Aukščiausi Lietuvos politikai prakalbo apie diplomatinių santykių su Kinija atkūrimą – gavę tam tikrus signalus iš Pekino, Lietuvos atstovai praėjusį mėnesį pradėjo pokalbius su Kinijos atstovais.

Naujienų portalui Lrytas šalies politikai papasakojo, kad Lietuva ir Kinija viena kitai išsakė savo sąlygas bei netrukus ketina grįžti su savo išvadomis.

Premjeras Gintautas Paluckas ir prezidentas Gitanas Nausėda pastebi, kad Lietuva, vienintelė neturėdama diplomatinių santykių su Kinija, iškrenta iš Europos Sąjungos (ES) konteksto.

Visgi, ne visi valdantieji Lietuvos bandymą suartėti su Kinija vertina teigiamai ir pastebi, kad su Kinija susijusios grėsmės niekur nedingo – priešingai, dabartiniame geopolitiniame kontekste bet koks žingsnis link Pekino galėtų būti neigiamai įvertintas svarbiausios Lietuvos sąjungininkės JAV, ypač dabar, kai Lietuva siekia išsaugoti šalyje amerikiečių karius.

[[ge:lrytas:lrytas:37326631]]

Tuo metu opozicija pabrėžė, kad visi Lietuvos politikai puikiai supranta Kinijos veikimo metodus – Pekinas tikrai nesvarstys atnaujinti diplomatinių santykių su Lietuva, jeigu Vilnius nedarys nuolaidų Kinijos atžvilgiu, todėl klausia, apie ką iš viso vyksta ši diskusija.

Dauguma valdančiųjų griežtai atmeta galimybę pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą, tačiau raudonųjų linijų Pekinui Lietuva turi ir daugiau – kaip ir Pekinas reikalavimų Lietuvai. Tad ką Lietuva galėtų paaukoti vardan santykių su Kinija?

[[ge:lrytas:lrytas:37365356]][[ge:lrytas:lrytas:37366140]][[ge:lrytas:lrytas:37366583]]

Sieks atnaujinti santykius

Jau anksčiau apie galimybes atnaujinti diplomatinius santykius su Kinija kalbėjęs premjeras G.Paluckas šią savaitę pabrėžė, kad Lietuva, neturėdama diplomatinių santykių su Pekinu, iškrenta iš ES konteksto.

Tuo pačiu G.Paluckas patikino, kad dėl diplomatinių santykių su Kinija atkūrimo Lietuva neatsiprašinės ir nieko neaukos – taip pat ir Taivaniečių atstovybės pavadinimo.

Už santykių su Kinija normalizavimą pasisakė ir Prezidentūra, nurodžiusi, kad Lietuvos siekiamybė yra turėti ambasadorius ir vykdyti diplomatines diskusijas.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat teigė, kad Lietuva turėtų turėti tokio pat lygio diplomatinius santykius su Kinija kaip ir likusios 26 ES valstybės.

Tuo metu valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sutiktų ir su Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimu.

Kinijos signalai

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas (URK) Remigijus Motuzas naujienų portalui Lrytas pasakojo, kad Lietuva sulaukė Kinijos signalų, kad Pekinas norėtų atnaujinti diplomatinius santykius su Vilniumi.

„Kai turėjome ankstesnį konfliktą dėl pieno produktų uždraudimo, paskui pajutome tam tikrą signalą – mūsų diplomatinė atstovybė gavo sveikinimą. Tai yra tos minkštosios diplomatijos priemonės, etiketo priemonės, kurios rodo, kad tuos santykius norima atšildyti“, – užsiminė R.Motuzas.

Tad šiuo metu, pasak URK pirmininko, Lietuva ir Kinija pradėjo pokalbius dėl diplomatinių santykių atstatymo iki ambasadorių lygio.

„Tokie pokalbiai vyksta, vienas iš pokalbių vyko prieš mėnesį, tam tikras sąlygas išsakė ir Lietuvos pusė, ir Kinijos pusė, ir dabar kiekviena pusė turi grįžti su savo išvadomis, ar priima, ar nepriima tų pasiūlymų“, – nurodė jis.

Tačiau Lietuva, anot parlamentaro, tikrai nesvarsto Taivaniečių prekybos atstovybės Vilniuje pavadinimo keitimo ar kokių nors kitokių nuolaidų, nes Lietuva, kaip pabrėžė R.Motuzas, nėra pažeidusi nei vienos Kinijos principo, nei kokių nors kitų tarptautinių įsipareigojimų.

R.Motuzas pasakojo, kad Kinija turi nuoskaudą ne tik dėl atstovybės pavadinimo, bet ir dėl to, kad Lietuva nepratęsė vizų Kinijos diplomatams, todėl atstovybės pavadinimas galėtų ir nebūti kategoriška Pekino sąlyga.

[[ge:lrytas:lrytas:37374544]]

„Bet nepratęsėme dėl to, kad jie prašė vizų ne diplomatinei atstovybei, ne ambasadai, o Laikinajam reikalų patikėtinio biurui, kadangi jie pamažino tą diplomatinį atstovavimą“, – dėstė politikas.

Seimo narys taip pat mano, kad JAV politikai į Lietuvos bandymą suartėti su Kinija reaguoja normaliai, nes neoficialiai vertina, jog Lietuva sėkmingai atsilaikė prieš Kinijos spaudimą.

Pastebėjus, kad Lietuva Kiniją ir toliau vertina kaip vieną didžiausių šalies saugumo grėsmių, R.Motuzas teigė, kad diplomatinių santykių atkūrimas ir padėtų galimas grėsmes suvaldyti.

„Grėsmės išlieka, ir nemanau, kad dabartiniame kontekste, Ukrainos ir Rusijos karo kontekste, jos mažės, įsijungė ir kitas aktyvesnis žaidėjas JAV, kur, neslėpsime, meilės irgi tarp tų dviejų valstybių nėra.

Kinija dėl įvestų padidintų muitų taip pat skverbsis ir žiūrės, kur prasibrauti ir įsitvirtinti ES valstybėse. Bet vienas iš diplomatinių atstovybių uždavinių ir yra analizuoti tas grėsmes, jas prognozuoti ir apie jas informuoti savo valstybės politikus“, – aiškino R.Motuzas.

Kaip pavyzdį politikas pateikė klausimų sukėlusį Ispanijos premjero Pedro Sanchezo vizitą Kinijoje.

„Supraskime tą diplomatinę misiją. Būtų diplomatinė atstovybė, kuri turėtų teisę ir dalyvauti bryfinge su Ispanijos ministru pirmininku, ir susitikti su Ispanijos diplomatais ir detaliau išsiaiškinti, koks šio vizito tikslas. Diplomatų darbas ir yra tas grėsmes numatyti“, – pabrėžė jis.

„Nauda yra iliuzinė“

Tuo metu valdančiosios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas skeptiškai įvertino valdančiosios koalicijos kolegų ketinimus Kinijos atžvilgiu.

G.Jeglinskas kvietė atsisukti į dabartinę geopolitinę situaciją ir suprasti, kad tai nėra ta situacija, kur Lietuva dabar turėtų lįsti.

NSGK pirmininkas priminė, kad Kinija vis dar yra Rusijos karo Ukrainoje įgalintoja, suteikia galimybes Rusijai pasigaminti tam tikras karines technologijas ir toliau stumti ukrainiečius.

Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį į jau kelis dešimtmečius vykstantį Kinijos militarizavimąsi ir siekį bet kokia kaina atsiimti demokratinį Taivaną. G.Jeglinskas priminė JAV generolų vertinimus, kad jau artimiausių dvejų metų laikotarpiu Kinija gali bandyti atsiimti Taivaną, todėl politikas kėlė klausimą, ką tai reikštų Lietuvai.

[[ge:lrytas:lrytas:37374546]]

„Žiūrėkime ir per JAV perspektyvą. JAV vadovybė yra absoliučiai antikiniška. Pentagone aiškiai matoma, kad ateities konfliktas bus tarp JAV ir Kinijos. Neturėtume pamesti dabar pasaulyje vykstančių didžiulių tektoninių lūžių ir tiesiog įvertinti tai, kad turime santykį su Taivanu.

Kinija pati nutraukė santykius su Lietuva. Jeigu jie nori juos atkurti, tvarkoje, bet klausimas, kokia kaina. Manau, kad Kinija nesugrąžins diplomatinių santykių, jeigu mes neišduosime Taivano arba kitokių politinių dalykų“, – įsitikinęs G.Jeglinskas.

Politikas pastebėjo, kad ankstesni Kinijos pažadai, kad Lietuvai atsivers „kažkokios stebuklingos rinkos“, niekada neišsipildė.

„Suartėjimo su Kinija nauda yra iliuzinė. Jau ją turėjome daug metų, niekada tos rinkos neatsivėrė mums, o rizika geopolitiškai nutolti nuo JAV, nuo kitų demokratinių šalių šiais laikais yra per daug didelė“, – pabrėžė jis.

G.Jeglinsko neįtikino nei G.Palucko, nei demokratų pirmininko S.Skvernelio argumentai, kad Lietuva iškrenta iš ES konteksto.

„Esame maža valstybė, turime žiūrėti savo interesą, o ne Europos interesą. Vokietijos interesas su Kinija yra kitoks – jie turi didžiules automobilių pramonės įmones, milijardines investicijas į Kiniją, tai yra visai kitokie santykiai.

Mes to neturime, ir ta ekonominė nauda, kuri ateitų iš suartėjimo su Kinija, nutolimo nuo Taivano ir galimai nuo JAV, yra labai abejotina“, – įsitikinęs NSGK pirmininkas.

Kinija be įvykdytų reikalavimų su tuo nesutiktų

Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas taip pat įsitikinęs, kad Kinijos reikalavimai greičiausiai kirsis su Lietuvos saugumo interesais.

„Kamuoliukas yra Kinijos pusėje. Žinome jų modus operandi ir visą jų geopolitinę filosofiją, todėl reikalavimai, kurie bus iškelti, gali kirstis su mūsų nacionalinio saugumo gyvybiniais interesais.

Mūsų raudonos linijos Kinijai yra mūsų telekomunikacijų sektorius, neįsileidimas į strateginius objektus, kaip Klaipėdos jūrų uostas, ko jie visada siekė – tai turi likti raudonos linijos.

Jeigu Vyriausybė imsis peržiūrėti šias raudonas linijas, jeigu ištrauks šiuos saugiklius, turėsime rimtų, rimtų problemų“, – įspėjo L.Kasčiūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:37374545]]

Anot jo, Europoje jau yra šalių, kurios panašių raudonų linijų nepaisė ir jau jaučia to pasekmes.

„Europoje yra šalių, kurios turi tiek Kinijos investicijų tokiose strateginėse ūkio šakose, kad kinai jau daro įtaką jų elgesiui, jie balsuoja pagal kinišką dūdelę. Mes sau to negalime leisti, turime turėti nepriklausomas rankas ir savarankišką apsisprendimą“, – pabrėžė buvęs ministras.

Pastebėjus premjero žodžius, kad Lietuva neketina nusileisti jokiems Kinijos reikalavimams, L.Kasčiūnas kėlė klausimą, kam iš viso kalbėti apie galimybę atnaujinti diplomatinius santykius – Kinija su tuo tiesiog nesutiktų, o tikrai turėtų kelti labai agresyvius reikalavimus.

„Tai tada apie ką mes kalbame? Reikia paaiškinti, ką reiškia santykių „normalizavimas“ – kur yra ta normalizavimo formulė? Tegul pateikia man normalizavimo formulę, tada galėsime kalbėti“, – nurodė jis.

Be to, L.Kasčiūnas kvietė įvertinti ir amerikietišką veiksnį.

„Dabar kalbėti apie prokinišką kryptį, kai bus grumtynės dėl Tolimųjų Rytų, dėl Taivano, vyksta ekonominiai karai, yra neišmintinga. Ne tas laikas dabar eiti ir viešai deklaruoti, kad darai prokinišką veiksmą, kai nori kalbėtis su Amerika dėl karių Lietuvoje išsaugojimo. Tai nedera. Nei laikas, nei forma, nei turinys dabar nėra tinkamas“, – įsitikinęs politikas.

L.Kasčiūnas taip pat nesutinka, kad Lietuva iškrenta iš ES konteksto – anot jo, Lietuva jau prisitaikė, praradimai, kurie buvo, jau kompensuoti kitose rinkose.

„Kuo mažiau priklausai nuo tokių galybių, tuo esi labiau savarankiškas sprendimuose. Tai, kad mūsų neprispaudė, kad nesužlugdė mūsų ekonominio augimo, rodo, kad mes – atspari valstybė.

Tai ir turėkime savarankiškumą ir, galiausiai, savigarbą“, – pabrėžė L.Kasčiūnas.

Lietuva sulaukė signalų iš Kinijos, bet politikai įspėja – Pekinas turės reikalavimų: lauktų rimtos problemos