra pasirengusi Ukrainai nusiųsti ilgojo nuotolio raketų „Taurus“, tačiau tik tokiu atveju, jeigu dėl to bus bendrai sutarta su Europos sąjungininkais.

Visgi, T.Janeliūnas svarstė, kad sprendimai, kurių laukia Ukraina, vargiai galėtų būti nulemti pavienių Rusijos atakų ar trumpalaikio emocinio šoko.

„Viena vertus, europiečiai jau savotiškai atbuko nuo vaizdų iš Ukrainos, nuo žūčių skaičių, ir didesnei daliai Europos visuomenės tai jau nebedaro jokio poveikio.

Kartu ir politikai reaguoja panašiai – jie tuo metu sureaguoja, pasmerkia, bet tai nekeičia jų strateginių sprendimų. Strateginiai sprendimai galbūt daromi lėčiau, bet keičiasi požiūris į tai, kaip reikia remti Ukrainą“, – pastebėjo jis.

Anot T.Janeliūno, vokiečiai supranta, kad turės perimti iniciatyvą iš amerikiečių ir faktiškai tapti atsakingais už Ukrainos aprūpinimą tomis priemonėmis, kurias gali tiekti Europa.

„Ši tendencija, matyt, įsitvirtins. Tokios atakos kaip prieš Sumus galbūt gali tapti papildomu argumentu, bet greičiausiai nebus lemiantis veiksnys, kuris pakreips sprendimą į vieną ar kitą pusę“, – spėjo profesorius.

„V. Putinas tyčiojasi iš D. Trumpo“: po brutalios Rusijos atakos – Europos lyderių strategija