Diskutuodami dėl tokio audito poreikio, vieni Seimo nariai kalbėjo apie „politinį užsakymą“ ir įspėjo dėl grėsmių, tuo metu kiti klausė, ko taip bijo LRT.
Įspėjo dėl grėsmių
Konservatorė Daiva Ulbinaitė posėdžio metu kalbėjo, kad apskritai valstybinis auditas yra gerai, nes padeda tobulėti, o rekomendacijos, kaip sustiprinti LRT ir visos šalies žiniasklaidos kokybę, būtų vertingos, tačiau, anot jos, tai, kas dabar vyksta Seime, neturi nieko bendro su žiniasklaidos stiprinimu.
„Tai yra ne kas kita, kaip noras užčiaupti žiniasklaidą, politizuoti ir kontroliuoti jos turinį, užvaldyti nepriklausomą visuomeninį transliuotoją. Tai bandymas pačiu primityviausiu būdu, užsiundant Valstybės kontrolę, keisti LRT valdyseną ir galbūt finansavimo modelį“, – nurodė D.Ulbinaitė.
Konservatorės vertinimu, tai nėra planuotas auditas, bet auditas „pagal politinį užsakymą, o jo užsakovas yra visiems aiškus“.
„Objektyvių priežasčių auditui šiuo metu nėra, o jei kam nuoširdžiai rūpi LRT veiklos efektyvumas, galime įtvirtinti reguliarų LRT auditą, kuris nepriklausytų nuo politinių vėjų ar veikėjų“, – dėstė Seimo narė.
Tokį pasiūlymą konservatorių frakcija jau užregistravo.
D.Ulbinaitė teigė jaučianti pareigą įspėti Seimo narius.
„Politikų užsakytas LRT auditas, atliekamas politizuojamos Valstybės kontrolės, kelia grėsmę žodžio laisvei ir demokratijai mūsų šalyje, gali sugrąžinti mus į savicenzūros, o gal net ir cenzūros ir politinių susidorojimų laikus. Visi, kas palaikysite šį politinį užsakymą, būsite prie to prisidėję. Tai pavojingos tendencijos“, – nurodė D.Ulbinaitė.
Klausė, kodėl reikėtų bijoti
Tuo metu valstietis Valius Ąžuolas klausė, kodėl reikėtų bijoti audito.
„Jeigu nieko blogo nepadarei, o ko bijoti? Tai nieko blogo ir neras. Konstatuos, kad ten viskas puiku ir gražu. Galėsite nešioti vėliavą, kaip yra gražu. Suprantu, kad malonu turėti savo ruporą, kai dvi partijos yra kviečiamos daugiausiai, bet kur buvo jūsų sąžinės balsas, kai didinote lėšas gynybai praeitoje kadencijoje, ir kartu didėjo ir LRT finansavimas. Kur projektas guli? Stalčiuje. Ir užmiršote jį priimti? Netyčia užmiršot“, – kalbėjo V.Ąžuolas.
Parlamentaras pabrėžė, kad žmonės turi žinoti, kaip leidžiami jų, mokesčių mokėtojų, pinigai.
„Pasitikėjimas žiniasklaida nukrito į tokias žemumas, kad jau nebėra kur giliau kristi – nebent pasikasti. Nesikaskime giliau, padarykime auditus ir parodykime, kas ten iš tiesų yra“, – ragino jis.
Valstiečių frakcijai taip pat priklausantis Ignas Vėgėlė pastebėjo, kad nacionalinio radijo ir televizijos apyvarta yra du kartus didesnė negu komercinių televizijų, tačiau nėra atlikto jokio LRT audito.
Anot teisininko, komercinės televizijos, negaudamos iš biudžeto finansavimo arba gaudami ženkliai mažesnį, privalo atlikti auditą pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą, tuo metu LRT neturi atlikti jokio audito, nes pagal jų įstatymą auditas atliekamas tik Vidaus tarnybos.
„Tačiau niekur nerasite LRT audito ataskaitos, paskelbtos viešai. Tuo metu TV3, LNK, atsidarykite, ji bus paskelbta viešai, nieko nebijoma. Todėl visi argumentai, kad nereikia daryti audito, yra nepagrįsti“, – įsitikinęs I.Vėgėlė.
Seimo narys teigė, kad šio klausimo nereikia politizuoti, tačiau reikia pasilikti prie lygiateisiškumo principo, būtinybės finansiškai pagrįsti išlaidas.
Rinkiminis pažadas
Primename, kad atlikti LRT auditą yra vienas iš „Nemuno aušros“ rinkiminių siekių. Anksčiau R.Žemaitaitis tikino, kad Seimo Audito komitetas „kosminiu greičiu“ aiškinsis LRT finansavimo klausimą. Visgi, gruodį šio patikrinimo imtis buvo pasiūlyta Valstybės kontrolei.
Savo ruožtu LRT išplatintoje pozicijoje nurodė, jog visuomeninis transliuotojas teigiamai vertina visas audito iniciatyvas, tad jeigu Seimas paves Valstybės kontrolei atlikti patikrinimą, tai bus laikoma kaip galimybė gerinti ir efektyvinti veiklą.
Šių metų LRT biudžetas 79,6 mln. eurų, įstaigoje dirba apie 700 darbuotojų.